Naujausios
VASARA SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“
Meilės ir dievų pripildyta gyvenvietė
Susituokti ugnies deivės Gabijos akivaizdoje? Pajusti jėgų pliūpsnį iš energijos akmens? Pamatyti namelį boružėlėms ar pakilti į 16 metrų Baltų arenos aukštumas? Viskas, kas lietuviška, laukia Naisiuose (Šiaulių r.), kur net ir pliaupiant lietui nenutrūksta keliautojų srautai.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Neturintiems laiko – Naisiai po stogu
Atvažiavus į Naisius pasitinka tyla, ramybė ir tvarka. Sukame į Kultūros namus, kur mūsų laukia naisietė Kornelija Jurgaitytė – savanorė gidė. Tokių gidų paieškoti reikėtų – ji puikiais rezultatais baigė Istorijos ir paveldosaugos studijas, puikiai išmano sritį, apie kurią pasakoja.
„Gal pirmiausia Naisius apžiūrėkime po stogu?“ – pasiūlo mergina ir kviečia kilti į antrąjį Kultūros namų aukštą, kur prieš akis atsiveria Naisių žemių praeities bei šių dienų istorija. Ant vienos sienos yra detalus visų lankytinų objektų Naisiuose žemėlapis, ant kitos smulkiai prisiminta gyvenvietės susikūrimo istorija.
„Archeologiniai radiniai byloja, kad gyventa šiose vietose jau prieš 4-4,5 tūkstančio metų. Akmeninio kirvelio plokštė – seniausia. Tarpukariu čia rasta vienintelė Lietuvoje trišakė kaulinė buožė, kuri būdavo dedama ant apeiginės lazdos viršūnės, iki šių dienų atrandama vertingų istorinių radinių“, – pasakojo Kornelija, pridūrusi, kad Naisiai XVI amžiuje buvo ne Naisiai, o Pauosupys, nuo šalia tekančio Uosupio vardo.
K. Jurgaitytė pasakojo, jog iki 1795 metų Naisiai priklausė valstybės iždui, buvo Šiaulių ekonomijos dvaras. Kartu su visa Šiaulių ekonomija Rusijos imperatorė Jekaterina II Naisius padovanojo grafui Platonui Zubovui.
Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Aleksandrai Zubovaitei-Fledžinskienei. Šiandien buvusioje dvaro sodyboje išlikę keturi pastatai, buvę dvaro rūmai. Salėje gausu istorinių nuotraukų su Naisių valdytojais, prie Naisių istorijos prisidėjusiais garsiais žmonėmis.
„Zubovai čia niekada negyveno, tik dvaro prievaizdas Erazmas Gaidamavičius, kuris turėjo 18 vaikų. Vienas iš jų – poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė“, – palydėdama į kitą salę sakė gidė.
Po muziejaus stogu sutalpinta ne tik informacija apie muziejus, esančius po atviru dangumi, bet ir „Naisių teatro“ aktorių nuotraukos. Ant sienos kabo ir detalus pastato su būsimomis amatų dirbtuvėmis maketas. Saugoma netoli Naisių gyvenusio tautodailininko Kosto Gendvilo kūrybinio palikimo dalis.
Saulės ir Mėnulio jausmų dramos
Einant į Saulės aikštę, praeiname pro didžiulius, ant medžių sukabintus tris sodus, kuriuos pagamino naisiškės. Naktį šie sodai apgaubiami iš apačios sklindančios šviesos.
Keliaujame į muziejų po atviru dangumi. Dangus apniukęs, tačiau tai ekspozicijos negadina. Šį muziejų sudaro trys pagrindinės dalys – Saulės aikštė, Ugnies aikštė ir Alkos kalnas, stovi 53 ąžuolinės baltų dievų statulos, jas išdrožė 14 Šiaurės Lietuvos skulptorių.
Į 2012 metais įrengtą Saulės aikštę įžengiame pro vienus vartus iš keturių, kurie simbolizuoja keturias pasaulio puses: šiauriniai, vakariniai, rytiniai ir pietiniai. Visi vartai išdailinti skirtingais senoviniais lietuvių raštais. Prie pietinių vartų, pasak gidės, stovi energetiškai aktyvus akmuo, kuris skleidžia teigiamą energiją.
Kornelija parodo į Mėnulio skulptūrą – jis buvęs Saulės sutuoktiniu, jaunystės ir grožio dievas. Ant Saulės deivę simbolizuojančios skulptūros išraižyta 12 senųjų baltiškųjų zodiako ženklų, kurie buvo atrasti 2012 metais ant Gardine esančio apeiginio kapo. Kaip jie vadinasi – nežinoma. Metų pradžia būdavo skaičiuojama nuo balandžio.
„Buvo dvi seserys – Aušrinė ir Vakarė, Saulės tarnaitės. Viena tekančiai Saulei pakurdavo ugnį, kita vakare paklodavo lovą nuvargusiai Saulei. Čia slypi visa drama: Mėnulis įsimylėjo dieviško grožio Aušrinę. Su ja išdavė savo žmoną. Perkūnas supyko ir perskėlė Mėnulį pusiau. Iš čia ir kilo visos mėnulio fazės“, – pasakojo legendą Kornelija.
Saulės aikštėje įrengtas ir saulės laikrodis su 25 akmenimis su senaisiais paros valandų, senovės lietuvių, baltiškų švenčių pavadinimais, kurie buvo užrašyti istoriko Simono Daukanto.
108 inkilai – nuo pelėdos iki boružės
Kornelija siūlo užversti galvą ir atkreipti dėmesį į ant medžių kabančius inkilus. Visi jie sunumeruoti, apačioje stovi stendai su informacija apie paukščius, kuriems Lietuvos ornitologų draugijos nariai sumeistravo namus.
„Tvarkingiausi yra varnėnai. Jie patys susitvarko savo inkilą, kitų paukščių inkilai pagaminti taip, kad būtų galimybė atsidaryti ir sutvarkyti. Varnėnai ištikimi savo vietai, kiekvienais metais sugrįžta į tą patį inkilėlį, gal dėl to ir susitvarko išskrisdami“, – šypsodamasi svarstė naisiškė.
Pavėsinės tipo, su plačia anga ir stogeliu, plokšti, dideli, maži, apvalūs ir kvadratiniai – tokie, kokių reikia įvairiems šioje gyvenvietėje apsistojantiems sparnuočiams. Įrengti specialūs nameliai boružėlėms – parazitų naikintojos, pelėdoms, tačiau šie nameliai kol kas tušti.
„Pelėda gal ir negyvens šiame inkile, bet žmonės pamatys, kokia buveinė jai tinkamiausia. Yra pagamintas inkilas ir vienintelei ančiai, kuri gyvena inkiluose“, – parodo mergina.
Magiškas gėlynas ir Dievui, ir žmogui
Prasukant pro remontuojamą sporto salę, artėjame prie prieverpstės formos tradicinio lietuvių gėlyno. Jis suformuotas praėjusiais metais. Čia išdėstyta apie 30 rūšių žolynų ir gėlių.
„Pirmasis ratas – sakralinis. Žmonės tikėjo šių augalų magiškosiomis galiomis. Aguonos, pelynai, linai, ramunės, rugiagėlės buvo naudojami nuo nužiūrėjimo, blogos akies, žolelės naudotos burtams“, – sakė K. Jurgaitytė.
Antrajame rate – gydomosios žolelės ir prieskoniai: žemuogės, dobilai, kraujažolės, čiobreliai, varnalėšos, raskila ir kitos žolės.
Trečiajame rate pasitinka spalvingos gėlės, kurios žydėdavo senovės lietuvių darželiuose. Apgalvota, kad gėlių darželis žydėtų iki rudens.
„Gėlių sėklų atneša, darželius ravi, prižiūri ir pačios Naisių moterys“, – sakė K. Jurgaitytė.
Baltų arenos didybė
Artėjame prie didžiulio žemės kauburio, kuris jau pasidengęs švelnia žaluma – sudygo pasodinta žolė. Baltų arena imta pilti nuo praėjusių metų gruodžio, šiuo metu plušama centrinėje aikštėje, kur planuojama įrengti sceną. Žiemą arenoje ketinama įrengti slidinėjimo trasas.
Naisių festivalio metu, kai į jį suvažiavo apie 40 tūkstančių lankytojų, oficialiai buvo atidaryta Baltų arena. Jai supilti panaudota 125 tūkstančiai kubinių metrų žemės. Naisiuose atsirado didžiausias šalyje objektas, supiltas iš žemių. Kopiame laipteliais į arenos viršų.
„Arenos dydis toks pat, kaip ir Romos koliziejaus: 200 metrų ilgis, 160 metrų plotis. Aukščiausia vieta siekia 16 metrų. Iš kur tiek žemių? Iškastas 3 hektarų Laimės ežeras, suformuota Meilės sala, žemės suformavo areną, o iškastame ežere kaupiasi vanduo“, – pasakojo gidė Kornelija.
Pakilus į 16 metrų aukštį atsiveria Naisių vaizdas: sodybos, dažasvydžio centras, tvenkinys, būsimasis ežeras, miškai ir laukai. Kornelija atkreipia dėmesį, jog iš šios vietos matosi trys bokštai: Sereikių, Lygumų, Meškuičių bažnyčių.
„Porą metų šioje arenoje niekas nevyks, nes reikia, kad sutvirtėtų velėna ir šlaitai. Takais lankytojai gali vaikščioti, žvalgytis iš aukštumų, tačiau ant šlaitų vaikščioti ir sėdėti galima bus vėliau“, – sakė K. Jurgaitytė.
Alkakalnio magija
Nusileidus nuo Baltų arenos pasukame pro tvenkinį, tinklinio aikštelę, Ugnies aikštę, kurioje prieš ugnies deivės Gabijos skulptūrą tuokiamasi. Sukame į Alkos kalną, kur stovi pagrindiniai baltų dievai. Jo prieigose stovi mitinis milžinas Alcis, pasiuntinys tarp dievų ir žmonių.
„Buvo tradicija, jog išlydint svečius šeimininkė lydėdavo su rankšluosčiu. Jei ant rankšluosčio išsiuvinėti kvadratai – svečiai nebelaukiami tuose namuose. Jei rombai – maloniai lauks ir kitą kartą“, – subtilybes pasakojo gidė, parodydama, kad Alkos kalno vartai išdailinti rombais.
Prakorimas, Perkūnas, Velinas, – svarbiausi Alkos kalno dievai. Ant kalno rekonstruota baltų apeigų vieta, kurioje – 12 akmenų ir 9 stulpų apribotas plotas. Centre stovėdavo žynys ir paprastam žmogui į šį šventu laikomą ratą įeiti būdavo draudžiama.
„Vyko amžina kova tarp Perkūno ir Velino. Velinas valdė visą geležį ir tuo erzino Perkūną, kuris į jį laidė savo strėles. Griaustinis, žaibai ir yra iš šios kovos“, – mitologinių istorijų negailėjo Kornelija.
Nusileidus nuo Alkakalnio galima aplankyti žemaitukų žirgyną, Literatūros, tautodailės muziejų, Mėnulio akį, Dažasvydžio centrą ir kitas erdves, tačiau ima pliaupti lietus.
„Pas mus galima pabūti arbatinėje, yra įrengtos vietos pavalgyti savo atsivežto maisto, įsigyti suvenyrų ar pasivaikščioti po muziejų“, – pakvietė Kornelija, tačiau permirkę iki paskutinio siūlo, išvažiuojame į Šiaulius pažadėję sugrįžti.
Jono TAMULIO nuotr.
GIDĖ: Naisių gyventoja Kornelija Jurgaitytė – savanorė gidė, lankytojams ne tik pristato Naisių istoriją, bet ir lydi po Naisius.
ISTORIJA: „Kartu su visa Šiaulių ekonomija Rusijos imperatorė Jekaterina II Naisius padovanojo grafui Platonui Zubovui. Zubovai čia niekada negyveno, tik dvaro prievaizdas Erazmas Gaidamavičius“, – Naisių istoriją pasakojo gidė Kornelija Jurgaitytė.
SODAI: Medžiuose pakabintus didžiulius sodus meistravo naisiškės. Naktį sodai apšviečiami iš apačios.
MUZIEJUS: Baltų dievų muziejuje po atviru dangumi 53 ąžuolinės skulptūros.
AIKŠTĖ: Saulės aikštėje yra keturi vartai, energetinis akmuo, senovės lietuvių kalendorius su šventinėmis dienomis.
NAMAI: Inkilų muziejuje yra 108 inkilai įvairiems Lietuvos paukščiams, juos specialiai gamino Lietuvos ornitologų draugijos nariai.
GĖLYNAS: Prieverpstės formos gėlyne trimis ratais išdėstyta apie 30 rūšių žolynų ir gėlių.
ARENA: Šiais metais suformuotos Baltų arenos aukštis 16 metrų, 200 metrų ilgis, 160 metrų plotis – tokie pat išmatavimai, kaip ir Romos koliziejaus.
SARGYBA: Prie Alkos kalno stovi mitinis milžinas Alcis, pasiuntinys tarp dievų ir žmonių.
VIETA: Rekonstruota apeigų vieta, kurioje – 12 akmenų ir 9 stulpų apribotas plotas. Centre stovėdavo žynys ir paprastam žmogui į šį ratą įeiti būdavo draudžiama.
PLANAS: Naisių lankytini objektai išdėstyti netoli vienas nuo kito.
PLANAS: Naisių planas: 1. Baltų žolynų muziejus. 2. Sporto rūmai. 3. Inkilų muziejus. 4. Kultūros namai. 5. Kabantys sodai. 6. Saulės aikštė. 7. Dažasvydžio centras. 8. Alkos kalnas. 9. Ugnies aikštė. 10. Baltų arena. 11. Literatūros muziejus. 12. Žemaitukų žirgynas. 13. Mėnulio akis. 14. Laimės ežeras. Meilės sala.