Kepalių seniūnija turės savo herbą ir vėliavą

Iš­kil­min­ga­me ren­gi­ny­je Kir­nai­čiuo­se, kur įsi­kū­ru­si se­niū­ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja, Jo­niš­kio de­ka­nas Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius pa­šven­ti­no ži­no­mos Lie­tu­vos dai­li­nin­kės, teks­ti­li­nin­kės Re­gi­nos Kaž­dai­lie­nės ran­ko­mis siu­vi­nė­tą vė­lia­vą. Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė sve­čiai, bend­ruo­me­nių at­sto­vai, Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­čio Juo­zo Gal­kaus vaiz­do svei­ki­ni­mą at­siun­tė jį įra­šęs iš Ke­pa­lių se­niū­ni­jos ki­lęs žur­na­lis­tas Ed­var­das Ku­bi­lius. Pa­dė­kos žo­dis skam­bė­jo iš se­niū­nės Lau­ros Vei­ka­lie­nės lū­pų.

Iš­kil­min­gą ren­gi­nio, ku­rį Ke­pa­lių se­niū­ni­ja or­ga­ni­za­vo su Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­mi, nuo­tai­ką su­kū­rė Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­jos or­kest­ras ir Jo­niš­kio Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los auk­lė­ti­niai. Taip pat dai­na­vo Kir­nai­čių folk­lo­ro ko­lek­ty­vas „Klė­čia“. Kir­nai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė su vie­tos ke­pė­ja Ne­rin­ga Va­si­liaus­kie­ne do­va­no­jo tor­tą, pa­puoš­tą nau­jo­sios vė­lia­vos ir her­bo at­vaiz­du.

Ke­pa­lių se­niū­ni­ja bu­vo vie­na iš tri­jų dar ne­tu­rin­čių sa­vo her­bo ir vė­lia­vos se­niū­ni­jų Jo­niš­kio ra­jo­ne. Li­kę be šių sim­bo­lių yra Sau­gė­lau­kis ir Ga­tau­čiai.

„Mes taip pat nu­si­pel­nę tu­rė­ti vė­lia­vą, bet sim­bo­li­ka bran­giai kai­nuo­ja, – sa­kė Ke­pa­lių se­niū­nė Lau­ra Vei­ka­lie­nė. – Vis­tik atė­jo lai­kas. Praė­ju­siais me­tais da­ly­va­vo­me res­pub­li­ki­nia­me kon­kur­se „Vals­ty­bę ku­ria­me mes“, kur pa­te­ko­me tarp ge­riau­sių ša­ly­je ir ga­vo­me pi­ni­gi­nį pri­zą – 8000 eu­rų.“

Ke­pa­lių se­niū­ni­ja mi­nė­ta­me kon­kur­se pri­sta­tė kai­muo­se vie­šo­se erd­vė­se ku­ria­mus ir pri­žiū­ri­mus par­kus, al­pi­na­riu­mus, Gas­čiū­nų ama­tų cent­rą, kur vyks­ta lip­dy­mo iš mo­lio, ban­de­lių ke­pi­mo edu­ka­ci­jos, šven­tės, teat­rų fes­ti­va­liai, pa­ro­dė aki­vaiz­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su ūki­nin­kais, tvar­kant ke­lią Mikšiūnai–Skariai. Se­niū­ni­jo­je yra vei­kę net ke­tu­ri teat­rai.

Ga­vus ap­do­va­no­ji­mą nu­spręs­ta įsi­gy­ti vė­lia­vą ir her­bą. Kraš­tie­tis dai­li­nin­kas, dau­ge­lio her­bų Lie­tu­vo­je au­to­rius Juo­zas Gal­kus pa­siū­lė bent aš­tuo­nis va­rian­tus nuo dir­ban­čios mo­ters iki duo­nos ke­pa­lo, taip tin­kan­čio že­mės ūkio kraš­tui. Bend­ruo­me­nei pa­ti­ko ir lau­ko dar­bų už­baig­tu­vių puokštė–kepurė, ir šiau­di­nis so­das. Vals­ty­bi­nė he­ral­di­kos ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad bū­tent iš šiau­dų ve­ria­mas so­das yra tin­ka­miau­sias, nes jis at­spin­di įvai­ria­pu­sę se­niū­ni­jos is­to­ri­ją ir da­bar­tį: juk šiau­das yra žem­dir­bys­tės pro­duk­tas, o su­ver­tas kruopš­čių ir ta­len­tin­gų ran­kų jis tam­pa pa­puo­ša­lu, liau­dies me­nu, tad sa­vy­je tal­pi­na ir kul­tū­ri­nį šio kraš­to svo­rį.