Skraidymo mokytojas priartina prie dangaus

Skraidymo mokytojas priartina prie dangaus

Pilotas, skraidymo instruktorius Arūnas Rupkus suteikia žmonėms sparnus. Šiemet išmokti skraidyti panoro ir 71-erių ūkininkas, ir šešiolikmetis vaikinas. Labiausiai mokinius motyvuoja vaizdas iš paukščio skrydžio. Įkvėptas panoramų iš dangaus A. Rupkus susidomėjo fotografija. Pernai, po daugiau kaip 100 valandų skrydžių, jis išleido fotografijų albumą.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Turėti lėktuvą – realu

Barysių aerodromo (buvusio Meškuičių – red. past.) angare stovi penki ultralengvieji orlaiviai – nesudėtingos konstrukcijos lėktuvėliai. Po poros valandų už jų šturvalo sės mokiniai. Liko keliolika valandų savarankiško skraidymo ore ir mokiniai laikys egzaminą, įgis ULO pilotų licenciją.

Prieš aštuonerius metus skraidymo mokyklą „Noriu skristi“ įkūręs ir jai vadovaujantis, pilotas-instruktorius A. Rupkus įgyvendina žmonių svajones skraidyti.

Vienas tokių – mokyklos rekordininkas, vyriausias 71 metų mokinys. Ūkininkaujantis vyras nuo pat jaunystės svajojo skraidyti, anksčiau šiek tiek sklandė, o dabar nusipirko lėktuvėlį ir nutarė išlaikyti piloto licenciją. Kartu pasiėmė ir anūką.

Skraidymo mokyklos vadovas pastebi, jog „skraiduolių“ skaičius auga. Dauguma besimokančiųjų skraidyti tai daro dėl pramogos. Daugiausiai – verslininkai arba jaunuoliai, planuojantys su skraidymu sieti savo gyvenimą. Vienas buvęs mokinys dabar mokosi valdyti „Boeing“ oro lainerį, kitas išvyko dirbti į Nepalą – po kalnus skraidinti turistų.

Pasak A. Rupkaus, turėti savo lėktuvą nėra neįkandama prabanga. Pavyzdžiui, Amerikoje žmonės lėktuvėlius įsigyja ne pramogai, bet susisiekimo patogumui. Ultralengvųjų orlaivių kainos svyruoja nuo 5 iki 200 tūkstančių eurų. Dalis baigusiųjų pradžioje lėktuvus nuomojasi, skolinasi iš draugų.

„Anksčiau pirkdavo visureigius, kroso motociklus, dabar ekstremaliai pramogai yra lėktuvai“, – tendenciją pastebi A. Rupkus. Jo teigimu, automobilių sportas ar plaukiojimas jachtomis yra brangesni, nei skraidymas lėktuvu.

Nepagydomai serga skraidymu

„Aukščio baimę turi visi, ji normali. Jeigu jos nėra – kažkas negerai su galva. Man pačiam priėjus prie penkiaaukščio pastato krašto nepatinka stovėti. Kai įsėdi į lėktuvą, jauti, kad kažką valdai, vadinasi, tą daiktą nuleisi. Pradžioje adrenalino tikrai pasikrauni“, – pasakoja A. Rupkus.

Jis sako, kad nepagydomai serga skraidymu. Visą laiką skraidyti tuo pačiu orlaiviu neįdomu – pamačius naują skraidyklę knieti ją išbandyti.

Naujojoje Akmenėje gyvenantis vyras dar sovietmečiu Akmenės aeroklube pradėjo sklandyti sklandytuvais, vėliau įstojo į aukštąją karo lakūnų mokyklą Rusijoje, skraidė malūnsparniu. Po studijų Arūnas pasuko į privačią aviaciją – dirbo skraidymo instruktoriumi Latvijoje, Lietuvoje.

Skraidymo mokyklos vadovas neslepia – vien iš mokymų išgyventi labai sunku. Žiemą, ne sezono metu, kartais sėda prie krovininio vilkiko vairo.

Skraidymo pamokos labai priklausomos nuo oro, o žiemą jis įnoringiausias, todėl mokymus suderinti sunku.

Teorija ir praktika

Teorinis ir praktinis mokymai vykdomi pagal ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos patvirtintas programas. Praktinį mokymą sudaro 26-30 valandų skrydžių programa, teoriją įsisavinti tenka 70-100 valandų, žinios tikrinamos testais.

Būsimi pilotai turi mokėti viską – nuo aerodinamikos, meteorologijos iki orlaivio techninių duomenų, oro teisės. Pirmąją savaitę susipažinę su teorija, antrąją jau sėda į lėktuvą.

Aviacija labai susijusi su praktika. Norint skraidyti į užsienio šalis, tūpti tarptautiniuose oro uostuose, reikia išlaikyti anglų kalbos lygio testą. Pasaulyje aviacinė kalba yra anglų, ja bendraujama radijo ryšiu.

A. Rupkus rodo specialią lėktuvų navigaciją su žemėlapyje pažymėtais oro uostais. Ultralengvųjų orlaivių pilotai gali leistis bet kokiame oro uoste, įskaitant tarptautinius, tačiau jie mokami – nutūpimas kainuoja 170 litų. Jiems iš anksto, bent prieš pusvalandį, reikia pateikti skrydžio planą.

Be problemų galima nutūpti ir Šiaulių kariniame aerodrome, kuriame dislokuotos NATO oro policijos pajėgos.

Kiekvienas instruktorius turi savo braižą, mokymo stilių, niuansus. Skrisdamas su būsimu pilotu A. Rupkus net nežinodamas mokytojo pavardės gali pasakyti, pas ką jis mokėsi.

Moterys mokosi atsakingiau

Priklausomai nuo mokinio gebėjimų, norint gauti visą licenciją, mokslai atsieina apie 10-15 tūkstančių litų. Greičiausiai galima išmokti sraidyti per du mėnesius, tuomet praktiškai kasdien reikia skraidyti.

Pasak instruktoriaus, neįmanoma per vieną dieną išskraidyti visų privalomų 30 valandų. Jau po valandos žmogus pavargsta, atbunka. Mokslų pagrindas – taisyklingai nutūpti.

Šiemet per sezoną pas A. Rupkų skraidyti nuo nulio mokėsi 11 mokinių. Mokytis atvyksta ne tik iš Šiaulių regiono, bet ir visos Lietuvos.

Moterys taip pat nori pilotuoti lėktuvą. Pernai piloto licenciją išsilaikė gydytoja iš Šilutės, nusipirkusi lėktuvą ji skraido su vyru. „Moterys mokosi atsakingiau, vyrai labiau išdykę. Jiems atrodo, kad sparnai tuoj išaugs“, – šypteli A. Rupkus.

Su tėvų leidimu galima savarankiškai skraidyti nuo 16 metų. Šiemet jauniausias mokinys iš Kauno pradėjo mokytis būdamas penkiolikos. Dabar vaikinas skraido jau kaip visavertis pilotas, tėvas jam išnuomojo lėktuvą.

Yra tokių, kurie mokslų nebaigia dėl laiko ar noro stokos. Kai kurie sugrįžta po kelerių metų. Licencija yra išduodama penkeriems metams.

Gyvybę gelbėja parašiutas

Ultralengvajame orlaivyje nelaimės atveju yra parašiutas. Patraukus tarp sėdynių esantį žiedą jis išsiskleidžia, visą lėktuvą nuleidžia ant žemės. Lietuvoje tokius parašiutus turi nedaugelis oreivių, nes jie kainuoja nuo 3 tūkstančių eurų. Parašiutas yra vienkartinis.

A. Rupkus pasakoja, jog prieš porą metų toks parašiutas išgelbėjo aplink Baltijos jūrą skridusių kauniečių gyvybes. Per debesis nematę kur skrenda ir nesuvaldę lėktuvėlio nepatyrę lietuviai nukrito į kalnus Švedijoje. Nors lėktuvėlis sudužo, juos išgelbėjo parašiutas.

„Lėktuvu mokyti saugiau, nei mašina, – patikina A. Rupkus – Viršuje nėra tiek eismo, skrendi vienas pats, kaip karalius“.

Net virš miesto užgesus varikliui galima nusklęsti apie 3 kilometrus.

Lietuvos vaizdai – fotografijų knygoje

„Su tokiu lėktuvėliu į Berlyną 200 km per valandą greičiu galima nuskristi per 5 valandas. Skrendi tiesiau, nei važiuojant keliais, laikas susitaupo“, – patikina A. Rupkus. Jo kolegos, patyrę lengvųjų orlaivių entuziastai leidžiasi į rimtesnes keliones po visą Europą – lėktuvėliu keliavo į Kroatiją, Maljorką.

„Norim, sėdam ir lekiam pasižiūrėti, kaip atrodo Nida. Iš Šiaulių galima nuskristi per valandą ir 20 minučių“, – pasakoja pilotas. Kaip tik prieš porą savaičių jie skrido su mokiniu, kuris nebuvo buvęs Nidoje.

Arūnas skaičiuoja, jog ultralengvasis orlaivis degalų siurbia mažiau nei automobilis – 200 km vidutiniškai „suvalgo“ apie 15 litrų degalų.

„Skrendant virš Lietuvos neįmanoma nepastebėti jos grožio. Norisi tai parodyti ir kitiems“, – sako A. Rupkus. Vaizdus fiksuoja ne tik išmaniuoju telefonu, bet ir fotoaparatu.

Pernai jo draugas Arūnas Rozenbergas pilotavo lėktuvą, o jis įamžino Lietuvos vaizdus. Iš tūkstančių nuotraukų atrinkęs geriausius išleido fotoknygą. „Dabar, praėjus laikui, jau daryčiau viską kitaip“, – šypteli.

Lietuvą reprezentuojančioje knygoje – miškai, ežerai, išsirangiusios upės, kraštovaizdį pakeitusi žmogaus veikla, miestai. Įstabiausios vietovės iš oro – Molėtų kraštas, Trakai, Neringa.

„Ko čia skraidom ratais...“ – niurna mokiniai, tačiau pakilę virš debesų pamato žemę kitaip. Niurnėjimą pakeičia susižavėjimas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

MOKYTOJAS: „Moterys mokosi atsakingiau, vyrai labiau išdykę. Jiems atrodo, kad sparnai tuoj išaugs“, – sako pilotas-instruktorius Arūnas Rupkus.

ORLAIVIS: Pilotas, skraidymo instruktorius Arūnas Rupkus rodo vieną iš ultralengvųjų orlaivių, papuoštą drakono piešiniu – lakūnai šį lėktuvą ir vadina „drakonu“.

Arūno RUPKAUS nuotr.

MOTYVAS: Mokytis skraidyti labiausiai motyvuoja gražūs žemės vaizdai iš oro.

PRAMOGA: Pilotas Arūnas Rupkus sako, jog plaukioti jachtomis ar važinėti visureigiais automobiliais kainuoja brangiau nei skraidyti.

Arūno RUPKAUS nuotr.

GIMTINĖ: Fotografas ir pilotas Arūnas Rupkus savo išleistoje fotoknygoje „Skrydžio vizija“ įamžino gimtąjį miestą Naująją Akmenę.

PAPILĖ: Fotografijų knygoje iš oro užfiksuoti vaizdai iš visos Lietuvos. Nuotraukoje – Akmenės rajono Papilės miestelio Šv. Juozapo bažnyčia.