Naujausios
VASARA SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“
Atostogų dvasia ant Jūrmalos bangos
Pasigrožėti senąja architektūra, paglostyti ilgaamžiškumą simbolizuojantį vėžliuką, prigulti 30 kilometrų besidriekiančiame baltame smėlio paplūdimyje ar vakare paklausyti pasaulinio lygio koncertų, poilsiautojai suka į Jūrmalą (Latvija). Atostogų dvasia persismelkusiame kurorte savo vietą randa įvairių tautybių vasarotojai. Kurortą latviai vadina „miestu ant bangos“.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Mokestis nuotaikos negadina
Šiaulius ir Jūrmalą skiria apie pusantro šimto kilometrų, Lietuvos pakelių laukuose nesustodami dulkių debesyse paskendę dirba kombainai, įvažiavus į Latviją tokių vaizdų nelieka.
Latvijos keliai sutvarkyti ir Jūrmalą pasiekti jokių trikdžių nekyla. Įvažiavus į miestą, kertant tiltu Lielupės upę, vienos transporto eilės juda į miestą nesustodamos, kitos suka į pakelę susimokėti.
Mokėti reikia už įvažiavimą į kurortinę Jūrmalos zoną. Įvažiavimo kaina – 2 eurai. Mokėti reikia nuo balandžio 1 iki rugsėjo 30 dienos. Nuo spalio 1 iki kovo 31 dienos įvažiavimas į bet kurią miesto zoną nemokamas.
Skelbiama, jog tai vienintelis miestas Latvijoje, turintis Sveiko miesto statusą, vienas didžiausių istorinės medinės architektūros paveldo paminklų šalyje, kur į architektūros paminklų sąrašą įtraukti 408 pastatai, iš jų 7 – sakralinės paskirties (3 liuteronų, 2 katalikų bažnyčios ir 2 cerkvės). Daugiau kaip 4000 pastatų priklauso istorinei miesto daliai.
Miestas, užimantis 100 kvadratinių kilometrų plotą – antras pagal dydį šalyje, nuo Rygos nutolęs 25 kilometrus.
Keletas kurorto paplūdimių yra pelnę Mėlynosios vėliavos statusą, kuris žymi paplūdimio kokybę ir tai, jog jie atitinka tarptautinius standartus.
Vietiniame, prie kelio esančiame, turizmo informaciniame centre keliautojams dalijami informaciniai leidiniai apie miestą, lankytinas vietas, reikalingas įstaigas, žemėlapiai. Pasiklysti tarp Lielupės vingių ir Baltijos jūros įsikūrusiame kurorte beveik neįmanoma.
Maloniai stebina suformuoti ir ant apšvietimo stulpų, tiltų turėklų sukabinti didžiuliai spalvingi pelargonijų burbulai – pasirodo įmanoma papuošti miestą nebrangių gėlių kompozicijomis. Nuo gėlių gausos akys raibsta ir kitose miesto vietose.
Miestas pakilo iš žvejų kaimelio
Pasistatyti automobilį – iššūkis nelengvas, bet įmanomas. Keliaujant siauromis asfaltuotomis gatvelėmis ir takeliais link pajūrio, žavi medinė kurorto architektūra su bokšteliais, raižiniais, įmantriais langeliais ir stogeliais.
Prie Jūrmalos architektūros kūrimo prisidėjo rusų, suomių ir kitų tautybių architektai, yra įvairių stilių: klasicizmo, art nouveau, nacionalinio romantizmo, funkcionalizmo.
Šiuo metu Jūrmala vadinama dideliu kurortiniu miestu, tačiau Livonijos ordinui priklausiusioje vietovėje iki 19 amžiaus vidurio daugiausiai gyveno žvejai. Kurortas ėmė populiarėti, kai į pajūrį reabilitacijos tikslais ėmė važiuoti Rusijos karininkai po karo su Napoleonu.
Jūrmalos pažintiniuose leidiniuose didžiuojamasi, kad pirmieji poilsiautojai, 18 amžiaus pabaigoje, buvo Kuršo dvarininkai. Būtent todėl Jūrmalą laiko vienu seniausiu pajūrio kurortų Europoje.
Taip žvejų kaimelis virto kurortu, kur žvejai mielai pertvarkė savo namus poilsiautojų poreikiams. Net ir po kelių šimtmečių vietiniai sezono metu mielai savo būstus užleidžia poilsiautojams. Stebina beveik ant jūros kranto stovintys gyvenamieji bei poilsio namai.
Lyg Basanavičiaus gatvė Palangoje
Iš eilės išsidėsčiusios kavinės, restoranai, suvenyrų kioskai, fontanai, mažosios skulptūros ir didžiuliai pėsčiųjų srautai juda centrine Jomos gatve.
Galima užsukti ir paragauti Azijos, Japonijos, Kinijos, Uzbekijos, Turkijos ir kitų šalių virtuvės patiekalų. Maisto kainos įvairios: skrudintų bulvyčių suvalgyti siūloma už 1,70 euro, didesnių patiekalų kainos apie 10 eurų ir daugiau, kavos atsigerti kavinėje kviečiama už 1,70 euro.
Jomas gatvė – viena seniausių centrinių Rygos pajūrio gatvių, patyrusi įvairius pokyčius ir transformacijas. Apie 1850 metus, aplink Jomas ir šalia esančias gatves, augo nepereinamas ir drėgnas miškas, kuriame dvaro gyventojai ir valstiečiai ganydavo galvijus.
Išvertus iš latvių kalbos „jomas“ reiškia „įlanka“. Gatvės pavadinimas nepakito iki mūsų dienų, nors 1899 metais trumpam ji buvo tapusi A. Puškino gatve. Tik 19 amžiaus pabaigoje gyviausia ir triukšmingiausia Jūrmalos vieta tampa Jomas gatvė. Būtent čia buvo atidaryta pirmoji parduotuvė, turgus ir vaistinė, viešbutis.
Jomas gatvė atsiremia į Turaidos gatvę, kuri labai panaši į Palangos J. Basanavičiaus gatvę. Garsiausiai šioje gatvėje krykščia vaikai – veikia spalvotas fontanas, kuriame jie laksto, gaudo sroves ir stebi spalvų pasikeitimus.
Vėžlys, architektūra ir koncertai
Pasukus į Jūros gatvę galima stebėti ir stebėtis, kaip šalia dera skirtingų architektūros stilių pastatai. Vieni išpuoselėti, kiti apkalti lentelėmis laukia savo pirkėjo. Skelbimai „Parduodu“ rašomi dviem kalbomis: latvių ir rusų.
Tirgonų gatvėje į dangų šauna 2005 metais renovuoto Jūros paviljono bokštas. Vienas žymiausių 20 amžiaus pradžios visuomeninių centrų pajūrio kopose. Vienas pirmųjų poilsiautojų pramogų centras su restoranu ir ypatinga, besisukančia šokių aikštele, kurorte buvo pastatytas 1909 metais. Minima, jog 1929 metais vasarą paviljono terasoje apsilankė Švedijos karalius Gustavas V.
Šalia paviljono, aikštelėje, stovi turistų itin mėgstama skulptūra vėžlys, latviškai vadinama „Brunurupuča“ – simbolizuoja ilgą gyvenimą. Ji stovi Tirgonu gatvės gale, prie pat Jūrmalos paplūdimio.
Vakare iš vilų link "Dzintars" koncertų salės ima sukti kostiumuoti ponai su prašmatniai pasipuošusiomis poniomis. Salė pastatyta 1936 metais, laikoma vienu iš Jūrmalos architektūros paminklų. 1960 metais sode pastatyta vasaros koncertų scena. Metalo konstrukcijos ir medinės plokštės suteikia pastatui puikią akustiką, todėl salė šiuo požiūriu viena geriausių Europoje.
Apie tai, kad kiekvieną dieną poilsiautojams siūlomi koncertai skelbia visur iškabinti anonsai: baleto trupių, kamerinio orkestro iš Izraelio, popatlikėjų iš Rusijos, Latvijos ir kitų šalių muzikantų pasirodymai, įvairūs festivaliai turėtų įtikti įvairiems vasarotojų skoniams.
Po Jūrmalą reikia vaikščioti pėsčiomis, tarp lankytinų objektų nuotoliai nėra labai dideli, lengvai randamos pramogos bei poilsio vietos. Jūrmaloje gausu muziejų, parodų salių, meno galerijų.
Kurortas užsiėmimų siūlo ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams: vandens sporto pramogos, paplūdimio futbolo bei tinklinio, teniso, golfo aikštynai. Vaikams smagu bus vandens ir kituose pramogų parkuose.
Autorės nuotr.
GATVĖ: Senoji Jomas gatvės pilna pėsčiųjų ir senosios architektūros paminklų.
STILIUS: Viešbutis-restoranas „Pegasa Pils“ iškilo 20 amžiaus pradžioje – tai vėlyvas art nouveau stilius. Sovietiniais metais čia buvo įsikūrusi sanatorija.
LEGENDA: Viešbutis „Majori“ pastatytas 1925 metais, pasirinkus tradicinį – istorizmo stilių, šį 100 kambarių pastatą supo skveras su fontanais. Kilus ekonominei krizei, 1932 metais viešbutis parduotas iš varžytinių. Puošnius baldus ir meno dirbinius perkėlė į Siguldos pilį.
TRANSPORTAS: Į gausiai gėlėmis išpuoštą Jūrmalą galima atvažiuoti elektriniu traukiniu.
PRIEŽIŪRA: Per 30 kilometrų besitęsiančią Jūrmalos paplūdimio pakrantę periodiškai praaria traktorius.
FOTNANAS: 2006 metais Jomos gatvės pradžią žyminčioje vietoje buvo pastatytas fontanas „Horizontas“.
HEROJUS: Skvere prieš Majori stotį 1953 metais skvere pastatyta skulptūra „Lačplesis“, skirtas latvių pasakų herojui-galiūnui.
FONTANAS: Netoli jūros, vaikų džiaugsmui, įrengtas spalvotas fontanas, kuris efektyviausiai atrodo tamsoje.
PAJŪRIS: Keletas Jūrmalos paplūdimių yra pelnę Mėlynosios vėliavos statusą, kuris pažymi paplūdimio kokybę ir tai, jog jie atitinka tarptautinius standartus.
DETALĖ: Jūros gatvės bokštai.
SKULPTŪRA: Jūros paviljonas – 20 amžiaus pradžios pagrindinis pajūrio pasilinksminimų centras, šalia jo – turistų mėgiama vėžlio skulptūra.
GĖLĖS: Jūrmala gali pasigirti gėlių gausa.