Naujausios
Dvigubi standartai: skarda krenta prieš kanalizacijos vamzdį
Šiaulių miesto savivaldybė atkūrė tvarką – nugriovė dizainerio Viliaus Purono nelegalų „krepšininką“, „Penktuoju kėliniu“ pavadintą skardos lankstinį. Jis beveik penkerius metus nelegaliai stovėjo prie arenos. Ar Savivaldybė vienodus standartus taikys ir kitiems menininkams? Pavyzdžiui, miesto Tarybos nariui skulptoriui Gintautui Lukošaičiui? Jo meninis akcentas „Verksmas“ Prisikėlimo aikštėje atsirado pagal „puronišką“ principą – autoriui dūrus pirštu į tą vietą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Lemiamas parašas
V. Purono akcentai – iš arenos prieigų pašalintasis „Penktasis kėlinys“, Talkšos pakrantėje dar stovinti „Lapė“ statyti autoriaus iniciatyva. Ne iš Savivaldybės lėšų, bet su buvusių merų palaiminimu.
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, ar leidimas buvo išduotas statyti Prisikėlimo aikštėje skulptoriaus Gintauto Lukošaičio „Verksmą“? Paauksuota verkiančios mergaitės galva ant kanalizacijos vamzdžio laimėjo meninių akcentų konkurse. Piliečiai dabar pasirašo peticiją ją šalinti iš Prisikėlimo aikštės.
Paaiškėjo, kad meniniams akcentams leidimo statyti nereikia. Pagal teisės aktus – jie nėra sudėtingi statiniai, kuriems reikėtų išduoti statybos leidimą.
„Leidimo statyti nereikia, reikėjo tik suderinimų pastatyti būtent toje vietoje, – aiškino „Šiaulių kraštui“ Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė. – Kaip bet kokiam meniniam akcentui reikėjo visų „tinklinių“ tarnybų parašo, o po to ir mano.“
V. Puronas dėl savo meninio akcento prie arenos buvo surinkęs visus „tinklinių“ tarnybų parašus, išskyrus vieną – vyriausiosios miesto architektės.
Jo kūriniai statyti be viešo konkurso.
Pats vietą pasirinko ir G. Lukošaitis
Miesto Tarybos valdančiosios koalicijos narys, skulptorius G. Lukošaitis „verkiančiai mergaitei“ vietą parinko pats – Prisikėlimo aikštę.
Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė „Šiaulių kraštui“ pabrėžė, jog Dailės galerijai yra pavesta rengti meninių akcentų konkursus. Pagal konkurso sąlygas autoriai turėjo siūlyti ir akcento vietą.
Tik laimėtojas vietą turėjo galutinai suderinti su Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi.
„Jeigu netiko, galėjo ir nederinti“, – sakė D. Kinčinaitienė.
Netinka, bet derino
Net neprofesionalo akimis maža „verkianti“ skulptūrėlė didžiulėje aikštės erdvėje, vienos miestietės žodžiais, „yra lyg spuogas ant dramblio kūno“.
Kad ji čia „absoliučiai netinka“ – „ne tas mastelis“, „Šiaulių kraštui“ pareiškė ir pati miesto vyriausioji architektė R. Budrytė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja. Bet gynėsi, jog „buvo pastatyta prieš faktą“ – konkurso komisijos sprendimą.
Vedėja komisijoje nedalyvavo, nes tuo metu atostogavo. Bet komisijoje buvo skyriaus atstovas.
„Mano parašas yra, bet su pastaba, kad akcentas laikinai pastatomas, kol bus pradėta pertvarkyti Prisikėlimo aikštė, – pabrėžė vyriausioji architektė. – Kaip provokacija gali būti – kadangi laikinai, o ne amžinai. Jeigu būtų manyta, kad amžinai, būčiau kryžiumi gulusi ir nepasirašiusi.“
Kuo tuomet skiriasi V. Purono „provokacijos“ nuo šios?
„Mano parašo nebuvo“, – atsakė architektė.
Ji mano, kad viešose erdvėse statomų meninių akcentų idėjos turėtų būti atrenkamos tik per viešus architektūrinius konkursus: „O ne taip, kad kažkas kažką nusprendė ir stato – neturėtų durti pirštu“.
Dovanoms – atskira tvarka
Kaip bus su V. Purono garsiąja „Lape“? Ji iki šiol neįteisinta. Ar taip pat bus verčiama? Autorius ne kartą yra garsinęs, jog tai – dovana miestui.
„Iš savo vadovybės supratau, kad neužiimsime jos vertimais“, – sakė R. Budrytė.
Dar praeitos valdžios kadencija buvo suruošusi popierius, kad „Lapė“ būtų įteisinta. Kvietė V. Puroną į Įvaizdžio komisiją, bet jis neatėjęs.
„Pati atlaikiau visus kaltinimus dėl V. Purono „chuliganizmo“, – prisiminė R. Budrytė.
V. Puronas turįs oficialiai raštu pasiūlyti „Lapę“ kaip dovaną, ją įvertinti. Miesto Taryba tuomet priimsianti sprendimą. Taip priėmė sprendimą dėl dovanoto paminklo pedagogui Jonui Murkai. Paminklą statę J. Murkos palikuonys jau yra oficialiai perdavę kūrinį Savivaldybės nuosavybėn.
„Dovanojimas ir statymas už valstybės pinigus yra du skirtingi dalykai, – aiškino R. Budrytė. – Dovanojimas gal ir gali būti be konkurso, bet tam turi pritarti miesto bendruomenė, o jai atstovauja miesto Taryba.“
„Tegu rašo juodraščius – pasirašysiu“
„Tai kabinetinis futbolas, – sakė V. Puronas, išgirdęs, kad iš jo laukiama siūlymo raštu dovanoti „Lapę“. – Aš ne valdininkams dirbu ir ne politikų kadencijoms, o miestui. Pavargau nešioti jiems raštus – tegu parašo juodraštį, ko reikia, – pasirašysiu. Nebeturiu sveikatos ir jėgų.“
Palygino, jog Panevėžiui dovanojo savo sukurtą akcentą be jokių trukdžių: „Suruošė popierius, pasirašėm ir per kelias minutes perėjo iš vienos buhalterijos į kitą“.
Džiaugiasi, kad „Lapė“ prigijo. „Kad „Lapė“ prigis, pats nesitikėjau, o tas „Penktojo kėlinio“ nuvertimas – tai juk tik manęs žeminimas“, – sakė V. Puronas. Pasidalijo, jog ne visiems jo kūriniai nereikalingi. Verslo parodos rengėjai paprašė prie arenos atvežti slibiną, kurį kūrė miesto 777 -ojo gimtadienio paradui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REIŠKINYS: Prisikėlimo aikštėje „verkianti mergaitė“ laikinai pastatyta, vadinama kaip provokacija. Laikinai statytas proginis „Penktasis kėlinys“ išsilaikė net penkerius metus.
POŽIŪRIS: Rasai Budrytei, miesto vyriausiajai architektei, „verkianti mergaitė“ Prisikėlimo aikštėje – „absoliučiai netinka“, bet derinimo parašą padėjo: „Laikinai gali ten pabūti“.
MERAI IR JŲ „BAKSTELĖJIMAI“
Šiaulių meras Genadijus Mikšys palaikė „Geležinės lapės“ idėją. Ji, autoriaus Viliaus Purono žodžiais, pastatyta ne bet kur, o ten, kur „pirštu bakstelėjo miesto meras“.
***
Miesto meras Justinas Sartauskas davė savo leidimą „Penktajam kėliniui": „Aš viską žinau ir leidžiu. O kodėl turėčiau neleisti? Apsvarstyta, visi parašai surinkti. Jeigu žmonėms atrodys, kad krepšininkas – netinkamas, mes jį nukelsime. Svarstymas įmanomas tik natūroje. O man jis labai patinka“.
Kas nusprendė prie arenos statyti V. Purono skulptūrą? „Architektūros skyrius derino, svarstyta Savivaldybės administracijoje ir vadovybėje“, – sakė meras.
***
Šiaulių meras Artūras Visockas su nauja komanda po rinkimų pradėjo kovą su V. Purono „nelegaliomis skardomis“. Meras pirmiausia pareikalavo nukelti „Penktąjį kėlinį“, priminė, jog ir „Geležinė lapė“ neįteisinta.
Meras V. Puroną „pastebėjo“, kai šis pareiškė viešai nuomonę, jog miesto galva nesugebėjo tinkamai priimti Ukrainos ambasadoriaus. Per svečio vizitą A. Visockas „patarė“ ukrainiečiams nesodinti parke ąžuoliuko prie tautinio suoliuko – jis esąs neteisėtas, nelegalus, teks jį nukelti. Tuos suoliukus nevyriausybininkai statė talkinant V. Puronui ir pagal jo projektą.
„Penktasis kėlinys“ nukeltas 2015 m. lapkričio 24 d.
Šaltinis: „Šiaulių kraštas“
Redakcijos nuotr.
Verta prisiminti
2009 m. liepos 21 d. „Šiaulių kraštas“ rašė: „Meninius akcentus filtruos darbo grupė“.
Šiaulių miesto savivaldybėje buvo sudaryta Meninių dekoratyvinių akcentų projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo darbo grupė. Jai paskirta vadovauti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė. „Norima apsaugoti miestą nuo atsitiktinių meninių objektų statymo. Reikia įvertinti, ar tai tikrai puošia miestą, ar ne visai puošia“, – sakė tuometinis Savivaldybės Administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Į darbo grupę V. Puronas taip pat pateko kaip Infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas.
***
2009 m. gruodžio 24 d. „Šiaulių krašte“ publikacija: „Ir susapnavo „Geležinę lapę“.
Įspūdingo dydžio meninis akcentas atsistojo prie Talkšos ežero. „Geležinės lapės“ autorius – dizaineris Vilius Puronas. Lapės svoris – apie 7 tonos, ilgis – 25 metrai. Uodegą yra iškėlusi į 6,6 metro aukštį, letenas išskėtusi per 4 metrus.
V. Puronas žurnalistams sekė „Geležinės lapės“ legendą: „Lietuvos sostinė Vilnius turi geležinį vilką, o Šiauliai – Šiaurės Lietuvos sostinė – nuo šiol turės geležinę lapę“, bet lapė vilkui nėra konkurentė: „Apie ją pasakodami vaikams ar geranoriams ateiviams turėsime pasakoti ir apie geležinį vilką, Lietuvos istoriją.“ Kodėl geležinė? Todėl, kad išgyvename ir didelį sunkmetį: „Mes turime būti geležiniai ir gudrūs, kaip lapės, nes daug pavojų tyko. Lapė yra ir dar vienas svarbus simbolis. Tai – žvėris, kuris nesiduoda dresuojamas.“
***
2011 m. rugpjūčio 26 d. „Šiaulių kraštas“ pranešė: šiaulietis dizaineris Vilius Puronas prie arenos statys 8,5 metro aukščio krepšininką iš cinkuotos skardos.
Autorius pasakojo, kad kūrinys vaizduoja einantį sportininką ir vadinasi „Penktasis kėlinys": „Todėl, kad krepšinyje keturis kėlinius jie žaidžia su triusikais, maikėmis ir visi prakaituoti. Po to išsimaudo ir eina į knaipę. Šis momentas ir pavaizduotas skulptūroje“. Jis skulpūrą daręs beveik metus.
„Nieko apie V. Purono skulptūrą nežinau, aš jos statymo nederinau,– sakė miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė. – Mano parašo ant to projekto nėra, bet ką čia žinai, gal privers ir padėsiu kada...“
„Prie Šiaulių arenos norėtųsi kitokio meno kūrinio – iš tauresnio metalo ar akmens,– sakė arenos valdytojas Gintaras Radavičius. – „Bet meno kūriniams lėšų neskiriama, miesto valdžia V. Purono idėjoms neprieštarauja, neprieštaraujam ir mes. Jeigu bus gražu – tegul stovi, o jeigu ne – paprašysime išsinešti“.
Šaltinis: „Šiaulių kraštas“
