Naujausios
Oro uostas verčiamas nuomininku
Savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui kyla paralyžiaus rizika. Nuo kovo mėnesio įmonė neteks panaudos teisės į aerodromo teritorijos dalį ir turtą. Galėtų toliau jį valdyti tik kaip nuomininkė, bet neturi iš ko mokėti už nuomą. Tik dabar apsižiūrėta, kad pasikeitė įstatymo nuostatos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iš panaudininko – į nuomininkus
Šiaulių oro uosto įmonė iki šiol turėjo sutartį, sudarytą su Karinių oro pajėgų Aviacijos baze dėl dalies aerodromo teritorijos ir turto panaudos. Pagal ją turtą valdo neatlygintinai.
Šių metų kovo 4 dieną sutartis baigiasi, o dėl pasikeitusio įstatymo įmonei valstybės turto panauda nebegali būti suteikta. Tik – nuoma.
Tokios yra nuo 2014 metų spalio 1 dienos įsigaliojusios Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo ir valdymo įstatymo nuostatos. Jos nenumato perduoti turto pagal panaudą orlaivių skrydžius organizuojančioms, oro uostuose veikiančioms savivaldybės įmonėms.
„Kad įstatymas pasikeitė, sužinojome tik gruodžio mėnesį, kai su kariškiais pradėjome tartis dėl sutarties pratęsimo, – sakė „Šiaulių kraštui“ Algirdas Ulčinas, Šiaulių oro uosto aviacijos saugumo vadovas, pavaduojantis atostogaujantį įmonės direktorių. – Bet ir Savivaldybė nieko nežinojo.“
Jo žodžiais, lieka tik svarstyti, kodėl įstatymo pataisos nederintos su Savivaldybe.
Iš šalies oro uostų vienintelis Šiaulių oro uostas yra Savivaldybės, kiti – valstybės.
Darbas sustos
Šiaulių oro uosto įmonė pagal panaudą dabar naudojasi lėktuvų riedėjimo takais, peronu su lėktuvų stovėjimo vietomis, kariškiams nereikalingais angarais, technika, įranga.
Net keleivių terminalas, į kurį investuotos Savivaldybės ir įmonės lėšos, – taip pat kariškių turtas. Pagal panaudą terminalu galima naudotis iki 2025 metų. Bet ten esančios aviacinio saugumo įrangos panauda baigiasi kovo mėnesį.
„Jeigu viso to neteksime – darbas sustos, – teigia A. Ulčinas – Įrangos negalime nei grąžinti, nei išsipirkti, nes ji labai brangi. Vien aviacinio saugumo įranga kainuotų pusę milijono.“
Pagal Savivaldybės ir Krašto apsaugos ministerijos pasirašytą ketinimų protokolą Šiaulių oro uosto įmonės veiklai plėtoti turi būti perduota apie 29 hektarus aerodromo teritorijos.
Protokolas pasirašytas dar ministrės Rasos Juknevičienės. Bet dalybų procesas iki šiol nesibaigęs.
Dalis teritorijos, kuri turi atitekti civilinių skrydžių įmonei, yra išklota betono plokštėmis.
„Žemę kariškiai būtų perdavę, o betonas – turtas, reikia spręsti per Valstybės turto fondą“, – sakė A. Ulčinas.
Kažkada Savivaldybės įkurta uždaroji akcinė bendrovė valdė Šiaulių oro uostą. Ji bankrutavo, o į oro uosto atnaujinimą sudėtas milijonines investicijas buvo garantavusi valstybė. Todėl po bendrovės bankroto valstybei perėjo oro uosto turtas, kuris vėliau buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai.
Jau teikia pataisą
Seime jau teikiama įstatymo pataisa, kad valstybės ir savivaldybių turtą galima būtų pagal panaudą perduoti ir valstybės bei savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus.
Seimo narys Jurgis Razma užregistravo šią pataisą būtent dėl Šiaulių oro uosto įmonės. Kad ji išliktų kaip strateginė susisiekimo įmonė.
Dėl Šiaulių oro uosto įmonės situacijos meras Justinas Sartauskas praėjusią savaitę susitiko su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
Kada Seimas priims įstatymo pataisą, nėra aišku. Todėl ministras pažadėjęs skubiai inicijuoti Vyriausybės nutarimą, kad Šiaulių oro uosto įmonė galėtų iš Aviacijos bazės nuomotis žemę ir turtą.
Nes mero žodžiais, „atviras klausimas, ar nuomai nereikės konkurso.“
„Iki vasario vidurio klausimas turėtų būti išspręstas, – teigė J. Sartauskas.
Simbolinės nuomos – už 1 eurą – negalima tikėtis. Bet nuomos kaina, mero nuomone, neturėtų būti didelė.
„Būtų skaičiuojama pagal likutinę turto vertę“, – sakė J. Sartauskas.
Pelno neturi, bet turi planų
Šiaulių oro uosto įmonės finansinė situacija nėra gera, kad galėtų mokėti didelius nuompinigius.
Pernai įmonė patyrė 800 tūkstančių litų nuostolį.
A. Ulčino teigimu, šios šimtatūkstantinės lėšos buvo investuotos į įmonės infrastruktūros plėtrą – įrengtas veterinarijos postas. Nebūtų investavę, nebūtų nuostolio turėję.
„Dabar vieninteliai iš oro uostų turime veterinarijos postą didelės apimties kroviniams priimti“, – sakė A. Ulčinas.
Nuo rudens yra atnaujintas veršelių gabenimas per Šiaulių oro uostą į Izraelį. Per mėnesį po du skrydžius organizuojama. Mėsos perdirbėjai domisi galimybėmis gabenti per Šiaulių oro uostą šaldytą produkciją.
Įmonės valdyba praeitą savaitę patvirtino veiklos planą trejiems metams. Pagal jį kasmet numatoma investuoti į įmonės plėtrą apie 580 tūkstančių eurų (2 milijonus litų).
Artimiausia investicija – leista įsigyti kuro užpylimo įrangą. Tam iš Savivaldybės biudžeto bus prašoma beveik 29 tūkstančių eurų, pati įmonė skirtų apie 15 tūkstančių eurų.
Ketinama statyti sandėlius, kurie būtini užsiimant krovinių gabenimu. Dabar turi tik vieną – įrengtą buvusiame angare. Būtina įrengti ir pastogę į Izraelį gabenamiems veršeliams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KAMPININKĖ: Šiaulių oro uosto įmonė iki šiol pagal panaudą valdė pastatus, lėktuvų riedėjimo takus, aviacinės saugos įrangą – dabar turėtų nuomotis iš kariškių. Net šis keleivių terminalas – ne jos turtas.
Jono TAMULIO nuotr.
GRĖSMĖ: Algirdas Ulčinas, šiuo metu pavaduojantis Šiaulių oro uosto įmonės direktorių, sako: „Jeigu neteksime turto panaudos, nuo kovo mėnesio darbas sustos.“
