Naujausios
Naujas socialinis modelis – tarp teorijos ir realybės
Šiaulių miesto trišalei tarybai vakar pristatyta Darbo kodekso pakeitimų koncepcija ir naujo socialinio modelio projektas. Kas laukia darbdavių ir darbuotojų, supažindino profesorius Tomas Davulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, vienas iš projekto rengėjų. Seimui naujas socialinis modelis jau teikiamas svarstyti.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Bus darbo vietų ir investicijų
T. Davulio nuomone, baimės dėl naujo socialinio modelio nepagrįstos: „Dabar mes saugomės nuo baubų, kurių nėra, ir nesisaugome nuo grėsmių, kurios yra.“ Ir dabar Lietuva turinti tam tikrą socialinį modelį. Jo trūkumai – darbo santykių lankstumo stoka, socialinio dialogo sąstingis, didelė administracinė našta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu ekspertai tyrė 52 veiklas. Teikė projektą pagal tris sritis: socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo skatinimo. Siekta jas derinti, paskatinti darbo vietų steigimą ir investicijas. Esą ir atlyginimai dėl to turėtų didėti.
Projekte atsispindi 90 procentų mokslininkų siūlymų.
T. Davulis pabrėžė, jog norima mažinti atskirtį tarp įstatymų ir praktikos.
Profesoriaus teigimu, teisėjai dabar užsiima teisiniu „savireguliavimu“. Pavyzdžiui, kai darbdavys su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito, už kiekvieną pradelstą dieną jam turėtų būti mokamas mėnesio atlyginimas. Bet praktikoje tokių sumų teisėjai nepriteisia vadovaudamiesi protingumo principu.
Su nauju socialiniu modeliu būtų aiškiai apibrėžta, jog darbuotojais tokiais atvejais iš viso gali gauti iki keturių mėnesinių atlyginimų sumą.
Kam mokamos išeitinės?
Išeitinės išmokos mažėtų, bet dalį jų naštos perimtų viešieji finansai. Darbuotojas gautų mažesnę išeitinę išmoką iš darbdavio, jam našta mažėtų. Bet didesnę nedarbo išmoką darbuotojas gautų iš socialinio draudimo fondo.
Socialiniai partneriai siūlantys kurti ir ilgalaikio darbo išmokų fondą. Bet niekas nežino, kaip tą fondą sukurti, kaip sukaupti jam lėšų.
„Kas yra išeitinė išmoka? Už ką mokama? – klausė T. Davulis ir pats atsakė: – Mes manome, jog ji skirta tam, kad surastum kitą darbą, kol neturi pajamų. O jeigu ji skirta už lojalumą darbdaviui – tai atsiskaitymas, padėka.“
Lengviau atleistų, daugiau sutarčių
„Kalbame apie lankstesnį darbo laiką ir lengvesnį atleidimą iš darbo, daugiau darbo sutarčių rūšių, – sakė T. Davulis. – Ir nepriklausomi ekspertai mums rekomenduoja – darykite ką nors, nes archajiški darbo santykiai negali pritraukti investicijų. Jeigu mūsų darbuotojus reikia saugoti, investuotojai važiuoja kitur.“
Darbdavys pranešti apie atleidimą iš darbo galėtų ir SMS žinute. „Ar yra koks skirtumas tarp elektroninio laiško ir paprasto laiško?“
Darbo laikas ir toliau būtų reglamentuojamas – 40 darbo valandų per savaitę. Bet pagal poreikį jas galima būtų paskirstyti, pavyzdžiui, per dvi savaites. Vieną – 20 valandų, kitą – 60 valandų.
Darbo sutarčių rūšių atsirastų ne viena. Pavyzdžiui, pameistrystės sutartis, pagal kurią darbuotojas ateitų dirbti už 20 procentų atlyginimo. Arba nenustatytos apimties darbo sutartis, profesoriaus įvardyta „nulinės valandos“ sutartimi. Darbuotojas dirbtų, kada gali, – jaunimui tai esą patrauklu.
Siūlomos ir projektinės darbo sutartys, kai atsiskaitoma ne pagal darbo valandas, o pagal darbo rezultatą.
Taip pat darbo vietos dalijimo sutartis, kai du darbuotojai dalijasi viena darbo vieta. Darbo keliems darbdaviams sutartis, kai darbuotojas dirba keliems darbdaviams.
Profesorius siūlė nesibaiminti ir terminuotų sutarčių. Būtų nustatytas ir sutarties maksimalus terminas, ir galimas sutarties pratęsimų skaičius.
Kolektyvinių sutarčių, kurių dabar labai mažai sudaroma, vaidmuo turėtų išaugti.
T. Davulis pabrėžė, jog dabar derybos tarp darbdavio ir profsąjungų tik „butaforija“. Profsąjungos esą ir dabar „per penkias minutes“ galinčios išspręsti didesnių išmokų ar atlyginimų klausimą. Bet ar susėda su darbdaviu derėtis?
Profsąjungų atstovai abejojo, kad naujas modelis darbdavius privers laiku atsiskaitinėti su darbuotojais, mokėti išeitines kompensacijas. Dabar ginčų komisijos yra užverstos skundais.
Bus visiems aiškiau?
Apibendrindamas T. Davulis teigė, jog naujovės darbdaviams atneš aiškumo ir lankstumo, darbo sutartys standartizuojamos. Darbdaviai esą nebeturės galimybių „neršti drumstame vandenyje“.
Darbuotojams taip pat bus „daugiau aiškumo“ ir atsiras daugiau darbo vietų.
„Bandome keisti patį darbo santykių klimatą, siekiame kultūros pokyčių“, – tvirtino profesorius.
Jis teikė pavyzdį, jog Danijoje, pavyzdžiui, 80–90 procentų darbo santykių reguliuojama kolektyvinėmis sutartis. Tuo metu Anglijoje, į kurią taip veržiamasi, darbo santykiai esantys visiškai laisvi – „viskas galima“.
Vokietijos pavyzdys rodantis, kaip lankstesni darbo santykiai padeda per krizes: darbuotojai nebuvo atleisti, bet dirbo mažiau valandų už mažesnį atlyginimą, plius gavo ir nedarbo išmokas. Krizė baigėsi, darbdaviai darbuotojų neprarado. Pas mus darbuotojus teko visiškai atleisti, jie pabėgo į užsienį, todėl kvalifikuotų darbuotojų dabar ir stinga.
Jeigu naujas socialinis modelis Seime nebus priimtas, o parlamentarai gali baimintis jį priimti dėl artėjančių rinkimų, prie jo vis tiek tektų grįžti – po dvejų metų.
„Tik laikas bus prarastas“, – mano T. Davulis.
Rasa Jasmontienė, profsąjungų atstovė Trišalėje taryboje, „Šiaulių kraštui“ komentavo: „Viskas gražu, bet reikia suvokti, jog tai mokslininkų darbas – teoriniai dalykai, principai – su jais viskas gerai, o realiame gyvenime svarbus socialinis dialogas, darbo santykiai ir yra socialinis dialogas, bet jis sunkiai vyksta.“
Jos nuomone, naujas socialinis modelis bus taikomas taip, kaip yra dabar: „Kiek darbdavys bus geranoriškai nusiteikęs darbuotojo atžvilgiu.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RELIKTAI: Profesorius Tomas Davulis aiškina, kad dviejų mėnesių atostogos mokytojams – „Stalino palikimas“, esą vieną mėnesį ilsėsis, kitą – „knygutes skaitys“.
Rasa Jasmontienė, profsąjungų atstovė Trišalėje taryboje.
