Naujausios
Universitetas + kolegija
Nauja jungtuvių idėja
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis prabilo apie idėją prie Šiaulių universiteto jungti Šiaulių valstybinę kolegiją. Tam reikėtų keisti įstatymus. Tikinama, jog realių žingsnių nėra daroma. Bet idėja keliama, vadovai apie ją žino. Universiteto rektorius tokiam jungimui pritartų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Universitetas pritartų
D. Jurgaitis, Šiaulių universiteto rektorius, neneigia, kad jungimosi klausimas yra iškeltas.
„Valstybinių kolegijų prijungimo prie regioninių universitetų klausimas – tai regioninių universitetų statuso klausimas, – sako D. Jurgaitis. – Tai ne vien Šiaulių universiteto, bet ir Klaipėdos universitetui aktualu. Manoma, jog tai turėtų būti sprendžiama įstatymo lygmeniu. Esmė net ne pinigai, o tai, kad nėra aukštojo mokslo politikos, regioninės politikos.“
Seime šį rudenį turi būti priimama nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija. Rektorius šį trečiadienį tikisi susitikti su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu. Susitikime būtų aptarta ir idėja dėl universiteto ir kolegijos jungimo.
„Mūsų pozicija – tam pritarti, bet negaliu komentuoti, užšokti prieš traukinį, nes nežinau, ar į įstatymo pataisas tai bus įtraukta, – teigia D. Jurgaitis. – Vieną dieną ministras pasakė taip, kitą dieną gal apsigalvojo.“
Mažėja akivaizdžiai
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus universitetuose bendras studentų skaičius sumažėjo 26 procentais.
O kai kuriuose universitetuose smuko daugiau nei trečdaliu: Šiaulių universitete – 56 procentais, Lietuvos edukologijos universitete – 38 procentais, Klaipėdos universitete – 33 procentais.
„Mūsų augimas iki 2009 metų buvo didžiausias palyginti su kitais universitetais, todėl mažėjimas didžiausias“, – aiškina ŠU rektorius D. Jurgaitis.
ŠU studijuoja 4 tūkstančiai studentų (bakalaurų, magistrantų) ir klausytojų.
Iš studijų įmokų per metus, pasak rektoriaus, surenkama apie 15 milijonų litų, iš valstybės biudžeto gaunama 14 milijonų litų. Bet už spalio mėnesį jau vėluojama darbuotojams mokėti atlyginimus.
„Kaip bus už lapkritį, priklausys, kaip studentai mokės įmokas“, – sako rektorius.
Kitais metais iš valstybės biudžeto, prognozuojama, universitetas gaus 1 milijonu litų mažiau. Ir studijų įmokų dalis mažėja, nes absolventų išleidžiama daugiau, nei įstoja pirmakursių.
D. Jurgaičio teigimu, tai reiškia, kad teks mažinti darbuotojų etatų. Dabar etatų yra 650.
Šiaulių valstybinės kolegijos situacija stabilesnė. Šiais mokslo metais turi 2500 studentų – panašiai tiek turėjo ir 2010 metais.
Kolegijoje į valstybės finansuojamas vietas su studijų krepšeliais šiemet atėjo 439 pirmakursiai, universitete – 173 pirmakursiai, įstoję į bakalauro studijas, ir 184, įstoję į magistro studijas.
Tačiau stojimo kartelė universitetuose yra aukštesnė. Į valstybės finansuojamas vietas įstojama vidutiniškai su 6–8 balais, į kolegijas – su 4 balais.
Nei universitetas, nei kolegija neišnyktų
Ar gali universitetas gyvuoti be kolegijos? Ar jam būtinas donoras?
„Kolegija ir dabar dalinai yra universiteto donoras, – sako D. Jurgaitis. – Studentai, baigę kolegiją, ateina į universitetą studijuoti magistrantūroje. Tačiau tarp mūsų yra paslėpta konkurencija dėl studentų. Jeigu būsime po vienu stogu, viename darinyje – ta konkurencija išnyks.“
Rektorius pabrėžia, jog nėra jokios kalbos apie kolegijos naikinimą. Universitetas taip pat „tikrai neišnyks“ – taip ir ministras tikinantis.
D. Jurgaitis pabrėžia, jog regioninis universitetas turi savo nišą.
„Regionui reikia tam tikrų rūšių specialistų, jie rengiami ir Vilniuje, ir Kaune, bet jie nevažiuoja dirbti į regionus, – teigia rektorius. – Todėl turi išlikti regioniniai universitetai, o jų išgyvenimas palengvėtų sujungus su kolegijomis. Bet viskas priklausys nuo bendros politikos, galime norėti ar nenorėti jungimo, bet situacija kartais priverčia elgtis taip, kaip yra racionaliau ir teisingiau.“
Kitokia išeitis būtų, jeigu keistųsi regioninių universitetų finansavimo metodika.
„Kaip galima taip pat finansuoti ir Vilniaus universitetą, ir Šiaulių ar Klaipėdos universitetus – tik pagal studijų krepšelius, – sako D. Jurgaitis. – Mes nenorime išskirtinumo, bet reikia logikos žiūrėti, jeigu norima, kad regionuose universitetai nevegetuotų.“
Jis svarsto, jeigu tektų jungtis su kolegija, tam gali būti įvairių būdų. Pavyzdžiui, dviejų aukštųjų mokyklų asociacija ar kolegija – universiteto padalinys. Pagal dabar galiojančią teisinę bazę tokio darinio, kaip universitetas su kolegija, negali būti.
Be konkurencijos naudingiau
D. Jurgaičio nuomone, regiono aukštųjų mokyklų konkurencijos naikinimas, kai yra visuotinis studentų mažėjimas, būtų pateisinamas. Galima būtų naikinti panašias studijų programas, mažinti administracines išlaidas.
„Gabūs studentai kartais dabar eina ten, kur pigiau ir trumpiau studijuoti, – sako D. Jurgaitis. – Mano, kolegijoje gaunu tokį pat išsilavinimą, o paskui dalis nori universitetinio lygio ir ateina pas mus – ateitų iš karto – sutaupytų.“
Esą sutaupytų ne tik studentai: „Galime pasvajoti – dviejų buhalterijų nereikia, kažkada Pedagoginis institutas ir Politechnikumas turėjo bendrą buhalteriją, tam tikrų administracinių struktūrų nebereikia – pinigus nukreipiame kitiems poreikiams – dėstytojų mokslinei veiklai skatinti, pastatams renovuoti.“
Tačiau pats D. Jurgaitis, iš laikinojo rektoriaus tapęs tikruoju rektoriumi, paskyrė du prorektorius vietoj vieno ir įvedė naują vykdančiojo direktoriaus etatą.
Apie tai klausiamas, ginasi, jog tik laikinai galėjo dirbti su vienu prorektoriumi.
Prieš jungimą
Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė, jokių prisijungimo perspektyvų nė nesvarsto. Yra įsitikinusi, jog Šiauliams reikalinga ir stipri kolegija, ir universitetas.
„Ministras idėją buvo iškėlęs tik pamąstymui, bet diskusija neišsivystė – jai nėra jokio teisinio pagrindo, – pabrėžia N. Šedžiuvienė. – Toks darinys būtų visiškai neaiškus. Kam jis padės, o ką žlugdys? Kas keisis, jeigu atsiras universitetinė kolegija? Naikinamos greičiausiai būtų mūsų studijų programos.“
Šiaulių valstybinės kolegijos reitingas dabar yra geras. Pagal studijų krepšelius, kuriuos atsineša įstojusieji, yra penkta tarp šalies kolegijų. Studijų programos gerai įvertintos, kolegija akredituota šešeriems metams.
Bendradarbiavimo sutartis su universitetu yra pasirašyta. Derinamos ir naujos studijų programos. Kolegijos studentams sudaryta galimybė dar baigiamajame kurse pradėti išlyginamąsias studijas universitete. Baigę jas, stoja į magistrantūrą.
„Gražių sąsajų turime, jas reikia tik stiprinti, – įsitikinusi kolegijos vadovė. – Kiekvienas turime pirmiausia savo problemas išsispręsti. Konkurencija yra, bet konkurencija – sveikas dalykas, padeda pasitempti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Šiaulių universitetas, prisijungęs kolegiją, sutvirtėtų, bet Šiaulių valstybinės kolegijos tokia prisijungimo perspektyva visiškai nevilioja.
NUOMONĖ: Donatas Jurgaitis, Šiaulių universiteto rektorius, mano: „Galime norėti ar nenorėti jungimo, bet situacija kartais priverčia elgtis taip, kaip yra racionaliau ir teisingiau.“
Jono TAMULIO nuotr.
NUOSTATA: Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė: „Šiauliams reikalinga ir stipri kolegija, ir universitetas.“
Viceministro komentaras
Konkurenciją reikia tirpdyti bendradarbiavimu
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus komentuoja ministro iškeltą idėją ir Šiaulių universiteto bei Šiaulių valstybinės kolegijos situaciją:
– Tokio jungimo neleidžia esama teisinė bazė. Ministro pasvarstymų buvo, bet nesame nei parengę teisės aktų, nei projektų. Manau, jog tai mažiausiai penkerių metų diskusijų klausimas.
Šiaip tikslinga būtų, kad aukštosios mokyklos stambėtų. Ne konkuruotų, o viena kitai padėtų.
Šiauliuose tą galima daryti ir be jungimo. Savanoriškai susitarti dėl studijų programų, atsirinkti, ką daro vieni, ką kiti. Kam jas dubliuoti? Ne paslaptis, kad tie patys dėstytojai bėgioja iš vienos mokyklos į kitą, norėdami daugiau uždirbti. Bet žiūrėkime naudos pirmiausia Šiaulių regionui.
Šiaulių valstybinė kolegija – sveikas organizmas. Ją reikia tik pagirti, kad sugebėjo prisitaikyti prie blogos demografinės situacijos ir sugebėjo išsaugoti savo veidą ir kokybę.
Jungimo klausimas ne dėl kolegijos, dėl universiteto kyla. Šiaulių universitetas išgyvena ne geriausias dienas, nes jam nebuvo palanki krepšelių metodika.
Regioniniai universitetai pakliuvo į didesnę konkurencinę aplinką, nes valstybė nesiėmė keisti požiūrio, kad nuoga rinka viską sutvarkys.
Tik dabar matome, kad reikia valstybės intervencijų. Tai reiškia valstybės užsakymo formavimą su aiškia vizija, kur absolventai dirbs.
Tačiau lankydamasis Šiaulių universitete neišgirdau vizijos, ką rengiamasi daryti Šiaulių krašto labui? Visi parametrai rodo, kad čia studijuoja regiono jaunuoliai, kad jie nusiteikę regione dirbti. Universitetas turi orientuotis į regiono darbo rinką. Laukiame ne tik žodžių, jog orientuojamasi į regioną, bet konkrečių veiksmų, kaip stiprinti universitetą.
Universitetinis aukštasis mokslas Šiauliuose neturi išnykti. Per ilgas kelias nueitas Šiaulių universitetą kuriant. Jeigu jis būtų uždarytas, tai būtų suduotas milžiniškas smūgis visam regionui.
Valstybės sutarties su universitetais nuostata yra įstatymo pataisų projekte. Todėl ir Šiaulių, ir Klaipėdos universitetai turėtų pajėgas koncentruoti į regionui reikalingų specialistų rengimą. Sėsti tartis su darbdaviais, persvarstyti savo misiją, nusistatyti veiklos kryptis, atsisakyti tų, kurios nebūdingos universitetui ar tempia jį žemyn.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PASIŪLYMAS: Rimantas Vaitkus, švietimo ir mokslo viceministras, sako: „Universitetas ir kolegija gali ir be jungimosi konkurenciją mažinti, nedubliuoti studijų programų, žiūrėti, kas naudingiau regionui.“
