Ka­ro kir­vis dar gu­li Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je

Ka­ro kir­vis dar gu­li Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je

Karo kirvis dar guli Prisikėlimo aikštėje

Dėl Šiaulių miesto centrinės aikštės sutvarkymo užvirė audringa diskusija, kurią sukvietė neseniai įsikūręs „Laisvųjų piliečių“ judėjimas. Specialistai akcentavo, kad valdžia turi aiškiai žinoti, ko nori, ir daryti sprendimus, nes jie vėluoja jau du dešimtmečius. Ir ne nuo architektų priklauso, ar aikštė taps gyvybinga. Tačiau į istorikų, architektų iškeltus klausimus nebuvo kam atsakyti.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Valdžiai neįdomu

Vienas iš diskusijos rengėjų Vidmantas Japertas „Šiaulių kraštui“ sakė: „Padiskutuosime ir gal galima bus užkasti karo kirvį.“ Bet paaiškėjo, kad per anksti apie tai galvoti.

Apie centrinės miesto aikštės, kuri, diskusijos oratorių žodžiais, „nei gyva, nei mirusi“, sutvarkymą audringai diskutuojama jau du dešimtmečius.

Antradienio vakarą vykusioje diskusijoje, kurioje daugiausia dalyvavo architektai, istorikai, virė emocijos, o į iškeltus klausimus nebuvo kam atsakyti.

Savivaldybės politikų renginys nesudomino. Atėjo tik nuomonių pasiklausyti – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas ir miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė.

Vienareikšmiai teigta, jog pirmiausia reikia politinės valios. Tie, kurie Savivaldybėje priima sprendimus, turi aiškiai žinoti, ko nori.

Bet tokio aiškumo architektai neįžvelgia paviešintose aikštės sutvarkymo idėjos ir techninio projekto rengimo pirminėse sąlygose. Jos įvardytos ir „blogomis“, ir „neprofesionaliai parengtos popieriukų nešiotojų“. Siūlė: jeigu neturima profesionalų Savivaldybėje, tai juos reikia samdyti.

Prisiminta, jog prieš penkiolika metų buvo patvirtintas aikštės ir jos prieigų teritorijos detalusis planas.

Tada ir galimas užstatymas visuomeniniais pastatais numatytas, ir požeminė automobilių statymo aikštelė, ir vieta tautos laisvės paminklui buvo parinkta.

„Jeigu to detaliojo plano nenorima realizuoti, tai taip ir reikia sakyti, – teigė architektas Kajetonas Jurėnas. – Čia socialinė ir valdžios problema. Valdantieji turi apsispręsti. O jeigu reikia planą koreguoti, tai pasamdykite tam jo rengėjus.“

Ne architektai atgaivins

„Reikalaujama sukurti naujos funkcijos ir kokybės erdvę – kokią?“ – klausė architektė Giedrė Mendoza.

„O kokia dabar yra? Jokios nėra“, – vienintelį kartą reagavo į diskusiją miesto vyriausioji architektė R. Budrytė.

„Architektai gali sukurti fizinę erdvę, bet ne mentalinę, socialinę, negali į aikštę atvesti žmonių“, – tikino architektė Giedrė Mendoza.

Akivaizdus pavyzdys – bulvaras, kuris po rekonstrukcijos gyvybės neatgavo. Prekybos centrai nutraukė žmones, todėl miesto širdis ir plaka juose.

Istorikas Arūnas Gumuliauskas, Šiaulių universiteto profesorius, pabrėžė, jog tokia situacija yra visuomenės virsmo vartotojiška visuomene rezultatas.

„Pleištu galima iškalti pleištą“, – tikino V. Japertas, ragindamas architektus nesikratyti atsakomybės ir siūlyti, kaip atgaivinti aikštę.

Jis pabrėžė, jog miestas gaus europinių pinigų aikštei tvarkyti. Tokią galimybę dabar praleidus, kitos progos gali tekti ilgai laukti.

Architektas Algimantas Černiauskas pabrėžė, jog „racionalaus grūdo nerasime, kol tie patys veidai rinksis diskutuoti“.

„Dūgzti pradėjome dar prieš 15 metų, o ką nuveikė politikai? – klausė jis. – Architektai jokių interesų čia neturi. Verslas turi interesų – gal galėtų pareikšti? Ar, pavyzdžiui, maištingi studentai?“

Suskaldyta carinės imperijos

Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius, pristatydamas aikštės istorinę raidą, pabrėžė, jog ne pagal miestiečių poreikius susiformavo aikštė, kokia yra paveldėta.

Centrinė aikštė savo kontūrus prarado, kai carinės imperijos laikais per ją buvo nutiestas pašto kelias (dabartinė Tilžės gatvė) ir miestas tapo tranzitiniu.

Tada aikštė padalinta į dvi dalis: turgaus aikštę su prekybinėmis eilėmis ir skverą, kuriame vėliau pastatyta cerkvė.

Tarpukariu, nepriklausomybės laikais, buvo parengtas projektas Rotušės aikštei suformuoti, bet taip ir neįgyvendintas.

Istoriko nuomone, jeigu yra galimybių, reikia grįžti prie ištakų, išsaugoti, kas vertinga.

„Ar miestiečių dabartinius poreikius atitiks aikštės tvarkymo planai? Turime ieškoti atspirties taškų ir veiksmų, kad aikštė vėl taptų artima žmonėms, – pabrėžė istorikas. – Planavimo užduotis turi diktuoti visuomenė, o specialistai turi jungtis.“

Architektas Vytenis Rudokas, vienas iš aikštės detaliojo plano rengėjų, istorikui oponavo, jog neįmanoma „grįžti atgal“. Miestas yra nuolat kintanti struktūra, jo raida – taip pat vertybė. Nereikia nė galvoti, kad galima bus jos prieigose uždaryti gatves.

Įsikarščiavęs pasiūlė: „Tiesiog išvalykime raudoną purvą ir išklokime trinkelėmis, vaikai galės riedučiais važinėti, o po dešimties metų patys pasakys, ko toje aikštėje reikia.“

Apie pinigus ir simbolius

Rimvydas Tamulaitis stebėjosi, jog procesą „spaudžia europiniai pinigai“.

„Jeigu nežinome, ką daryti su aikšte, gal pinigus kitur geriau panaudoti? – sakė jis. – Galvokime, kuo Šiauliai gali didžiuotis, kokie jo simboliai? Kokios Šiaulių legendos, akcentai. Apie tai kalbėkime.“

Siūlyta į Telšius nuvažiuoti, pasimokyti, kaip aikštę tvarkyti. „Šiaulių architektai Telšiams aikštę sutvarkė“, – nuskambėjo replika.

R. Balza audringai tikino, jog Šiauliai turi daug kuo didžiuotis ir ką įprasminti.

„Miesto simboliai – tai ir kovos su kalavijuočiais, Šiauliai – tai ir karališkas, ir laisvas miestas, – vardijo istorikas. – Laisvės ir nepriklausomybės siekis eina per visą jo istoriją nuo Saulės mūšio, visuose valstybės atkūrimo vyksmuose dalyvauta. Trečias lietuviškas tekstas apie Šiaulius parašytas. Turime katedrą. O sakome, kad miestas neturi dvasios, neturi simbolių, neturi identiteto. Viską mes turime, nuo to ir pradėkime. Galvokime apie tai visi, architektai – taip pat.“

Ši kalba vienintelė buvo palydėta plojimais.

Jono TAMULIO nuotr.

ISTORIJA: Šiaulių centrinės miesto aikštės vaizdas tarpukariu.

INICIATORIAI: Diskusijos rengėjai (iš kairės) verslininkas Vidmantas Japertas, architektas Šarūnas Sabaliauskas, istorikas Raimundas Balza.

DISKUSIJA: Architektė Giedrė Mendoza tikina: „Architektai gali sukurti fizinę erdvę, bet ne mentalinę, socialinę – negali į aikštę atvesti žmonių.“


Miestiečių pateiktos mintys Savivaldybei dėl aikštės

* „Projektuotojas turėtų pateikti ir esamų pastatų (Šiaulių valstybinės kolegijos, buvusio Projektavimo instituto ir kitų) fasadų atnaujinimo architektūrinius sprendinius. Tai padėtų pastatų savininkams vystyti šių pastatų atnaujinimo idėjas ir užtikrintų atnaujinamų erdvių vizualinį vientisumą.“

* „Abejojame dėl antžeminės automobilių parkavimo aikštelės įrengimo tikslingumo pagrindinėje miesto aikštėje. Ar projektuojamoje teritorijoje automobilių aikštelė dėl riboto vietų skaičiaus išspręstų centrinės miesto dalies automobilių parkavimo problemas?“

* „Siūlome įvardinti erdvę miesto akademiniam jaunimui prieš Šiaulių valstybinės kolegijos pastatą.“

* „Gal jau užteks švaistyti pinigus aplinkotvarkai gerinti? Turime bulvarą, kuriame sudėtos milijoninės lėšos. Dabar bulvaras tuoj visai numirs ir verslininkai bankrutuos, turės išsikraustyti.“

* „Projekte neskatinami dalyvauti šalies ir Europos samdomi ar savo kompanijas turintys jaunieji architektai ir dizaineriai, sėkmingai dalyvaujantys didmiesčių projektavimo konkursuose“.

* „Konkurso pirmos vietos laimėtojui skiriama ypač kukli 2899 eurų premija. Tai keleto specialistų savaitės atlyginimas“.

* „Būtų naudinga dar kartą prisiminti, susipažinti su visomis idėjomis ir pasiūlymais, sukauptais per pastaruosius dvidešimt metų.“

* „Būtų gera vieta padaryti aptvertą vaikų žaidimo aikštelę, nes jų Šiauliuose turime mažai.“

* „Centrinė miesto aikštė turėtų išlikti erdvi, neužgožta nereikalingais pastatais (kas jau buvo padaryta su Pastoraciniu centru – iš dalies uždengiant Katedrą).“

* „Esu prieš erdvės užstatymą priešais kolegiją, nes tai dar labiau užstotų Katedros vaizdą.

O jei vaizdą gadina sovietinis kolegijos fasadas, tuomet tik jį ir reikėtų rekonstruoti, padarant šiuolaikiškesnį.

Paminklą statyti tik po visuotinės apklausos ir daugumos pritarimo projektui.“

* „Kur dabar eglutės ir keliama valstybinė vėliava būtinas paminklas laisvės kovotojams, įgalinusiems valstybės ir tautos prisikėlimą (kovotojas ir feniksas).“

* „Užstatyti tuščią erdvę prie banko. Aušros ir Tilžės gatvių sankryžą rekonstruoti į žiedinę, o pastatyti daugiaaukštę automobilių aikštelę-čiuožyklą Kaštonų alėjoje ir požeminę – prie kolegijos.“

Parengta pagal Savivaldybės inf.