Naujausios
Bibliotekų žinios pravertė ir merui
Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Šiauliuose veikiančių bibliotekų vadovėms vakar surengtas priėmimas Savivaldybėje. Mero Artūro Visocko viešnios laukė dvidešimt minučių. Jis pasidžiaugė, jog „bibliotekos vis yra, vis bando kapstytis“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Belaukiant mero
Pirmojo susitikimo su naujuoju meru laukė didžiųjų miesto bibliotekų vadovės – Irena Žilinskienė, Savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, Rūta Žirgulytė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorė, Gražina Lamanauskienė, Šiaulių universiteto bibliotekos direktorė, Jovita Lapinskaitė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vadovė.
„Mes seni draugai – nebus problemų bendrauti“, – patikino viešnias vicemeras Stasys Tumėnas, kuruojantis kultūros reikalus.
Merui vis nepasirodant vicemeras mezgė neformalų pokalbį. Viešnios dalijo interviu žurnalistams.
Šiose įvairaus pavaldumo bibliotekose dirba beveik pusantro šimto bibliotekininkų. Bibliotekos yra tapusios kultūros centrais, užsiima ir edukacine veikla, rengia daugybę įvairių renginių. Jais užpildyta ir 15 kartą rengiamos Nacionalinės bibliotekų savaitės programa.
Per metus po 170 tūkstančių lankytojų sulaukia Savivaldybės ir Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, ŠU biblioteka – 270 tūkstančių lankytojų, nes aptarnauja ne vien šiauliečius. Aklųjų biblioteka turi 400 lankytojų.
Iš miesto biudžeto lėšų Savivaldybės viešosios bibliotekos visi filialai yra atnaujinti.
Valstybės lėšomis baigta atnaujinti Povilo Višinskio biblioteka, kurios renovacija truko aštuonerius metus – nuo 2007 metų. Šiaulių universiteto biblioteka yra viena moderniausių tarp šalies universitetų bibliotekų.
Žinios – merui
Meras A. Visockas vėlavo 20 minučių. Neatsiprašė. Pasidžiaugė galimybe pasveikinti bibliotekų direktores, kurias „mato pirmą kartą“. Įteikė gėlių, o kiekviena jam pati prisistatė.
„Kiek suprantu, šventė yra prasidėjusi, – pareiškė A. Visockas. – Svarbu sužinoti, kad ta savaitė egzistuoja, sužinoti problematiką. Kad bibliotekos vis yra, vis bando kapstytis pakankamai sunkioje situacijoje“.
Pokalbis su meru atitiko šių metų Nacionalinės bibliotekų savaitės temą – „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. A. Visockas sužinojo, kad bibliotekos rengia kompiuterinio raštingumo mokymus: „Ar iš tiesų vyksta?“
„Jau penki šeši metai, – atsakė I. Žilinskienė. – Visi Savivaldybės bibliotekos filialai kompiuterizuoti, paruošti darbuotojai. Būtent už tokią veiklą mūsų viena darbuotoja per bibliotekų savaitės renginį Seime bus apdovanota Kultūros ministerijos.“
„Mėgstu konkrečią informaciją. Kiek žmonių mokėte?“ – klausė meras.
Išgirdo, jog pernai 300 bibliotekos lankytojų mokyti dirbti kompiuteriu. „Kiek panorėjo ateiti mokytis“, – sakė direktorė.
Sužinojo, kad šiemet Savivaldybės bibliotekai skirti 7 tūkstančiai eurų naujoms knygoms įsigyti.
„Pirmą kartą gavome iš Savivaldybės biudžeto, – aiškino direktorė merui. – Iš valstybės tik gaudavome, vakar tam gavome 26 tūkstančius eurų.“
Domino merą, ar neskaitomos knygos nurašomos? Ar priimamos gyventojų dovanotos knygos?
„Nurašome, bet turime ir Lenino, ir Stalino raštų, – sakė bibliotekininkės.
Dovanojamos knygos atsirenkamos, nes siūloma jas dovanoti ir „kubiniais metrais“.
„Bet savo knygomis galima keistis, yra bibliotekose tokios lentynos“, – paaiškino merui jo pavaduotojas Domas Griškevičius, taip pat dalyvavęs susitikime.
Apie „piratavimą“
A. Visockas klausė bibliotekininkių: „Ar pamokote, kaip kompiuteriu susirasti elektronines knygas? Gal geriau už tuos 6 tūkstančius eurų įsigyti elektronines knygų versijas?“
Pasidalijo, jog jo sūnus atsisiuntė nelegaliai elektroninę knygą, nes mokytoja reikalavo perskaityti, o bibliotekoje jos nebuvo. Ką bibliotekų vadovės mano apie „piratavimą“?
„Teisingas atsakymas – laikytis įstatymų“, – atsakė R. Žirgulytė.
Vadovės aiškino, jog elektroninės knygos yra perkamos, tik nedaug. Stinga lėšų naujoms knygoms, skaitytojų eilės susidaro. Norimos knygos pati R. Žirgulytė laukianti šešis mėnesius.
Šalies mastu yra kuriama e.skaitykla, skaitytojai turės įspareigoti suteiktos į namus e.knygos neplatinti. Bet kokia bus tvarka, dar neaišku.
„Šiek tiek nuliūdau, kad elektroninis būdas nėra skleidžiamas“, – apgailestavo A.Visockas.
Bendruomenei reikalingi
I. Žilinskienė pakvietė merą apsilankyti Savivaldybės bibliotekos filialuose. Direktorė pabrėžė, jog veikia aštuoni filialai, bendruomenės nariams biblioteka yra tapusi traukos centru. Biblioteka yra akredituota tarptautinės savanorystės veiklai.
Ypač aktyviai bendradarbiaujama su Dainų, Lieporių, Rėkyvos bendruomenėmis.
„Lieporių bendruomenė mus net parėmė – bibliotekos Lieporių filialui įrengė šviečiančią iškabą“, – sakė I. Žilinskienė. Lieporiškiai tam skyrė 1700 litų iš bendruomenės veiklai gautų lėšų.
„Bendruomenės narių ir politikų požiūriai į bibliotekas – skiriasi“, – pabrėžė direktorė, linkėdama miesto vadovams jį „suvienodinti“.
„Bibliotekos nebus nurašomos. Tai vieta – bendrauti, ne vien knygą pasiimti, – sakė susitikimo dalyvės. – Bibliotekos kompiuterizavimo prasme taip pat eina priekyje. Informacija skleidžiama per naujas technologijas. Mums iššūkis turėti su tokiomis technologijomis dirbančius kvalifikuotus bibliotekininkus.“
„Tai bibliotekos tampa nebe vien knygų išdavimo vieta“, – priėjo išvadą A. Visockas.
„Šeši penki metai jau taip yra“, – patikino bibliotekų vadovės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SVEIKINIMAS: Į Savivaldybę pakviestos bibliotekų vadovės (iš kairės) Gražina Lamanauskienė, Irena Žilinskienė, Rūta Žirgulytė ir Jovita Lapinskaitė mero Artūro Visocko laukė dvidešimt minučių.
