Naujausios
Modernizmo architektūros pastatas – „bakūžė“?
Šiaulių miesto centre planuojama tarpukariu statyto modernizmo architektūros pastato rekonstrukcija. Vakar Savivaldybėje paveldosaugininkai ir muziejininkai kėlė klausimą, kaip bus išsaugota jo autentika? Ar mieste atsiras dar vienas blogos invazijos pavyzdys, kaip atsitiko su teatro pastato rekonstrukcija?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Planuoja per trijų aukštų daugiabutį
Problema iškelta dėl Vasario 16-osios gatvės 37 pastato viešai svarstant su visuomene sklypo detalųjį planą.
Anksčiau šiame dviaukščiame pastate buvo įsikūrusi transporto policija. Kelerius metus jis stovėjo tuščias. Savivaldybė pernai pastatą pardavė aukcione. Naujasis savininkas nori jį pertvarkyti į daugiabutį.
Planas rengiamas keisti sklypo paskirtį iš visuomeninės į gyvenamąją. Numatoma didinti pastato aukštingumą – iki trijų aukštų su mansarda.
Be paveldo statuso
Pastatas statytas tarpukariu, 1926–1933 metais. Yra modernizmo architektūros objektas, siejamas su istoriniu miesto įvaizdžiu. Bet iki šiol neįrašytas į Kultūros paveldo sąrašą.
„Mūsų paveldo registre jo nėra, – sakė „Šiaulių kraštui“ Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas. – Bet pastatai gali būti saugomi ne tik valstybės, bet ir savivaldybės.“
Saugotinų pastatų sąrašą miesto Savivaldybė sudarinėjo, bet dar nepatvirtino. Todėl teisiškai nėra jokių priemonių tam pastatui apsaugoti. Pasak R. Budrio, „lieka tik apeliuoti į moralinius dalykus“.
Jis pabrėžė, jog yra ir viešasis interesas saugoti architektūriškai gražų pastatą – modernizmo architektūros tipinį pavyzdį. Ragino sudėti saugiklius jau planavimo procese.
„Kitaip liks tik aikčioti, kaip atsitiko su dramos teatro rekonstrukcija, per kurią sunaikintos ąžuolinės durys, o vietoj jų įstatytos „prekybcentrio“ durys“, – priminė R. Budrys.
Būtent po šio skandalo praėjusios kadencijos miesto valdžia ir buvo sukrutusi rengti Savivaldybės saugotinų paveldo objektų sąrašą.
Gina muziejininkai
Detaliojo plano rengėjams raštu pastabas surašė „Aušros“ muziejus.
Muziejininkai pabrėžė istorinę ir architektūrinę pastato vertę.
Jo statybos laikas sutampa su vyriausiojo miesto inžinieriaus pareigas ėjusio tarpukario modernizmo patriarcho architekto Karolio Reisono tarnybos Šiauliuose laikotarpiu. Todėl neatmetama galimybė, kad šio pastato projektas gali būti priskiriamas jo autorystei.
Pabrėžiama, jog tarpukariu vyraujančia architektūrine stilistika visoje Lietuvoje ir Šiauliuose tapo modernizmo estetika. Per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai sugriautame Šiaulių mieste vyko itin intensyvios statybos.
Būtent šiuo laikotarpiu Vasario 16-osios gatvė ir Aušros alėja buvo formuojamos kaip reprezentacinės miesto gatvės. Jos ir dabar formuoja istorinį miesto įvaizdį. Šiose gatvėse daugiausia išlikę modernizmo architektūros pastatų.
Nebranginama miesto savastis
Viešame svarstyme dalyvavusi Vilija Ulinskytė-Balzienė, muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja, pabrėžė, jog modernizmo architektūros paveldas yra svarbi miesto savasties, identiteto dalis.
„Tik iki šiol tai nėra suvokta ir įvertinta, – apgailestavo „Šiaulių kraštui“ muziejaus atstovė. – Kaunas, pavyzdžiui, net pasiekė, jog jo modernizmo architektūros paveldas būtų įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą.“
Planuojamas rekonstruoti pastatas, jos teigimu, ir šiandien byloja apie svarbų istorinį laikotarpį, kai buvo formuojamas modernus miesto veidas.
Ji priminė, jog dar 1993 metais buvo parengta galimybių studija apie Šiaulių miesto centrinės dalies vertybines charakteristikas.
Savivaldybės užsakymu ją rengė profesorius Algimantas Miškinis, vienas žymiausių šalies architektūros istorijos autoritetų.
Jis teikė ir rekomendacijas, ką verta išsaugoti. Prie vertingų nestandartinės architektūros pastatų priskyrė ir Vasario 16-osios gatvės 37 pastatą.
Bet studija iki šiol guli Savivaldybės stalčiuose – jokių sprendimų nebuvo priimta.
Orientuojamasi į blogus pavyzdžius
V. Ulinskytė-Balzienė teigė, jog viešai pristatytas detalusis planas sukėlė nerimo.
„Kai sakoma, jog bus trys aukštai su mansarda, tai, vadinasi, kone keturi aukštai – dvigubai aukštesnis pastatas, nei dabar, – sakė ji. – Tai ar bus išsaugota jo autentika? Pažadėjo, jog visuomenei dar pristatys vizualizaciją, eskizus. Žiūrėsime.“
Ji stebėjosi, kad pastato aukštingumas argumentuojamas, jog šalia kyla tokie pastatai vietoj senų nugriautų.
„Bet ar reikia į blogos invazijos pavyzdžius orientuotis? – klausė muziejininkė. – Apie saugotinus pastato architektūrinius elementus iš viso nekalbama. Kai saugiklių nėra, uždegama žalia šviesa daryti bet ką.“
Bus saugikliai
Miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė „Šiaulių kraštą“ patikino, jog į pastabas sureaguota.
„Susitarėme, kokius saugiklius projektuotojai sudės, bus papildyti specialieji architektūriniai reikalavimai, o kokius mes patys sudėsime Savivaldybės adminsitracijos direktoriaus įsakymu, – sakė R. Budrytė.
Įsakymu bus nustatyta, kad rengiant techninį projektą eskiziniai variantai būtų pristatyti visuomenei svarstyti.
Prieš tvirtinant detalųjų planą, užsakovas dar turės įsipareigoti, ką padarys už sklypo ribų – kaip įrengs automobilių statymo aikštelę, vaikų žaidimų aikštelę. Nes tam dabar sklypo neužtenka.
Miesto centras – ne kaimo vidurys
R. Budrytė neslepia, jog dėl pastato aukštingumo laikosi kitokios nuomonės nei oponentai.
„Miesto centre, jeigu tai ne kaimo vidurys, trys aukštai su mansarda – normalu, – sakė vyriausioji architektė. – Pagal kvartalinį užstatymą – tai visiškai normalus variantas. Sakyti, jog turime likti dviejų aukštų bakužė ir niekaip ne aukščiau – nenorėčiau su tuo sutikti.“
Ar pastato architektūrinis stilius tokiu atveju gali būti išlaikytas?
„Manau, taip, – atsakė R. Budrytė, – Tik negaliu atspėti, kaip architektai tai išspręs“.
Ji pabrėžė, jog taikyti apribojimų, kaip paveldo pastatui, neįmanoma.
„Prieš parduodant pastatą iš Kultūros paveldo departamento buvo gauta pažyma, jog jis nėra paveldosauginis, – priminė valdininkė. – Žmogui pastatą parduoti ir sakyti, jog tu dabar nieko negali daryti – tai būsime jį apgavę. Taip elgtis būtų tiesiog nepadoru. Viskas dabar priklausys tik nuo geros valios – ir mūsų, ir statytojų.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
OBJEKTAS: Šis Vasario 16-osios gatvės pastatas yra modernizmo architektūros pavyzdys, bet neturi kultūros paveldo statuso.
POZICIJA: Vilija Ulinskytė-Balzienė, „Aušros“ muziejaus, ginančio architektūrinės vertybės išsaugojimą, atstovė, sako: „Modernizmo architektūros paveldas yra svarbi miesto savasties, identiteto dalis. Bet iki šiol tai nėra suvokta ir įvertinta.“
NUOSTATA: Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė tikina, jog miesto centras – ne kaimo vidurys, kad čia galėtų liktų dviaukštės „bakūžės“.
