Naujausios
Rinkimų revoliucija – link globalios Lietuvos
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Seimo rinkimams rengiamasi perbraižyti vienmandates apygardas, išdraskant savivaldybių ribas, regionus.
Socialdemokratai prabilo, jog iš viso nebereikia tų vienmandatininkų – rinkime tautos atstovus vien pagal partijų sąrašus.
Tegyvuoja globali partijų Lietuva. Arba „Vilnius ir kita Lietuva“. Šiuos šiauliečio profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžius ne vienerius metus cituojame, o jie nepraranda aktualumo.
Lyginama, jog Latvija, Estija renka savo parlamentus tik pagal partijų sąrašus. Kuri sistema geresnė, kurioje daugiau demokratijos, politologai nuolat diskutuoja.
Galima prognozuoti, jog tokios diskusijos tik aštrės.
Vienmandačių apygardų perbraižymas gerais norais grindžiamas – rinkėjų lygybe rūpinamasi. Bet jis gerai atspindi ir požiūrį į regionus.
Konstitucinis Teismas uždavė užduotį perbraižyti rinkimų žemėlapį, nes 71 vienmandatininkui išrinkti, nepažeidžiant atstovavimo lygybės, nebeužtenka rinkėjų.
Teoriškai mažų apygardų rinkėjo balsas tampa reikšmingesnis negu didžiųjų apygardų.
Vilniaus Naujamiesčio apygardos vienmandatininkas Seime atstovauja 52 tūkstančiams rinkėjų, o Kelmės – vos 29 tūkstančiams.
O realiai, ar kelmiškių rinkto seimūno balsas yra svaresnis nei vilniškių atstovo? Seimūno svoris tikrai ne nuo rinkėjų skaičiaus priklauso – nuo politiko asmenybės, priklausomybės valdančiajai partijai ar opozicijai.
O Vilniaus atstovų ir taip Seime daugiausia. Pagal partijų sąrašus į Seimą patenkantis partijų elitas ne kur kitur, o sostinėje gyvena.
Galima ginčytis ir dėl to, ar Seime turi būti atstovaujama regionų, savivaldybių interesams.
Pagal Konstituciją Seimas sprendžia valstybės reikalus, o Seimo nariai yra Tautos atstovai.
Bet savivaldos reikalai, regioninė politika neatsiejama nuo valstybės reikalų.
Vienmandatininką rinkėjas laiko savo atstovu aukščiausioje valdžioje, nes turi galimybę bent vieną Seimo narį išrinkti tiesiogiai – ne pagal partijų sarašus.
Savivaldybės vienmandatininką taip pat laiko savo atstovu.
Nėra vienmandatininko, kuris neužsiimtų „lobizmu“ – nesistengtų padėti savivaldybei, kurios teritorijoje yra išrinktas. Galima juos dėl to kritikuoti, bet šiuo atžvilgiu jie niekuo nesiskiria nuo partijų. Nėra partijos, kuri nepadėtų „savo“ rajonui ar „savo“ merui.
Iki šiol Šiaulių regione į vieną apygardą jungti kaimyniniai rajonai: Akmenės-Joniškio, Pakruojo- Joniškio.
Dabar geografija taip išplėtota, kad išdraskomi ir Šiauliai, ir Šiaulių rajonas. Šiaulių kaimiškosios apygardos išvis nelieka. Miesto priemiesčiai – Ginkūnai, Kairiai jungiami ne su Šiaulių apygardomis, o su Pakruojo rajono miesteliais ir kaimais.
Kuršėnų dalis – Daugėliai ir Kuršėnų priemiestis Micaičiai „keliauja“ prie Kelmės-Šiaulių apygardos, o ne Šiaulių-Kuršėnų.
Ši revoliucija grėsė ir be KT sprendimo. Vyriausioji rinkimų komisija seniai pasamdė mokslininką geografą rinkimų žemėlapiui perbraižyti. Geografas perbraižė jį aritmetiškai „pliusuodamas“ ar „atimdamas“ rinkėjus.
Jokios politikos. Bet rinkimai yra svarbiausias politinis veiksmas.
Neatsitiktinai socialdemokratai kelia idėją iš esmės keisti rinkimų sistemą. Bet nesiūlo palikti vien vienmandatininkų. Tokiu atveju dvigubai ar net trigubai aktyviau partijos turėtų dirbti, kad geriausieji jų atstovai būtų išrinkti.
O gal baisu, kad partijų lyderiai į Seimą nė nepatektų – ne visi yra populiarumo viršūnėse.
Niekaip nepribręstama tik svarbiausiai idėjai – mažinti Seimo narių skaičių. Tokia „revoliucija“ būtų logiškiausia, kai rinkėjų mažėja ir Tauta traukiasi.
