Yra barzdų – yra barzdaskutys

Yra barz­dų – yra barz­das­ku­tys

Šiau­liuo­se yra vie­ta, į ku­rią neį­lei­džia­ma mo­te­rų. Į vie­nin­te­lę mies­to barz­das­ku­tyk­lą jos pa­ten­ka tik išim­ti­niais at­ve­jais. Vy­rų gro­žio stu­di­jos sa­vi­nin­kas, barz­das­ku­tys ir kir­pė­jas Min­dau­gas Ge­čas džiau­gia­si, jog barz­do­ti vy­rai ne­be­lai­ko­mi „miš­ki­niais“.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Tik vy­rams

Esu vie­nin­te­lė mo­te­ris, ku­ri dar­bo die­ną tiek il­gai pra­lei­dau vy­rų gro­žio sa­lo­ne ar­ba ki­taip, barz­das­ku­tyk­lo­je, vy­rų kir­pyk­lo­je. Čia iš­skir­ti­nai – vy­rų klu­bas, dir­ba tik vy­rai. Pa­gal ne­ra­šy­tas vi­daus tai­syk­les mo­te­rys ga­li už­suk­ti tik trum­pam.

„Gal­būt ne kiek­vie­nas vy­ras no­ri, kad mo­te­rys ste­bė­tų, kaip jiems tvar­ko­mos barz­dos, klau­sy­tų­si vy­riš­kų po­kal­bių. Mo­te­rys čia tik­riau­siai jaus­tų­si net ne­jau­kiai“, – šyp­so­si „Mr. Trash­man Bar­ber­hop“ įkū­rė­jas M. Ge­čas.

Pa­sak jo, į „bar­bers­ho­pą“ vy­rai atei­na at­si­pa­lai­duo­ti, pa­bėg­ti nuo rū­pes­čių. „Nuo mo­te­rų – tuo la­biau!“ – pa­tiks­li­na. To­dėl kir­pyk­los at­mos­fe­ra ir in­ter­je­ras ati­tin­ka­mas.

Ant lau­kia­mo­jo sta­le­lio pa­dė­ti vy­rams skir­ti žur­na­lai, tarp ku­rių „Play­boy“ ar 1994-ųjų me­tų žur­na­las „Tik vy­rams“. Int­ri­guo­jan­tis lip­du­kas apie po­rnog­ra­fi­ją ir pa­si­ma­ty­mus, šaš­kės su kau­ko­lė­mis, trys krū­tų for­mos ka­muo­liu­kai. „Jie skir­ti mo­ky­tis žong­li­ruo­ti. Vis­kas ap­ra­šy­ta ša­lia pa­dė­to­je kny­ge­lė­je“, – juo­kia­si Min­dau­gas.

Ori­gi­na­lus ir jo pa­ties su­kur­tas kir­pyk­los in­ter­je­ras, "pa­gar­din­tas" se­no­viš­ko­mis nuo­trau­ko­mis, iro­niš­kais pla­ka­tais ar už­ra­šais. Van­dens purš­ki­mo bu­te­liu­kai su­mon­tuo­ti iš vis­kio bu­te­lių, ga­li­ma at­ras­ti au­ten­tiš­ką se­no­vi­nę avių sku­ti­mo ma­ši­nė­lę, skai­čiuo­tu­vą, mu­zi­kos plokš­te­lių.

Ap­žiū­rė­ti vy­rų erd­vę mo­te­rys tu­ri ga­li­my­bę tik „bar­bers­ho­pe“ kar­tais ren­gia­muo­se va­ka­rė­liuo­se. Čia Min­dau­gas yra ren­gęs va­ka­rė­lį „Dar­kyk­la“, ku­rio me­tu ne­mo­ka­mai kir­po žmo­nes, gro­jo DJ mu­zi­ka.

„Man pa­tin­ka, kai kir­pyk­lo­je daug žmo­nių, ju­dė­ji­mas, veiks­mas, bend­ra­vi­mas. Vie­nam dirb­ti liūd­no­ka. Ti­kiuo­si, kad su lai­ku vi­zi­ja iš­si­pil­dys“, – vi­lia­si Min­dau­gas.

Ūsai mirks­ta į ke­fy­rą

Barz­das­ku­čio ir kir­pė­jo M. Ge­čo pa­ste­bė­ji­mu, Šiau­liuo­se itin dau­gė­ja vy­rų, au­gi­nan­čių ir puo­se­lė­jan­čių barz­das – jos tam­pa ma­dos, iš­skir­ti­nu­mo, puoš­nu­mo ženk­lu.

„Barz­do­tas vy­ras dau­ge­liui lie­tu­vių jau įpras­ta. Ne­be­sa­ko – iš kur čia tas miš­ki­nis iš­lin­do“, – pa­žy­mi barz­das­ku­tys.

Kai ku­rie barz­dos au­gi­ni­mą lai­ko gy­ve­ni­mo bū­du. Sa­ko – ma­da praei­na, o barz­da lie­ka. Min­dau­gas svars­to, jog barz­da fe­mi­nis­ti­nia­me šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je yra vy­riš­ku­mo ženk­las.

Ar mo­te­rims pa­tin­ka barz­do­ti vy­rai? Bū­na vi­saip. Daž­niau­sias mo­te­rų skun­das – barz­da truk­do bu­čiuo­tis. Kai ku­rie barz­das­ku­tyk­los klien­tai guo­džia­si, kad pa­ti­ria ant­rų­jų pu­sių spau­di­mą, tu­ri nuo­lat ko­vo­ti dėl jos au­gi­ni­mo. Ki­tiems prie­šin­gai – mo­te­rys net pra­šo barz­dą au­gin­ti ir ne­si­skus­ti.

„Barz­dą ga­li­ma pri­tai­ky­ti prie kiek­vie­no vy­ro vei­do for­mos ar net veik­los. Tar­kim, jei žmo­gus dir­ba so­li­dų dar­bą, jam tik­tų griež­tes­nės barz­dos li­ni­jos, trum­pa barz­de­lė. Lais­ves­niems – il­ges­nė barz­da“, – var­di­ja Min­dau­gas. Nors barz­da tin­ka vi­siems, ji gra­žiai au­ga ne kiek­vie­nam.

Veš­lios barz­dos ar ūsai vy­rams su­ke­lia ne tik džiaugs­mą, bet ir pra­kti­nių ne­pa­to­gu­mų. Pa­vyz­džiui, bu­vo vie­nas klien­tas, pra­šęs pa­trum­pin­ti jo ūsus taip, kad šie ne­be­mirk­tų ge­riant ke­fy­rą.

Svar­bu nau­do­ti barz­dos alie­jų

Yra ke­le­tas barz­dos sku­ti­mo bū­dų: sku­ti­mo ma­ši­nė­le ir žirk­lė­mis ar­ba spe­cia­liu skus­tu­vu. Prieš sku­ti­mą už­de­da­mi karš­ti rankš­luos­čiai, kad at­si­ver­tų plau­ko po­ros, jis su­minkš­tė­tų, pa­kil­tų nuo odos, skus­ti bū­tų leng­viau. Šis bū­das nau­do­ja­mas tiems, ku­rie no­ri at­švie­žin­ti kak­lą, skruos­tų li­ni­jas. Nau­do­jant sku­ti­mo ma­ši­nė­lę plau­kai ne­nus­ku­ta­mi iki pli­ku­mo.

„Kai ku­rie skus­tu­vų ven­gia dėl bė­ri­mo, jiems ne­pa­tin­ka ar­ba bi­jo to­kio pro­ce­so. Bū­na pri­si­žiū­rė­ję fil­mų, pa­vyz­džiui, apie Fly­to gat­vės kir­pė­ją Svy­nį To­dą, ku­ris nau­do­jo­si skus­tu­vu ne vi­sai pa­gal pa­skir­tį“, – šyp­so­si M. Ge­čas. Skus­tu­vo nau­do­ji­mo vi­ruo­ziš­ku­mą pra­džio­je jis tre­ni­ruo­da­vo­si ant tė­čio.

For­muo­ti barz­dą na­muo­se su­dė­tin­ga, tam rei­kia įgū­džių. Re­tam vy­rui pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti si­met­ri­ją, ku­rią pro­fe­sio­na­lai ma­to iš šo­no. Barz­das­ku­čiai pa­da­ro barz­dos kon­tū­rus, kad skus­da­ma­sis na­muo­se vy­ras ga­lė­tų orien­tuo­tis, pri­žiū­rė­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Dau­ge­lis vy­rų į kir­pyk­lą at­si­ne­ša nuo­trau­ką, kaip įsi­vaiz­duo­ja bū­si­mą barz­dą. M. Ge­čas pa­brė­žia, jog no­rint, kad barz­da at­ro­dy­tų kaip iš pa­veiks­liu­ko, bū­ti­na ją puo­se­lė­ti, nau­do­ti spe­cia­lias prie­mo­nes. Sti­lin­ga barz­da rei­ka­lau­ja lai­ko: ten­ka ją mo­de­liuo­ti, šu­kuo­ti, plau­ti spe­cia­liais barz­dai skir­tais šam­pū­nais, bal­za­mais, tep­ti alie­jais.

„Džiu­gu gir­dė­ti, kad da­bar Lie­tu­vo­je at­si­da­rė daug in­ter­ne­ti­nių par­duo­tu­vių, kur ga­li­ma įsi­gy­ti spe­cia­li­zuo­tų barz­dos prie­žiū­ros prie­mo­nių, yra iš ko rink­tis. Prieš ke­le­rius me­tus nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo“, – kal­ba M. Ge­čas.

Jis pa­brė­žia, jog pa­grin­di­nė tvar­kin­gos barz­dos prie­žiū­ros tai­syk­lė – hi­gie­na. La­bai svar­bi barz­dos būk­lė ir drėg­mė, to­dėl plau­kus kas­dien rei­kia tep­ti mai­ti­na­muo­ju alie­ju­mi. Barz­dos plau­kai tam­pa minkš­tes­ni, bliz­ga, leng­viau šu­kuo­ja­mi.

Ga­li­ma nau­do­ti spe­cia­lų bal­za­mą, ku­ris tu­ri di­des­nę fik­sa­ci­ją nei alie­jus. Jis ne­lei­džia pa­vie­niams barz­dos plau­kams šo­ki­nė­ti, sty­ro­ti į šo­nus, pa­lai­ko for­mą.

„Sau­lėg­rą­žų alie­jaus ne­siū­ly­čiau, bet na­tū­ra­lų ko­ko­sų alie­jų ga­li­ma nau­do­ti. Jis skir­tas mais­tui, kū­nui, to­dėl barz­dai taip pat tin­ka­mas. Ge­riau­si – spe­cia­liūs alie­jai su pa­pil­do­mais ing­re­dien­tais, kva­pais. Kva­pų bū­na įvai­rių: ašt­rių, švel­nių, miš­ko, me­die­nos, cit­ru­si­niai. Kiek­vie­nam pa­gal sko­nį“, – var­di­ja barz­das­ku­tys.

Ži­la­gal­viam vy­rui – plau­kų skiau­te­rė

Kū­ry­bin­ga kir­pė­jų sri­tis M. Ge­čą trau­kė nuo paaug­lys­tės – jis daug eks­pe­ri­men­tuo­da­vo su įvaiz­džiu ir plau­kais, juos da­žy­da­vo įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis, kirp­da­vo. Neį­si­vaiz­da­vo sa­vęs dir­ban­čio biu­re. Mindaugas džiau­gia­si, jog ga­na anks­ti pa­si­se­kė at­ras­ti pa­tin­kan­čią ni­šą, į ku­rią nie­ko ne­keis­tų

Prieš še­še­rius me­tus bai­gęs kir­pė­jų kur­sus jis bu­vo iš­vy­kęs į Lon­do­ną, dir­bo kir­pė­jo asis­ten­tu. „Ga­li­ma sa­ky­ti, pu­sant­rų me­tų šla­viau plau­kus ir mo­kiau­si“, – api­bend­ri­na.

Vė­liau Šiau­liuo­se ke­le­tą me­tų dir­bo ne­tra­di­ci­nia­me gro­žio sa­lo­ne „Ma­dam Fu­fu“, ku­riam va­do­vau­ja jo žmo­na Ol­ga. Ji pa­drą­si­no vy­rą su­kur­ti sa­vo at­ski­rą erd­vę.

Dau­ge­lis gal­vo­ja, jog iš­skir­ti­nės iš­vaiz­dos meist­rai pa­da­rys la­bai iš­siskirian­čią šu­kuo­se­ną, ta­čiau Mindaugas pa­ti­ki­na – klien­tai la­biau­siai trokš­ta su­mo­der­nin­tų kla­si­ki­nių kir­pi­mų, ku­rie da­bar labai madingi. Pa­siū­lius ne­stan­dar­tiš­ką idė­ją, daž­nas vy­ras drą­siai su­tin­ka keis­ti šu­kuo­se­ną.

Vie­nas kir­pė­jui įsi­mi­nęs klien­tas – apie 60 me­tų vy­ras, mo­ky­to­jas, no­rė­jo pa­si­da­ry­ti plau­kų skiau­te­rę. Pa­sa­ko­jo, jog to­kią šu­kuo­se­ną ne­šio­jo paaug­lys­tė­je – pli­kai iš­skus­ti šo­nai, siau­ra skiau­te­rė nuo pa­kau­šio il­gė­ja.

„Skiau­te­rė iš žils­te­lė­ju­sių plau­kų at­ro­dė la­bai ge­rai!“ – ža­vė­jo­si Mindaugas.

Barz­das­ku­čiai nu­leis­da­vo krau­ją

Rau­do­nai ir bal­tai dry­žuo­tas kuo­las, va­di­na­mas „Bar­ber's po­le“, tra­di­ci­nis barz­das­ku­čių ženk­las, ka­bo ir Šiau­liuo­se. Lau­ke be­si­su­kan­tis ženk­las ro­do dir­ban­tį barz­das­ku­tį.

M. Ge­čas pa­sa­ko­ja, jog spal­vos pa­si­rink­tos ne at­si­tik­ti­nai. Ka­dan­gi nuo se­nų lai­kų barz­das­ku­tys daž­nai teik­da­vo ir me­di­ci­nos pa­slau­gas: nu­leis­da­vo krau­ją, rau­da­vo dan­tis, – rau­do­na spal­va sim­bo­li­zuo­ja krau­ją, o bal­ta – tvars­čius. Kar­tais pri­de­da­ma ir mė­ly­na spal­va, reiš­kian­ti ve­nas. Ame­ri­ko­je ji sie­ja­ma su ša­lies vė­lia­va, pa­trio­tiš­ku­mu.

„Anks­čiau „Bar­ber po­le“ bū­da­vo me­di­niai, barz­das­ku­tyk­los vi­du­je. Atė­jęs žmo­gus į kuo­lą įsi­kib­da­vo, su­gniauž­da­vo kumš­tį, iš­ryš­kė­da­vo jo ve­nos ir bū­da­vo aiš­ku, kur nu­leis­ti krau­ją“, – is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo M. Ge­čas.

Ry­tų ša­ly­se barz­das­ku­čio ama­tas – itin se­nas, tu­rin­tis gi­lias tra­di­ci­jas. Pa­sak Min­dau­go, jie tu­ri ir įvai­rių pro­ce­dū­rų, pa­vyz­džiui, mo­ka siū­lais su­for­muo­ti an­ta­kių for­mą ar ug­ni­mi iš­de­gin­ti plau­kus iš au­sų. Šiau­lie­čių barz­das­ku­tyk­la – va­ka­rie­tiš­ka.

Pa­žo­džiui iš­ver­tus iš ang­lų kal­bos „Mr. Trash­man“ reiš­kia „po­nas šiukš­li­nin­kas“ ar „šiukš­lių vai­kis“. Min­dau­gas pa­va­di­ni­mą su­ma­nė, kad bū­tų kuo be­pro­tiš­kes­nis. Ant sa­vo kak­lo jis ir kar­tu dir­ban­tis ko­le­ga Do­nal­das iš­si­ta­tui­ra­vo lo­go­ti­pą – ūsuo­to vy­ro su skus­tu­vu gal­vą.

Tar­pu­sa­vy­je juo­kau­ja, kad pas juos nau­jai atė­jęs dirb­ti ko­le­ga taip pat tu­rės tai pa­da­ry­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

RET­RO: Tarp kir­pė­jų ir barz­das­ku­čių nau­do­ja­mų įran­kių įmai­šy­ti ir se­no­vi­niai įren­gi­niai. Sa­vo barz­dą lip­du­ke de­monst­ruo­ja ir ko­vos me­nų meist­ras Čia­kas No­ri­sas.

TRA­DI­CI­JOS: Vy­rų gro­žio stu­di­jos sa­vi­nin­kas, barz­das­ku­tys ir kir­pė­jas Min­dau­gas Ge­čas pa­ste­bi, jog Šiau­liuo­se itin dau­gė­ja vy­rų au­gi­nan­čių ir puo­se­lė­jan­čių barz­das – jos tam­pa ma­dos, iš­skir­ti­nu­mo, puoš­nu­mo ženk­lu, kai ku­rie barz­dos au­gi­ni­mą lai­ko gy­ve­ni­mo bū­du.

NI­ŠA: Su sa­vo pa­ties iš­vaiz­da ir įvaiz­džiu eks­pe­ri­men­tuo­ti mėgs­tan­tis kir­pė­jas Min­dau­gas Ge­čas neį­si­vaiz­duo­ja sa­vęs dir­ban­čio biu­re, to­dėl džiau­gia­si – ga­na anks­ti pa­si­se­kė at­ras­ti pa­tin­kan­čią kū­ry­bi­nę ni­šą,  ku­rią į nie­ką ne­keis­tų.

ŪSAI: Neap­sisp­ren­du­sie­ji, ko­kių ūsų no­rė­tų, ga­li juos pa­si­rink­ti iš šmaikš­taus ant sie­nos ka­ban­čio „me­niu": ban­di­to, san­tech­ni­ko, tur­tin­go dė­dės, še­ri­fo, pro­fe­so­riaus, pik­ta­da­rio, verks­nio ar den­džio ūsai.

EPA-EL­TA nuo­tr.

KON­KUR­SAS: Vo­kie­ti­jo­je įvyks­ta pa­sau­lio barz­do­čių ir ūsuo­čių čem­pio­na­tai, į ku­riuos at­vyks­ta po ke­lis šim­tus da­ly­vių iš skir­tin­gų pa­sau­lio ša­lių.

DA­LY­VIS: Nau­ja­ja­me Or­lea­ne (JAV) taip pat vyks­ta barz­dų ir ūsų čem­pio­na­tai.