Kultūros įvykis: atidengta keturių dalių freska

Kultūros įvykis: atidengta keturių dalių freska

Kultūros įvykis: atidengta keturių dalių freska

Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre vakar pristatytas ir pašventintas naujas dailininkės Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės kūrinys – keturių dalių freska „Credo“, skirta šv. Petrui ir šv. Pauliui. Šis monumentaliosios tapybos darbas įvardytas neeiliniu kultūros įvykiu Šiauliuose ir Lietuvoje.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Keturių freskų ciklas

Gausus svečių būrys sveikino Gražiną Arlauskaitę-Vingrienę. Kolegos, rėmėjai, miesto vadovai, dailininkės talento gerbėjai grožėjosi išraiškingu darbu, papuošusiu Pastoracinio centro stiklo galeriją.

Freskos „Credo“ siužetuose autorė įkūnijo idėjas iš Naujojo Testamento. Iš ten – ir simboliai, ir šv. Rašto tekstai. Jų citatos yra kiekvienoje freskoje.

Pirmoji freska, skirta Šv. Petrui, atveria ciklą, jos simboliai – žuvys, banga, burė. Šv. Petras buvo žvejys, Jėzus apaštalus kvietė būti „žmonių žvejais“. Antrojoje – šv. Petro figūra, uolos simbolis (Petras graikiškai – uola), raktų tema. Trečiojoje – abu apaštalai ganytojai, avelių banda, kolona, kaip tikėjimo simbolis, ir lotyniškai malda „Tikiu į Dievą Tėvą“.

Ketvirtoji freska skirta šv. Pauliui. Jos siužete yra ir balandis – šv. Dvasios simbolis. Paulius parašė dalį Naujojo Testamento, o freskoje yra citata iš jo laiško korintiečiams. Iš šio laiško išskirtas motyvas apie tikėjimą, viltį ir meilę. „Svarbiausia man yra Meilė“, – sakė G. Vingrienė.

Su „Šiaulių kraštu“ ji pasidalijo, jog ciklo pavadinimas gimė ne iš karto. „Reikėjo tam rasti trumpą žodį, kuris jungtų visas keturias dalis – pavadinau visą freską „Credo“ – lietuviškai „Tikiu“ – nes tai yra esmė.“

Keturių atskirų freskų ciklas, kurio formatas didelis – apie 40 kvadratinių metrų, siauroje galerijoje atsiskleidžia einant nuo vienos dalies prie kitos. Visa apimtimi freska matoma iš išorės, iš Tilžės gatvės. Toks buvo Pastoracinio centro architekto Dariaus Jakubausko sumanymas.

Šiauliams – pasididžiavimas ir garbė

Vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino freskas. Dėkojo Meistrei, dirbusiai „dieną naktį“ dvejus metus – tiek truko kūrybos procesas. Taip pat rėmėjams, padėjusiems įgyvendinti projektą.

„Sukurtas Lietuvoje unikalus dalykas“, – sakė vyskupas.

Menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus pasidžiaugė, jog „Šiauliai šiuo metu yra freskų kūrybos centras Lietuvoje“.

Dailininkė, jo žodžiais, atskleidė brandų talentą. Ne vieną freską Šiauliams sukūrusios G. Arlauskaitės-Vingrienės naują kūrinį profesorius įvardijo jos talento viršūne.

„Tokios temos kūrinys yra pirmas Lietuvoje, Šiauliams – tai ir pasididžiavimas, ir garbė, – sakė V. Rimkus. – Į jo turinį, siekiamybę, žodžių esmę dar turėsime įsigilinti. Tas siauras koridorius bus ne tik vieta prabėgti, bet stabtelėti ir susimąstyti.“

Kuria Mikelandželo technika

G. Arlauskaitė-Vingrienė freskas kuria šlapia technika, kaip kūrė Mikelandželas – Renesanso meistrų technika. Nenaudoja cheminių dažų, tik natūralius žemės kilmės pigmentus. Iš jų išgauti visi atspalviai, pustoniai.

Kūrybos procesas užtruko dvejus metus. Ant pastolių dailininkei teko stovėti nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro.

Ypač per vasaros karščius buvo sunku dirbti. Buvo dienų, kai vyskupo prašė „melsti lietaus“.

Per vieną dieną spalva dengiant tinką galima padaryti tik apie pusę kvadratinio metro. Teptuku turi greitai spalva dengti tinką, jo nebraukyti, kitaip pasidarys košė.

„Pirmyn stumiausi po gabalėlį“, – sakė dailininkė.

Dalijosi, jog ši freskų kūrimo technika reikalauja didelio susikaupimo. Turi žinoti, ką darai, jausti visumą. Freskų kūrėjas trintuko negali naudoti. Gali tik patamsinti pustonius, o pašviesinti – ne.

Freska, kuriama sausa technika, duoda matinį paviršių, o šlapia – paviršiaus skaidrumą, jis yra tarsi peršviečiamas – lyg akvarelės.

Taško nededa

– Ar pavyko padaryti tai, kas buvo sumanyta?

– Iš esmės taip, – sakė dailininkė. – Kompoziciškai, kas buvo sumanyta, freskoje negali keistis – piešinio linijos, formos, perkeliamos ant kalkės, o vėliau ant tinko negali keistis, tik spalvas dėdamas kolorito niuansus gali keisti.

Nuo pirmos iki paskutinės freskos tapymo praėjo nemažas laiko tarpas. Patirties prasme tai leidžia tobulėti. Įpranti, žinai, kaip išgauti subtilesnius pustonius. Paskutinėje freskoje tų atspalvių atsirado daugiau – stiklainių atspalviams parengti padaugėjo.

– Ar užsakovai nespaudė sparčiau dirbti?

– Ne. Tuo džiaugiuosi. Galėjau gerai apgalvoti viską, neskubėti. Tas darbas daromas ne vienai dienai. Atsakomybė didelė, nes freska matoma ne tik interjere, bet ir eksterjere – gatve važiuojant automobiliu ar einant. Ypač išryškės, kai bus įrengtas apšvietimas.

– Kokios reakcijos sulaukėte dirbdama?

– Pastoracinio centro žmonės stebėjosi, kad yra tiek daug darbo. Buvo malonu, kai praeiviai ranka pamojuodavo pasisveikindami. Kolegos aplankydavo padėti, kalkę palaikyti, kai reikėjo piešinį perkelti ant tinko. Šeima padėjo, vyras ir tinką maišė, ir kibirus nešiojo.

– Koks jausmas padėjus tašką?

– Dailininkai deda ne tašką – autografą. Pabaigus kyla keistas jausmas – nebėra ką veikti.

Yra ir išsilaisvinimo jausmo, ir gaila įdirbio – atrodo, kad galėtum lengvai dar toliau dirbti.

Dabar grįšiu prie mažesnio formato – aliejinės tapybos, prie paminklų gyvenimo temos, kuri mane domina. Freskos, skirtingai nei paveikslo, negali nusikabinti, išsinešti.

Freską aš atidaviau Šiauliams – žiūrėti, džiaugtis. Tik nuo žmonių dabar priklauso, kaip ji toliau gyvuos, ar bus saugoma. Jos paviršius nėra trapus, bet jis pažeidžiamas. Tikiuosi, jog freska bus ilgaamžė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ATIDARYMAS: Gražina Arlauskaitė-Vingrienė vyro Vaclovo Vingro paramą jautė ir atidarymo iškilmių šurmulyje, ir kurdama freskas – jam teko ir tinką maišyti, ir kibirus nešioti.

AUTORĖ: Gražina Arlauskaitė-Vingrienė sukūrė keturių atskirų dalių freską „Credo“, kurioje svarbus ir žodis. Šv. Pauliui skirtoje freskoje – citata iš jo laiško korintiečiams, ir neatsitiktinai išskirtas žodis „Meilė“.

SIMBOLIAI: Freska, kurioje abu apaštalai ganytojai, avelių banda, kolona kaip tikėjimo simbolis ir lotyniškai malda „Tikiu į Dievą Tėvą“.

PRADŽIA: Ši pirmoji dar pernai sukurta freska atveria ciklą – jos simboliai žuvys, banga, burė. Jėzus kvietė apaštalus būti „žmonių žvejais“.

UOLA: Freskoje – šv. Petro figūra, raktų ir uolos simboliai (Petras graikiškai – uola).