Naujausios
„Būk pašlovintas, žmogau“ skambėjo Vyteniui Rimkui
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje pasveikintas 85-mečio jubiliejų švenčiantis Šiaulių miesto garbės pilietis, profesorius Vytenis Rimkus. Jam skambėjo odė „Būk pašlovintas, žmogau“ ir įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pašlovintas
Vytenis Rimkus į ceremoniją Savivaldybėje atėjo su žmona Česlava. Rimkų pora džiaugsmais ir vargais dalijasi daugiau nei 50 metų. Abu pasodinti į iškilmių kėdes, kuklūs ir susijaudinę stojosi išklausyti sveikintojų kalbų.
Ode „Būk pašlovintas, žmogau“ jubiliatą pašlovino Sigito Vaičiulionio vadovaujamas kamerinis ansamblis „Ars vivo“.
Meras Justinas Sartauskas V. Rimkui dėkojo už dvasinių vertybių saugojimą ir puoselėjimą.
Kultūros ministro patarėja Audronė Misiukonienė įteikė garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
V. Rimkus – pirmasis šiaulietis, kurio veikla įvertinta šiuo garbingu apdovanojimu. Juo apdovanojami Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės už įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
„Visur jo pilna“
Pagerbti jubiliato susirinko miesto garbės piliečiai ir gausus būrys kultūros žmonių. Tarp jų – dailininkai, kraštotyrininkai, tautodailininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, dailės galerijų atstovai.
Sveikino Lietuvos kultūros fondo ir Šiaulių rajono kultūros skyriaus vadovai, Šiaulių universiteto komanda, vadovaujama rektoriaus Donato Jurgaičio.
Sveikintojų būrys atspindėjo plačiašakę jubiliato veiklą. „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos žodžiais, Vytenio Rimkaus „visur yra pilna“. Jis tapęs miesto simboliu.
V. Rimkus – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras profesorius, Lietuvos mokslo, meno ir visuomenės veikėjas.
Sveikintojai pabrėžė, jog dailės parodos, knygų leidyba, įvairiausi kultūros renginiai ir iniciatyvos neįsivaizduojami be profesoriaus žodžio.
Universiteto Menų fakulteto atstovai priminė, jog V. Rimkus prisidėjo ir prie Dailės fakulteto kūrimo tuometiniame Pedagoginiame institute. Akademinė bendruomenė, problemoms iškilus, ir šiandien remiasi profesoriaus autoritetu ir patarimu.
Nuo Atgimimo metų V. Rimkus buvo renkamas į miesto Tarybą. Buvo ne vienos Tarybos kadencijos narys.
Likimas lėmė jam išgyventi Sibiro tremtį. V. Rimkus – politinis kalinys. Buvo nuteistas mirties bausme, pakeista į 25 metus lagerio. Vieno oratoriaus žodžiais, „reikia dėkoti Dievui, kad V. Rimkų grąžino Šiauliams“.
Kas svarbiausia
V. Rimkus tikino, jog dėmesys jam „padidintas“, o gražūs išsakyti žodžiai „viršijantys“ jo veiklą.
„Kas būčiau be jūsų visų, – sakė jubiliatas. – Tik sambūryje gali gyventi ir šį tą nuveikti. Esu paprastas šiaulietis.“
Jo gyvenime svarbiausi dalykai buvo mokykla, muziejus ir biblioteka.
„Šiuos tris dalykus jungia knyga, raidės, tekstas, lietuvių kalba, – pabrėžė V. Rimkus. – Lietuvių kalba – tai mūsų tapatybė. Turime kalbą išlaikyti, turime suvokti, kad esame maža valstybė ir maža tauta. Bet istorija rodo, kad turime ir daugiau galimybių išlikti nei didžiosios, nes mūsų koncentracija yra labai stipri.“
Jis pasidalijo, jog laisva Lietuva kažkada jam pačiam atrodė „neįgyvendinama svajonė“.
„Ji egzistavo kaip sapnas, – prisiminė V.Rimkus.– Bet ruseno tikėjimas, kad yra potencialas atsiskleisti laisvei ir nepriklausomybei. Ir tai turime. Man tai – stebuklas, kurio nesumenkina mūsų vargai ir nelaimės.“
V. Rimkus ragino suvokti, jog nepriklausomybė visų pirma reikalauja sunkaus darbo Lietuvos labui.
Jubiliato nuopelnai
V. Rimkus yra ne tik Šiaulių miesto garbės pilietis ir jo veikla žinoma ne tik Šiauliuose.
Jis – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Šiaulių universiteto Dailės fakulteto Tapybos katedros profesorius emeritas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos, Dailininkų sąjungos, Tautodailininkų sąjungos, Mokslininkų sąjungos, Kraštotyros draugijos, Meno istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos narys.
V. Rimkaus kultūrinės veiklos sritys – menotyra, tautodailė, lietuviška akvarelė, regionų menas, tremties problematika.
V. Rimkus parašė 45 knygas, sudarė ir parengė 220 parodų katalogų, parengė ir paskelbė per 3700 publikacijų apie Lietuvos meną lietuvių ir užsienio kalbomis.
V. Rimkus padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Venclauskių dokumentinį turtą. Jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠVENTĖ: Šiaulių krašto šviesuolis Vytenis Rimkus švenčia 85-mečio jubiliejų. Su žmona Česlava – kartu ir šventėje, ir varge.
ĮVERTINIMAS: Vytenis Rimkus už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk.“
