Naujausios
VASARA SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“
Nuo Šiaulių stogų atsiveria miesto istorija
Šiauliuose iš paukščio skrydžio aukštumų atsiveria miesto istorija: kaip šiauliečiai rankomis atstatė karo suniokotą bažnyčią, entuziastingai klojo vandentiekį, plėtė miestą ir jį atstatinėjo. Net ir karo nušluotas senamiestis akylam stebėtojui išnyra unikaliomis istorinėmis detalėmis: stogais, sienomis, pastatais. Miesto alsavimo „Šiaulių kraštas“ klausėsi ant Šiaulių katedros, senojo vandentiekio, Šiaulių viešbučio bei Fotografijos muziejaus stogų.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Netikėtas vaizdas
Su Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskyte-Balziene lipame apsižvalgyti nuo apžvalgos aikštelės-terasos ant stogo.
Čia dažni svečiai yra parodų lankytojai, mieste viešintys keliautojai, šią vietą itin pamėgę fotografai – puiki proga iš viršaus pažvelgti į „Gaidžio“ laikrodžio aikštę, bulvaro atkarpą, raudonuosius šimtamečius stogus.
V. Ulinskytė-Balzienė veda prie terasos krašto. Parodo, kaip atsiveria kitas miesto vaizdas. „Galima pamatyti kitokius Šiaulius – netikėtus ir nepažįstamus“, – intriguoja pašnekovė. Vaizdas vis kitoks skirtingais metų laikais.
„Iš aukščiau atsiveria patvirtinimas – Šiauliai kitoks miestas, turintis senamiestį pačiame centre, matoma urbanistinė miesto struktūra, su perimetriniu kvartaliniu užstatymu pagal gatvių pakraščius.
Kiemuose yra tuščios erdvės, tačiau čia kadaise buvo tiršta mažų pastatėlių su mažais vidiniais kiemeliais, kaip Vilniaus senamiestyje. Tą patį turėjome ir Šiauliuose, po Pirmojo pasaulinio karo nieko nebeliko, tik nuotraukos“, – pasakojo istorikė.
XIX amžiaus pabaigoje Šiauliuose naujų namų statyba vyko pagal miesto projektinius planus, buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai vietoje medinių. Šaligatviai buvo mediniai ir tik centre. Gatvės apšviečiamos žibaliniais žibintais.
Vedėja vardija ir rodo išlikusius senamiestinio gyvenimo ženklus. Senosios gaisrinės bokštelis prie Savivaldybės – vienas iš seniausių miesto pastatų, istoriniai faktai byloja, kad šiame pastate po Pirmojo pasaulinio karo buvo laikinai įsikūrusi ir miesto Savivaldybė.
Vaikštant po miestą, šis pastatas nepastebimas, lyg pasislėpęs.
Stogai prabyla detalėmis
Stogų spalvos, puošybos elementai, atskiros detalės, langai atskleidžia miesto vaizdą, kurio neįmanoma pamatyti vaikštant gatvėmis.
Centro senųjų namų stogai papuošti vėtrungėmis: velniuku, stilizuotų vėliavėlių juosta, pagoniška saule, tolumoje matomi metalinių katinų siluetai. Pašnekovė nusijuokia, jog miesto stebėjimas iš viršaus tampa savotiška meditacija.
„Senieji raudonų čerpių stogai, plytų mūro ugniasienės, kaminai. Senosios architektūros elementai šaukte šaukia, kad čia yra senamiestis.
Jei pažvelgtume iš viršaus: Katedra, Šiaulių viešbutis, universiteto I rūmai, vandentiekio bokštas – lyg vertikalios dominantės gatvių ašyse, juosia ratu. Vieną Vasario 16-osios gatvės pusę uždaro Katedra, kitą – vandentiekio bokštas“, – parodė V. Ulinskytė-Balzienė.
Atkarpa nuo Vasario 16-osios gatvės iki Tilžės gatvės yra geriausiai išlikusi Šiaulių dalis – senamiesčio širdis. Pilkas namas – Vilniaus 183 – su Šiaulių herbu ir namas prieš jį yra seniausi – statyti dar prieš I pasaulinį karą. Tarpukariu rekonstruoti.
Verslūs vaistininkai
Pasak V. Ulinskytės-Balzienės, išsiaiškinta, kad sklype, kur stovi dabartinis Fotografijos muziejus, jau 1872 metais buvo numatyta statyti kampinį vieno aukšto pastatą šalia Tilžės ir Vilniaus gatvių. Šiame pastate veikė manufaktūros krautuvė, buvo prekiaujama audiniais ir kitomis prekėmis.
Per Pirmąjį pasaulinį karą iš pastato liko tik griuvėsiai. Sklypą nusipirko Šiauliuose gyvenusių Feinbergų šeima, kuriems priklausė namas kitapus Tilžės gatvės, kur veikė vaistinė.
Tuščioje vietoje iškilo dviejų aukštų medinis paviljonas, kuriame įkurta dar viena vaistinė, taip pat įkurdintas provizoriaus Kazimiero Kazlausko urmo vaistų sandėlis.
„1922 metais šis Šiauliuose garsus žmogus už poros namų nuo sandėlio atidarė farmacinę laboratoriją, kuri išaugo į žinomą šalyje didelę bendrovę. Buvo gaminamos tinktūros ir tiekiamos į visas šalies vaistines“, – sakė vedėja.
Pasakojo istoriniuose šaltiniuose išlikusių detalių mozaiką: vaistininkas Jankelis Feinbergas turėjo penkis vaikus. Keturi iš jų tapo vaistininkais. Už farmacininko ištekėjusi dukra Lena Feinbergaitė-Zeigarnikienė perėmė tėvo veiklą, dar vieną vaistinę atidarė chemijos mokslus baigęs vyriausias sūnus Monas Feinbergas, Rygoje vaistinę su vyru įsteigė po vestuvių į Latviją gyventi išvykusi Roza Feinbergaitė-Šacienė.
„Daugiausiai šioje srityje pasiekė Izraelis Feinbergas, baigęs farmacijos mokslus Strasbūre, atidarė vaistines Ronno mieste Prancūzijoje bei Paryžiuje“, – pasakojo šeimos kelius muziejininkė.
Radinys užminė mįslę
V. Ulinskytė-Balzienė pasakojo, kad Šiauliai plėtėsi ir augo kryptingai, tačiau jų plėtrą nuolat stabdė ir miestą griuvėsiais vertė karai. Vietoje sudegusių medinių, kilo mūriniai.
Dabartinio Fotografijos muziejaus vietoje buvusio medinio pastato flygeliuose iki Pirmojo pasaulinio karo veikė įvairios krautuvėlės, vienoje iš jų sėkmingą verslą turėjo Alijošius Lipšicas: prekiauta gastronomija bei fotoreikmenimis.
1933 metų sausio 18 dieną vienoje iš krautuvėlių kilo gaisras. Medinis pastatas visiškai sudegė. Teritorija buvo išvalyta. Iš naujo pastatyti du mūriniai dviejų ir trijų aukštų pastatai, juos jungė laiptinė. Ant muziejaus sienos išsaugotas autentiškas čia buvęs užrašas „Aptieka“ – tai buvo išorinė pastato siena.
„Šiauliuose nuo seno gyvavo vaistinės ir fotografija. Jie tarpusavyje labai susiję. Kaip? Fotografai pirkdavo vaistinėse chemikalų, reikalingų nuotraukų gamybai. Kai kurie vaistininkai ir patys ėmė užsiiminėti fotografija, nes pamatė, kad šis verslas taip pat yra pelningas“, – istorines detales dėliojo moteris.
Turima žinių, kad Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo ne tik vaistinė, bet ir veikė karininkų namai. Vykstant muziejaus rekonstrukcijos darbams, perdangoje buvo atrastas XIX amžiaus kardas. Domimasi, ar tai vokiečių karių palikimas.
Antrojo pasaulinio karo metais dabartinio muziejaus pastatas nukentėjo ne itin smarkiai: nudegė stogai, išdužo langai. Po karo vėl įkurta vaistinė. Vėliau įsikūrė projektuotojų biuras, kuris veikė iki 1976 metų, kuomet šiame pastate buvo sumanyta kurti Fotografijos muziejų.
„Tuomet toks muziejus buvo ne tik vienintelis Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje. Pasaulyje tokių muziejų buvo gal apie 30. Ir šiandien esame unikalūs – turime savo terasą ir camera obscura“, – šypsojosi išlydėdama muziejaus vedėja.
Nuo stogo – Šiauliai lyg ant delno
Iš Fotografijos muziejaus bulvaru keliaujame į „Šiaulių“ viešbutį – kitą aukščiausią pastatą mieste. Ant stogo pasižvalgyti norintieji neleidžiami – nėra saugu, be to, ten daug siųstuvų ir kitos technikos. „Šiaulių krašto“ fotografui padaroma išimtis.
Fojė pasitinka viešbučio direktorė Daina Paulauskas. Pasakodama apie 1979 metais statytą viešbutį pabrėžia, kad toks didelis – vienintelis mieste. 15 aukštų pasate yra 118 kambarių, vienu metu jame gali apsigyventi beveik 200 svečių.
„Viešbutis – vienas iš moderno architektūros stiliaus pastatų mieste. Jį projektavo architektai Ramūnas Kamaitis ir Alfredas Paulauskas“, – sakė direktorė.
D. Paulauskas pasakoja, kad mieste buvo du viešbučiai: „Aušros“ ir „Salduvės“. „Aušros“ viešbutis buvo įsikūręs Ežero gatvėje. Vytauto gatvėje, netoliese prekybos centro, veikė šio viešbučio filialas. Vėliau ten buvo įkurtas Švenčiausios Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos vienuolynas. Jis 2005 metais buvo nugriautas. „Salduvės“ viešbutis iki šių dienų išlikęs Pramonės gatvėje.
„Jų nepakako miesto svečiams apgyvendinti, tad buvo nuspręsta miesto centre statyti dar vieną. Kai duris atvėrė mūsų viešbutis, „Aušros“ viešbutis buvo uždarytas“, – sakė D. Paulauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VAIZDAS: Nuo Fotografijos muziejaus atsiveria vaizdas į bulvarą.
NETIKĖTUMAS: „Iš viršaus galima pamatyti ir atrasti kitokius Šiaulius – netikėtus ir nepažįstamus“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.
AIKŠTĖ: "Gaidžio" laikrodžio aikštė iš viršaus.
LIGONINĖ: Respublikinės Šiaulių ligoninės pastatas šviečia savo baltumu iš tolo.
STATINYS: Vienas aukščiausių miesto pastatų – 15 aukštų „Šiaulių“ viešbutis, nuo kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.
GAISRINĖ: Vienas seniausių išlikusių miesto pastatų – senoji miesto gaisrinė su bokštu, statyta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
VĖTRUNGĖ: Ant Šiaulių centre esančių namų stogų gausu puošybos elementų.
KIEMAI: Iki Pirmojo pasaulinio karo vidiniuose kiemuose buvo gausu mažų pastatėlių su dar mažesniais vidiniais kiemais, kaip Vilniuje, per karą jie buvo sugriauti ir nebeatstatyti, teritorijos užželdintos.
SIMBOLIS: Senosios miesto kapinės pasislėpusios po tankių medžių lapija, auksu tešviečia Šiaulių simbolis skulptūra „Šaulys“.
STOTIS: Gerai matoma Šiaulių geležinkelio stotis Draugystės prospekte.
PANORAMA: Vieno aukščiausio pastato Šiauliuose direktorė Daina Paulauskas pasakoja, kad svečiai per savo langus mato gražiausią miesto panoramą.
(Tęsinys – kitą šeštadienį)