Naujausios
Andrius Kaniava kūrybinės kančios nepatiria
Iš užkulisių girdisi pučiamųjų instrumentų kakofonija. Netrukus muzikinis šurmulys perauga į ilgamečio Keistuolių teatro aktoriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ albumo pristatymą. Prieš koncertą atlikėjas trumpam prisėdo Šiaulių dramos teatro fojė.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Roką pakeitė dainuojamoji poezija
„Pagrindinis pasiruošimo ritualas – gerai išsimiegoti. Gal daug kas nesupras, bet artistų darbas yra vakarinis, turime būti veiklūs vakare. Jei 6-7 ryto kelsiesi, kojas gali priversti vaikščioti, bet balso nepriversi skambėti – valios pastangos nepadės“, – svarsto atlikėjas.
Sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ kolektyvas, su kuriuo po beveik 10 metų pertraukos susibūrė A. Kaniava, yra naujas. Pirmasis muzikinis iššūkis gimė apie 1998-uosius metus.
„Anuomet buvo visai kiti žmonės, poreikiai kiti. Tada griaudėjom gitaromis, grojom roką, kėlėm labai daug triukšmo ir panikos, galbūt patys nelabai suprasdami, ką ten veikiame“, – pasakojo A. Kaniava. Jis neabejoja – dabar viskas nuosaikiau ir giliau, nes susirinkę muzikantai iš didžiosios raidės.
Bardu A. Kaniava savęs nevadina, labiau – dainų autorius ir atlikėjas. „Bardas, dainuojamosios poezijos atstovas, muzikantas, nors juo savęs nedrįsčiau vadinti, tai yra nišos lentynėlėje, kurias aš, priklausomai nuo nuotaikos, užpildau“, – patikina jis.
Įstojęs mokytis aktorinio meistriškumo į tuometinę konservatoriją pas a. a. prof. Ireną Vaišytę visą laiką matė aktorius Saulių Bareikį, Sigitą Jokubauską. „Tai buvo ta kartelė, į kurią reikėjo lygiuotis“, – neabejoja A. Kaniava.
Jį muzikuoti paskatino ir noras būti panašiam į bendraamžius, iš Šiaulių atvažiavusius talentingus studijų draugus Aidą Giniotį, Darių Auželį, Iloną Balsytę. Visi jie dainavo, grojo gitaromis.
Gyvenime – viskas gyva
Dainų tekstais muzikinį feljetoną kuriantis A. Kaniava pripažįsta, jog iš šono nerimtai žiūri į rimtus dalykus. „Kadangi gyvenime yra buvę etapų, kai vienokios ar kitokios aplinkybės vertė suktis per prievartą, mačiau, kad nieko gero tame nėra. Dabar stengiuosi daryti tai, kas man yra įdomu“, – įvardija pozityvumo receptą.
Jis ne iš tų menininkų, kurie kuria per kančią. Iškankinti dalykai sunkūs ir nemalonūs: „Jei pačiam nemalonu, kam to reikia?“
Rugsėjį pasklido žinia, kad A. Kaniava išeina iš Keistuolių teatro. Pasak aktoriaus, 25 metai vienoje vietoje yra per daug.
„Gyvenime viskas turi būti gyva. Jei gyvenime pradeda kažkas zulintis, atsiranda rutina, jau reikia daryti kažkokius poslinkius į kurią nors pusę“, – svarsto aktorius.
Dabar jis sau leidžia pagyventi laisvai – 100 procentų daryti tai, kas patinka, neapkraunant savo idėjomis kitų žmonių, kuriems galbūt tai neįdomu.
Tarp jodinėjimo ir teatro
Žirgai ir teatras – du dalykai, kuriuos baigdamas mokyklą geriausiai pažinojo A. Kaniava. Dėl trumparegystės žirgų sportu užsiiminėti nebegalėjo, pasuko į aktorystę.
„Kai kas lipa į kalnus, kažkas buriuoja... Man žirgai – liūnas, į kurį vieną kartą įkritai ir nebeišlipi. Tai tampa gyvenimo dalimi, nebegali be to gyventi“, – pasakoja aktorius. Jodinėjimo jo gyvenime ir dabar nemažai. Tiek pat, kiek teatro.
A. Kaniava tebevaidina Keistuolių teatro spektakliuose – po Naujųjų metų bus atsisveikinimas su „Paskutiniais Brėmeno muzikantais“, planuojama spektaklį rodyti ir Šiauliuose.
Aktorius taip pat vaidina savo paties režisuotame monospektaklyje „Tūla ir kiti“ pagal Jurgio Kunčino kūrybą, teatro laboratorijoje „Atviras ratas“ spektaklyje „Meilė trims apelsinams“.
„Brangiausi – paskutiniai spektakliai. Senieji būna jau pasimiršę. Dabar artimiausias „Tūla ir kiti“, jam yra labai daug dūšios ir jėgų atiduota. Nuostabus Aido Giniočio spektaklis „Liūdnojo vaizdo riteris“, kur aš vaidinau Don Kichotą“, – dėstė aktorius.
Kaliausės, kuriai trūksta trupučio smegenų, iš Keistuolių teatro sukurto „Geltonų plytų kelio“ A. Kaniava suvaidinti nebesugebėtų – tai būtų dirbtina. „Kaliausė turėjo tokių savybių, kurios su metais dingsta ir keičiasi: lengvumą, gaivališkumą. Tai, ką turėjome būdami jauni“, – šypteli.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MIESTAS: „Šiauliai yra miestas, kur atvažiuoji ir supranti, kad esi laukiamas. O tai yra labai svarbu kiekvienam artistui“, – sako aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.
KONCERTAS: Šiaulių dramos teatre Andrius Kaniava ir sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ pristatė naujai išleistą albumą. „Galima būtų ilgai kalbėti, kaip mes sunkiai jį kūrėme, bet tai būtų netiesa. Jis ėmė ir atsirado pats“, – patikino atlikėjas.