Naujausios
Savivaldybės įmonių valdyboms ieškos nepriklausomų kandidatų
Šiaulių miesto savivaldybėje svarstoma iš esmės pertvarkyti kontroliuojamų įmonių valdymą. Įmonių valdybose atsirastų nepriklausomi nariai, o įmonių vadovai netektų valdybų pirmininkų postų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Stiprina pajėgas nuo „Busturo“
Miesto Savivaldybė kontroliuoja 9 įmones. Tarp jų – vieną akcinę bendrovę ("Šiaulių energija"), septynias uždarąsias akcines bendroves (iš jų didžiausios – „Šiaulių vandenys“, „Busturas") ir vieną Savivaldybės įmonę – Šiaulių oro uostą.
Savivaldybė valdo 95,3 procento bendrovės „Šiaulių energija“ akcijų paketą. Visose kitose – 100 procentų akcijų. Bet į bendrovių valdybas deleguoti Savivaldybės atstovai sudaro mažumą. Net didžiųjų įmonių – „Šiaulių energijos“, „Šiaulių vandenų“ – valdybose dirba po vieną Savivaldybės atstovą.
Prieš porą savaičių „Busturo“ valdyboje situacija pakeista – iš penkių valdybos narių trys dabar yra Savivaldybės atstovai.
Visoms valdyboms be išimties vadovauja įmonių vadovai.
„Tik pavadinimas“
„Iš esmės valdybų nėra – tik pavadinimas“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Martynas Šiurkus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Jis retoriškai klausia, kokius sprendimus valdybos gali priimti, pavyzdžiui, dėl pirkimų ar įmonės vadovų atlyginimų, kai keturi iš penkių narių yra įmonės atstovai, o pirmininkas – direktorius? Patys valdo – patys kontroliuoja.
„Tokios valdybos – absurdas, – mano M. Šiurkus. – Turėtų būti stebėtojų tarybos, bet jų nėra“.
Vyriausybė jau yra patvirtinusi tvarką dėl nepriklausomų narių darbo valstybės įmonių valdybose, kandidatų atrankos kriterijų.
Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo skirti nepriklausomus narius į savo bendrovių valdybas.
„Ir mes tai turime daryti, jeigu norime daugiau skaidrumo, – įsitikinęs M. Šiurkus. – Reikės rimtos politinės valios. Tarybos sprendimo projektas dar nėra parengtas, bet diskusijos vyksta.“
Pertvarkos kontūrai
Pasitelkus specialistus iš išorės, Savivaldybės specialistai nebebūtų skiriami valdybų nariais. Valdyboms vadovautų ne įmonių vadovai.
„Nepriklausomi nariai, nesusiję su įmone, turėtų sudaryti du trečdalius valdybos narių ar bent pusę, – aiškino M. Šiurkus. – Jeigu sakome, kad mūsų įmonės dirba skaidriai, tai kodėl reikia baimintis specialistų iš išorės? Kad jie užduos klausimų: gal neperkame naujų automobilių, o taupome lėšas?“
Jis pabrėžė, kad naujas modelis reikalingas ne dėl to, jog būtų abejojama įmonių vadovų kompetencija. Kai įmonės yra monopolinės, neturi konkurentų, žvilgsnis iš šalies padėtų pasitikrinti, ar iš tiesų efektyviai dirbama.
Ras kandidatų
Pagal Seimo ir Vyriausybės priimtus teisės aktus valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nepriklausomi nariai gali gauti penktadalį įmonės vadovo vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Ar tiek užteks privilioti kandidatams? Kaip numatoma atrinkti kandidatus?
„Pirmiausia juos rinktume iš valstybės įmonių valdymo koordinavimo centro duomenų bazės, – teigė M. Šiurkus. – Ten jau yra apie 200 atrinktų potencialių kandidatų – superverslininkų. Manau, kad jie ne dėl pinigų kandidatuoja, o dėl saviraiškos, visuomeniškumo, noro prisidėti prie bendros gerovės kūrimo.“
Jeigu taip nepavyktų rasti kandidatų, Savivaldybė skelbtų atrankos konkursus. Galbūt ieškotų kandidatų ir per personalo agentūras.
Verslininko komentaras
Gera ir reikalinga idėja
Šiaulietis verslininkas Stanislovas Grušas, AB Neaustinių medžiagų fabriko vadovas, įkūręs keliolikos sėkmingų įmonių grupę, mano, jog Savivaldybėje keliama teisinga idėja:
– Nėra prastai turėti įmonių valdybose žmonių iš šalies. Skandinavijos patirtis yra tokia – ten įmonių valdybos sudarytos tik iš išorės specialistų. Direktoriai į valdybas neįeina: valdyba atskirai – administracija atskirai.
Įstatuose yra aprašytos įmonės vadovo ir valdybos kompetencijos – kas už ką atsako. Tai kokios gali būti baimės, kas atsakys už įmonės veiklą?
Savivaldybės įmonės nėra išimtis, kad toks modelis joms negalėtų būti taikomas. Ir jų nėra tiek daug, kad negalima būtų rasti specialistų, kurie dirbtų valdybose. Juoba kad valdyba gali būti apmokama, valdybos nariai gali gauti atlyginimą.
Verslas yra ekonomika, o ne politika – ir įmonėms turi vadovauti specialistai. Kai painiojama politika su ekonomika – tada yra prastai.
Politikai daugiau nei verslininkai rizikuoja išlaidų atžvilgiu dėl ateities. Menų inkubatorių pradėjo, išmetė krūvą pinigų ir numetė pusiaukelėje – kvaila. Reikėjo imtis kažką kita daryti.
Šiaulių oro uostas, pavyzdžiui, – politinis reikalas. Bandoma prisitraukti investicijų, bandoma jį išlaikyti – tik kiek galima taip tempti? Gali sau leisti išlaidas, jeigu turi lėšų. O jeigu neturi?
Jono TAMULIO nuotr.
NUOMONĖ: Verslininkas Stanislovas Grušas teigia: „Neprastai turėti įmonių valdybose žmonių iš šalies – prastai, kai savivaldybių įmonėse politika maišoma su ekonomika.“
NUOSTATA: Martynas Šiurkus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, vienas iš pertvarkos iniciatorių: „Turime naują modelį diegti, jeigu norime, kad įmonės dirbtų efektyviau ir skaidriai“
