
Naujausios
Puodžių karalių primena jo kūriniai
Tuoj po šventų Kalėdų amžinojo poilsio į Kuršėnų senąsias kapines palydėtas tautodailininkas, trečiasis šalies puodžių karalius Bronius Radeckas.
Jo sodyboje įkurtame pirmajame šalyje keramikos muziejuje rymo kūriniai, bylojantys apie talentingą meistro ranką.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Išgarsėjo savo vazomis
Į paskutiniąją kelionę trečiąjį šalies puodžių karalių Bronių Radecką, tarp kitų, palydėjo daug tautodailininkų. Velionis jiems daug metų buvo ir liko meistras, iš kurio yra ko pasimokyti.
B. Radeckas, gimęs 1918 metais, būdamas vos 12 metų, pradėjo darbuotis pas kuršėniškį puodžių. Vėliau mokėsi bei dirbo kitų puodžių dirbtuvėse.
Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Po karo grįžęs į Kuršėnus pradėjo dirbti Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dirbtuvėse, vėliau – dailės kombinatuose. Į kūrybinį darbą įsitraukė jo žmona ir sūnus.
Molį žiedė, įvairiausios formos dirbiniais vertė Bronius, jo žmona Bronė juos dekoravo. Jiems padėjo sūnus Vaclovas, iš tėvų mokęsis šio amato paslapčių. Kitas sūnus ir duktė pasirinko kitą gyvenimo kelią.
Radeckai žiedė servizus, vazas ir vazeles gėlėms, suvenyrinius indus, rečiau – įprastus ąsočius, lėkštes, kuriuos gamino dauguma puodžių. Bet labiausiai jie išgarsėjo savo vazomis.
Dauguma jų – grakščios, į viršų siaurėjančios. Tarp vazų – ir stambios, vos ne metro aukščio, kokias daryti imasi anaiptol ne kiekvienas molio meistras. Dekoras pasižymėjo lietuvių liaudies ornamentika.
Darbai tapo suvenyrais
B. Radecko kūriniuose ryškus jo savitas stilius. Įsimena varvekliai ant interjero vazų, smailėjanti jų forma ir kita. Savotiškus kuršėniškio puodžiaus atradimus perėmė ir jo kolegos.
Radeckai dalyvavo daugelyje liaudies meno parodų, mugių. Jų kūryba įvertinta diplomais, raštais.
Ir jau nebedirbdamas su moliu, B. Radeckas noriai pasakodavo, kaip kūrė, kokie populiarūs praeityje buvo jo darbai. Daug jų tapo valdžios atstovų svečiams teikiamais suvenyrais. Atmintin įstrigo dalyvavimas Maskvoje, Rusijos sostinėje, vykusioje liaudies ūkio pasiekimų parodoje.
B. Radeckas ir savo dirbtuvėje, ir amatų dienose, liaudies meno šventėse demonstruodavo, kaip žiedžiami puodai. Gal tik tada žiūrovams tapdavo aišku, koks tai sunkus darbas, kol molio gabalas tampa didžiule išlakia vaza.
Keramikos muziejus
Kuršėnų miesto garbės piliečio B. Radecko kūryba kiekvienas galėjo pasigėrėti jo sodyboje, buvusiame ūkio pastate, 1987 metais įrengtame keramikos muziejuje. Lankytojų iš įvairių šalių čia netrūko. Čia saugoma ir puodžių karaliaus, tada dar vadinto puodžių puodžiumi, karūna, kuri jam iškilmingai buvo uždėta 1979 metais.
Svečią dar neseniai, kol sveikata leido, ir pasiremdamas lazdele, pats šeimininkas palydėdavo į antrajame pastato aukšte esantį muziejų. Jame eksponuojami šeimos darbai. Iš jų akivaizdu, kaip kito Radeckų kūrybos stilius. Apie darbus bei jų įvertinimą byloja diplomai, padėkos raštai, nuotraukos.
B. Radeckas mielai papasakodavo apie čia laikomus darbus. Atsakydavo į klausimus. Paprašytas užsidėdavo puodžių karaliaus karūną. Pasiūlydavo apie savo įspūdžius parašyti atsiliepimų knygoje.
Nors jis jau senokai nieko nedarė iš molio, bet jam buvo malonu, kad domimasi jo amatu, kuriam paskyrė daugelį gyvenimo metų.
Keramikos muziejus liko be šeimininko. B. Radeckas buvo išreiškęs norą, kad po jo mirties muziejaus eksponatai atitektų Kuršėnuose esančiam Etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui. Šio centro direktorė Birutė Poškienė sako, kad tokią dovaną centras mielai priimtų. Juk trečiojo puodžių karaliaus darbai buvo svarbūs ir Kuršėnams, ir visos šalies kultūrai.
Autoriaus nuotr.
MUZIEJUS: Bronius Radeckas – keramikos muziejuje, kurį pats ir įkūrė (2008 metų spalis).
PAGARBA: 2005 metai. Kuršėnų miesto šventėje sutinkamas puodžių karalius Bronius Radeckas.
KELIONĖ: Puodžių karalius Bronius Radeckas vežamas į miesto šventės vietą.
PASPIRTIS: 95-erių metų jubiliejui pernai birželį Broniui Radeckui padeda pasiruošti jo dukra Danutė.
VALDOVAI: Puodžių karalių Bronių Radecką 95-erių metų sukakties proga sveikina puodžių karaliai (iš dešinės) Algimantas Tamašauskas, Vytautas Valiušis ir puodžių karalienė Regina Mataitienė.