
Naujausios
Į Krepšinio muziejų atėjusius joniškiečius pasitiko koridoriuje išrikiuoti stendai su dizainerio Viliaus Purono darbais, kuriuos jis pakomentavo, įpindamas įdomių faktų bei papasakodamas su jais susijusių istorijų.
Tai ir garsioji skulptūra „Penktasis kėlinys“, stovėjusi prie Šiaulių arenos ir valdininkų pastangomis iškeldinta, o šiuo metu priimta Baisogaloje, ant namų stogų „lakstantys“ dizainerio sukurti katinai, kurių kadaise užsigeidė viena amerikietė, bet tarybiniai valdininkai „neleido net brėžiniais dalintis su kapitalistais“, ir Šiaulių herbas, atsidūręs Gineso rekordų knygoje, – didžiausias daugiau kaip 29 kvadratinių metrų herbas sienoje, ir Lietuvos tūkstantmečiui skirti suoliukai su fundatorių pavardėmis.
Dar žemaitiški litai – „litaurai“, dėl kurių kažkokiais keliais pasiekusių Sovietų Sąjungos sostinę, į Šiaulių „Titnago“ spaustuvę buvo atvykę aiškintis aukšti valdininkai iš Maskvos. Bet grįžo atgal nieko nepešę, nes Vilius Puronas paaiškino, kad įstatymai draudžia padirbti rublius, bet kad negalima gaminti pinigų apskritai – niekur tokio žodžio nėra įrašyta.
V. Puronas sakė, kad kai kas jo darbus vadina kiču, bet esmė ne forma, o turinys, jis kviečia mąsyti ir pažinti istoriją. Kad ir visiems žinoma "Geležinė lapė" prie Talkšos ežero atsirado ne šiaip. Legendoje apie Vilniaus įkūrimą minimas vilkas. O štai Šiauliuose atsiduria Lapė. Arba – miesto laikrodyje trūksta skaičiaus „9“, yra tik „3“, „6“ ir „12“. Kodėl? Nes Šiauliai įkurti 1236 metais.
Joniškiečiai klausėsi ne tik įdomių svečio istorijų, bet ir pasivaišino šiauliečių kavinės „Presto“ pagal V. Purono surastą receptą atkurtą ir paruoštą bajorišką patiekalą „vereščiaką“, kuriame dominavo dešra ir svogūnai.