Naujausios
Kūrybinės dirbtuvės – Šiauliams kurti
Vakar Šiaulių universiteto bibliotekos konferencijų salėje iniciatyvūs šiauliečiai surengė kūrybines dirbtuves „Šiaulių kryptys 2020“. Idėjomis dalijosi tie, kuriems rūpi, kaip pagal URBAN programos projektus bus vystomos integruotos miesto teritorijos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iniciatyva – kurkime Šiaulius
Diskutuoti susibūrė įvairių sričių profesionalai, verslo, jaunimo atstovai. Tie, kurie, kaip „Šiaulių kraštui“ įvardijo viena iš iniciatorių Giedrė Brazlauskaitė, „nėra abejingi savo miestui“.
Idėjų ir nuomonių klausėsi savivaldybininkai – vicemeras Domas Griškevičius, Administracijos direktorius Eduardas Bivainis, vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
Diskusiją skatino Giedrė Mendoza Herrera, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Ji dar iki šių pareigų, kaip architektė, buvo įsijungusi į iniciatyvinę grupę „Kurkime Šiaulius“, kuri ir inicijavo kūrybines dirbtuves.
Išsikeltas tikslas – išjudinti procesą. Aptarti idėjas, kaip turi būti vystomos integruotos teritorijos, kokios gali būti švietimo, kultūros, verslo sąveikos kryptys tikslinių teritorijų problemoms spręsti.
Šiauliams pagal URBAN programą – didžiųjų miestų integruotų teritorijų investicijų programą – skiriami dideli pinigai. Europinės paramos – apie 73 milijonai litų, o kartu su valstybės parama ir Savivaldybės lėšomis – iš viso būtų skirta 82,7 milijono litų.
Jiems panaudoti numatyti 5 „židiniai": Prisikėlimo aikštė su prieigomis, centrinis ir Didždvario parkai, buvusio „Elnio“ fabriko teritorija, Talkšos ežero pakrantė, Vilniaus gatvės bulvaro dalis su amfiteatru.
„Norime įtraukti į diskusiją ir tuos, kurie gyvena ir dirba tose teritorijose: verslo atstovus, gyventojus, aktyvias bendruomenes, – sakė G. Mendoza. – Kokias problemas jie įžvelgia, kokių turi lūkesčių. Jeigu gauna finansavimą savo projektams – jungsimės į tą pačią programą.“
Diskusijoje kelti klausimai, kaip urbanistiškai integruoti teritoriją į urbanistinę struktūrą? Kaip teritoriją paversti miesto vietos identiteto dalimi? Kokia turi būti Savivaldybės administracijos žingsnių seka vystant teritoriją?
Aplink „židinius“ reikia veiklos
„Kokių Šiaulių norime? – ragino pirmiausia atsakyti į šį klausimą Monika Paldevičiūtė ir Algirdas Lapinskas, projekto „Kurk Lietuvai“ atstovai, pusmetį dirbę miesto Savivaldybėje. – Joks strateginis planas Šiaulių nesukurs.“
Šiaulių situacija nėra džiuginanti – čia mažiausi tarp didmiesčių atlyginimai, dideli emigracijos srautai.
Jie tikino, jog aplink tuos penkis „židinius" turi vykti veikla: „Žmonės neina vien trinkelių pasižiūrėti.“ Pabrėžė, jog aplink tuos taškus reikia veiklos, kuri kurtų pridėtinę vertę.
Siūlė tam jungti švietimo, kultūros ir verslo jėgas. Gali susitelkti tose teritorijose veikiančios švietimo įstaigos, kultūros centrai ir bibliotekos.
M. Paldevičiūtė teikė Utenos ir Klaipėdos pavyzdžius. Utenoje sutvarkyti parkai, kitos viešosios erdvės, bet jos tuščios – nėra šalia kavinių, kitų traukos centrų.
Klaipėda transformavo savo senąją turgaus aikštę į traukos centrą. Ten veikia ir Menų inkubatorius.
„Miestas nepakils, jeigu nebus skatinamos veiklos, jeigu nebus kūrybinės erdvės, – sakė „Kurk Lietuvai“ atstovai. – Šiauliai turi kūrybinių industrijų potencialo, bet jis nepanaudojamas. Reikia „minkštųjų projektų.“
Viešoji erdvė kuria miesto identitetą
G. Mendoza Herrera teigė, jog viešoji erdvė yra svarbiausias miesto identiteto veiksnys.
„Žmogus, norėdamas orientuotis aplinkoje, susikuria orientyrus – taką, rajoną, ribas, mazgą, – sakė architektė. – Todėl ypač svarbu tvarkyti pėsčiųjų takus, o gatvės yra lyg miesto gyvybės upės.“
Apklausą atliko, o ji parodė, kad tik 37 procentai centro gyventojų laisvalaikį leidžia pėsčiųjų bulvare. Pietinio mikrorajono gyventojai laisvalaikiu į bulvarą beveik neužsuka.
URBAN projektai, jos nuomone, turi apaugti „sluoksniais“.
Priminė, jog nuolat kalbama, kad reikia kažką naujo statyti: „Bet jau yra viešųjų pastatų tinklas, jį panaudojant galime galvoti apie klasterių kūrimą.“
Dar vienas sluoksnis – verslo jungimas į bendrą programą, kitas – „Aušros“ muziejaus projektų, kultūros paveldo objektų ir bendruomenių projektų įtraukimas.
Diskusijoje pabrėžta, jog URBAN programos tikslas – teritorijas paversti traukos centrais, didinti miesto konkurencingumą, kurti naujas darbo vietas.
„Reikės parodyti, jog ne tik išgrindėme trinkeles, bet ir kažkas įvyko, – sakė G. Mendoza Herrera. – Tai ir būdas išspręsti gyventojų problemas, suteikti impulsą miesto vystymuisi.“
Jono TAMULIO nuotr.
INICIATORĖ: Giedrė Mendoza Herrera, naujoji Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, su bendraminčiais inicijuoja diskusiją apie Šiaulių kryptis iki 2020 metų.
AKTUALIJA: Diskusijų apie miesto urbanistines problemas niekada nepraleidžia architektai Vytenis Rudokas (dešinėje) ir Algimantas Černiauskas.
