Naujausios
Pertvarka: kavos pertraukoms laiko mažės
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pertvarkai rengti pasamdyti konsultantai. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus tikina, jog bus kuriamas veiklos modelis, kuris motyvuotų valdininkus dirbti, o ne „praleisti valandas“ Savivaldybėje.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Morkų“ neraus
– Kokia administracijos reforma rengiama? Kas daroma?
– Reforma to nevadiname. Pirmiausia norime įsivertinti situaciją, pasidaryti administracijos struktūros, funkcijų analizę, palyginimą su kitais miestais.
Yra rengiamas Savivaldybės veiklos strateginis planas 2016–2027 metams. Pertvarkos kriterijai su juo turi būti siejami. Dabartinis strateginis planas visiškai neįgyvendintas – kas kaltas: Taryba, administracija?
Kokia valdančioji koalicija būtų, kokia būtų miesto Taryba, jos sprendimų įgyvendinimas 80 procentų priklauso nuo administracijos darbo.
Administracijos struktūra gal nuo 2007 metų nei keista, nei tvarkyta. Gal net anksčiau – nuo merės Vidos Stasiūnaitės laikų, kai „rovė morkas“ (eksmerė Savivaldybėje užsisėdėjusius valdininkus buvo užsimojusi išrauti kaip senas morkas – red. past.).
– Ar dabar „rausite morkas“?
– „Morkų“ nežadame „rauti“, atvirkščiai, norime pažiūrėti, kur turime rezervų. Tikslas yra optimizuoti Savivaldybės administracijos veiklą, orientuoti tarnautojus ne į biurokratinį procesą, o į rezultatą, į kuo geresnes paslaugas gyventojams.
Esame iš Regiono plėtros tarybos gavę apie 600 tūkstančių eurų, kurie bus skirti įsidiegti kokybės vadybą.
Motyvuotus darbuotojus turime išlaikyti, bet visi turi suprasti, už ką mokami pinigai: ne už tai, kiek uždėjai štampų, ar kiek valandų praleidai Savivaldybėje, o už atsakomybę ir darbo rezultatą.
Dabar kuo ilgiau dirbi Savivaldybėje, tuo didesnį atlyginimą gauni. Todėl, pavyzdžiui, didžiausią atlyginimą gaudavo 20 metų išdirbęs Ūkio skyriaus vedėjas, nors pieštukus perkančio vedėjo ir Finansų skyriaus vedėjo atsakomybė nepalyginama.
Pamenate, per krizę porą metų Savivaldybė dirbo viena valanda trumpiau, ar nuo to kas pasikeitė, ar darbų buvo mažiau padaryta? Tai gal turime ne vienos valandos, o dviejų–trijų valandų rezervą, kuris dabar panaudojamas kavos gėrimui?
Analizė – už 15 tūkstančių eurų
– Kas rengia analizę? Kiek ji kainuos?
– Nusamdyti ekspertai iš išorės – Vilniaus verslo konsultacinis centras. Paslaugą perkant apklausai buvo pasirinktos įstaigos, įmonės, kurios turi tokios patirties.
Per du mėnesius konsultantai turi darbą atlikti, Savivaldybei tai kainuos 15 tūkstančių eurų.
Jie turi pasiūlyti veiklos koncepciją, modelį. O kokia bus administracijos struktūra, spręsime patys. Priklausys nuo Savivaldybės vadovybės, nuo skyrių funkcijų. Dalis funkcijų yra kasdieninės, bet dalis – strateginės ir turi atitikti rengiamo strateginio plano prioritetus.
– Kada nauja struktūra paaiškės?
– Kitiems metams planuojama. Skyriai gali būti stambinami ar mažinami. Gal konsultantai pasakys, kad reikia 20 procentų darbuotojų daugiau, o gal kad turime neišnaudotų rezervų.
Kai tuos duomenis turėsime, paaiškės, kokia turi būti struktūra.
Parodys rezultatą – gaus priedą
– Kiek dabar Savivaldybės administracijoje yra darbuotojų? Ar lyginate su kitų miestų savivaldybių skaičiais?
– Tai nepalyginami dalykai: pas mus yra apie 250 darbuotojų, o Klaipėdoje dvigubai daugiau. Bet Klaipėdos savivaldybė funkcijų daugiau yra prisiėmusi, pavyzdžiui, centralizavusi įstaigų buhalteriją. Dviem trečdaliais buhalterių sumažino įstaigose, o vieną trečdalį persikėlė į administraciją – apie 70 buhalterių.
Todėl skaičių nelyginame, tik vykdomas funkcijas.
Pavyzdžiui, kitose savivaldybėse nėra Ekonomikos skyriaus. Pas mus Ekononomikos skyrius išduoda licencijas, o kitur tai daro Kanceliarijos skyrius.
Pas mus realiai didžioji dalis skyrių nė nesuinteresuoti papildomai ieškoti lėšų projektams įgyvendinti, inicijuoti projektus, ieškoti partnerių.
Jeigu bus motyvuoti, užsiims. Dabar dėl projektų Investicijų skyrius dirba su kokiomis 9 ministerijomis.
– Kaip ketinate motyvuoti?
– Įdiegus kokybės vadybą, darbuotojai atlyginimą gautų pagal rezultatą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, pavyzdžiui, pažymą, kuri būdavo išduodama per 20 dienų, leido išduoti visiems darbuotojams, turintiems tam gebėjimų. Kas suskubs pirmas – tam 5 litai prie algos. Tai dabar tos pažymos nebereikia nė dienos laukti.
Darbo rezultatą susieti su atlyginimu nelabai leidžia Valstybės tarnybos įstatymas, bet įmanoma tai padaryti – galima skirti priedus. Tik iki šiol nebuvo aiškių kriterijų, rodiklių, kaip ir kokio rezultato siekti.
Dabar svarbu laišką išsiųsti, bet ar pasieks adresatą, ar žmogus bus patenkintas, nesvarbu.
Ir kodėl, pavyzdžiui, negali skyriaus vedėju dirbti ne valstybės karjeros tarnautojas, o samdytas darbuotojas. Yra tokių pavyzdžių Vilniuje, Klaipėdoje.
Privačiame sektoriuje specialistai geriausiai apmokami. Jeigu galėsime mokėti didesnius pinigus, ar jie neateis dirbti į Savivaldybę?
Iš savo patirties
– Pats dirbote specialistu Savivaldybėje – ar iš savo patirties kalbate?
– Taip, bet kiekvienas, kas ateina į biudžetines įstaigas, tą patį gali pasakyti.
Iki šiol nė nedarytos apklausos, ar gyventojai patenkinti Savivaldybės veikla. O tik tada galima palyginti, ar teisingus pokyčius darome.
Skyriai stumdo darbus vieni nuo kitų. Reikėjo Tarybai parengti gerą sprendimą – dėl nemokamo senjorų vežimo, tai neatsirado skyriaus, kuris rengtų sprendimo projektą. Visi stūmė nuo savęs: tai – socialiniai reikalai, tai – infrastruktūros reikalai ir panašiai.
Skyrių vedėjai gerai „įvaldę“ ir kitą dalyką – laukti, ką politikai nuspręs, užuot patiems sprendimą priėmus.
Teisės aktų atneša krūvas, aiškina, jog negalime nieko daryti, vietoj to, kad pasakytų, o ką galime padaryti.
Jeigu nesiimsime pokyčių, tai ir liksime visų savivaldybių gale.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MOTYVACIJA: Martynas Šiurkus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sako: „Motyvuotus darbuotojus turime išlaikyti, bet visi turi suprasti, už ką mokami pinigai – už rezultatą.“
