Pensininkų rojaus beieškant

Pen­si­nin­kų ro­jaus beieš­kant

Ke­lio­nių žur­na­las „In­ter­na­tio­nal Li­ving“, lei­džia­mas 35 me­tus, ku­rio 200 eta­ti­nių žur­na­lis­tų dir­ba įvai­riau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se, su­da­rė są­ra­šą ša­lių, la­biau­siai tin­ka­mų gy­ven­ti pen­si­nin­kams. Są­ra­šas api­ma net 23 vals­ty­bes. Kri­te­ri­jai – kom­for­tiš­kos gy­ve­ni­mo są­ly­gos ir ma­žos kai­nos.

Į Kam­bo­džą?

Pir­mo­jo­je ei­lu­tė­je – Kam­bo­džos Ka­ra­lys­tė. Tai vals­ty­bė Piet­ry­čių Azi­jo­je, prie Tai­lan­do įlan­kos. Kai­my­nai – Tai­lan­das, Lao­sas ir Viet­na­mas.

Mė­ne­sio pra­gy­ve­ni­mas Kam­bo­džo­je kai­nuo­ja maž­daug 450 eu­rų: į šią su­mą įskai­čiuo­ti mo­kes­čiai už būs­tą, te­le­fo­ną, ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, mais­to ir bui­ties pre­kes, pra­mo­gas, spor­to tre­ni­ruo­tes ir pri­dė­tos ki­tos smul­kios iš­lai­dos.

Pa­ly­gin­ki­me: apar­ta­men­tai su dviem mie­ga­mai­siais Kam­bo­džos sos­ti­nė­je Pnom­pe­ny­je kai­nuo­ja iki 250 eu­rų už mė­ne­sį. So­tūs pie­tūs sos­ti­nės ka­vi­nė­je kai­nuo­ja maž­daug 2-3 eu­rai vie­nam žmo­gui; jei no­ri­te pa­val­gy­ti eu­ro­pie­tiš­kos vir­tu­vės res­to­ra­ne – mo­kė­si­te apie 60 Eur. Bu­te­lis ne­blo­go pran­cū­ziš­ko vy­no kai­nuo­ja maž­daug 9 Eur, bo­ka­las alaus – apie pu­sę eu­ro.

Žie­mos Kam­bo­džo­je sau­sos, va­sa­ros – drėg­nos. Vi­du­ti­nė me­tų tem­pe­ra­tū­ra svy­ruo­ja tarp 21 ir 35 laips­nių ši­lu­mos. Nuo ge­gu­žės iki spa­lio – liū­čių lai­ko­tar­pis. Va­sa­rą daž­nai ky­la smar­kūs po­tvy­niai.

Do­mi­nuo­jan­ti re­li­gi­ja – bu­diz­mas, krikš­čio­nys su­da­ro apie 2 pro­centus. Pag­rin­di­nė veik­la – žem­dir­bys­tė ir tu­riz­mas. Gy­ven­to­jai khme­rai kal­ba sa­vo gim­tą­ja khme­rų kal­ba, ku­ri pri­klau­so aust­roa­zi­jie­čių šei­mai. Se­nes­ni gy­ven­to­jai mo­ka pran­cū­ziš­kai (ko­lo­ni­ji­nės ša­lies pa­li­ki­mas), jau­ni­mas la­biau var­to­ja ang­lų.

Kam­bo­džo­je gy­ve­na dau­giau nei 15 mi­li­jo­nų žmo­nių. Čia yra 20 pro­fe­sio­na­lių psi­chiat­rų. Tai ne ko­rek­tū­ros klai­da: 20. Iš­ties neį­ti­ki­ma, nes kam­bo­džie­čiai is­to­ri­jos tėk­mė­je yra ne­ma­žai pri­si­ken­tė­ję. Po pran­cū­zų ko­lo­ni­za­ci­jos lai­ko­tar­pio ša­lis at­ga­vo ne­prik­lau­so­my­bę 1953 m., bet 1975 m. į val­džią atė­jo ka­ri­nis ko­mu­nis­ti­nis re­ži­mas – Rau­do­nie­ji khme­rai, iš­nai­ki­no in­te­li­gen­ti­ją ir ša­lį vi­siš­kai nua­li­no vi­so­se įma­no­mo­se sri­ty­se.

Mies­tie­čiai bu­vo prie­var­ta iš­siųs­ti į kai­mus dirb­ti sto­vyk­lo­se po 15 va­lan­dų per pa­rą. Per ge­no­ci­do lai­ko­tar­pį – tre­jus Rau­do­nų­jų khme­rų val­dy­mo me­tus, iš vi­so bu­vo nu­žu­dy­ta ar­ba mi­rė nuo ba­do, li­gų 1,7 mln. gy­ven­to­jų. Ke­liau­to­jų pa­sa­ko­ji­mu, šie ran­dai aki­vaiz­dūs iki šiol, ta­čiau vis tiek ša­lis pa­lie­kan­ti vien ma­lo­nius įspū­džius, nes kam­bo­džie­čiai ne­pra­ra­do ge­bė­ji­mo šyp­so­tis.

Mais­tas Kam­bo­džo­je pa­na­šus į ki­nų ir tai­lan­die­čių, ašt­ro­kas. Var­to­ja daug ry­žių, au­ga­li­nio alie­jaus, ža­lu­my­nų, dar­žo­vių ir vai­sių. Žu­vys ir jū­ros gė­ry­bės po­pu­lia­res­nės už mė­są. Khme­rai ge­ria vie­ti­nį na­mi­nį vy­ną iš ry­žių ar pal­mių cuk­raus, mėgs­ta alų, vai­sių ir cuk­ra­nend­rių sul­tis, ko­ko­sų pie­ną. Vie­ti­niai de­li­ka­te­sai – įvai­rūs va­ba­liu­kai, gy­va­tės, var­lės ir ki­ti gy­viai, ku­rių eu­ro­pie­čiai ne­drįs­ta ra­gau­ti.

O gal į Ni­ka­rag­vą?

Po Kam­bo­džos „pen­si­nin­kų ro­jaus“ są­ra­še, su­da­ry­ta­me „In­ter­na­tio­nal Li­ving“ žur­na­lis­tų, įra­šy­ta Ni­ka­rag­va. Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lis, bu­vu­si is­pa­nų ko­lo­ni­ja. Jos kran­tus ska­lau­ja Ka­ri­bų jū­ra ir Ra­mu­sis van­de­ny­nas. Čia gra­žu ir šil­ta, bet daž­nai siau­tė­ja ura­ga­nai. Dar va­di­na­ma Tūks­tan­čio ug­ni­kal­nių ša­li­mi.

Po Ni­ka­rag­vos – Ko­lum­bi­ja, Viet­na­mas, Tai­lan­das, Gva­te­ma­la, Ma­lai­zi­ja, Mal­ta, Pe­ru, Is­pa­ni­ja ir Por­tu­ga­li­ja.

Ki­to šal­ti­nio, „Na­ti­xis“ pa­sau­li­nio pen­si­nio in­dek­so, duo­me­ni­mis, ge­riau­sia Eu­ro­pos ša­lis pen­si­nin­kams yra Nor­ve­gi­ja. (De­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je bu­vo ver­ti­na­ma 20 ša­lių svei­ka­tos ap­sau­gos, fi­nan­sų sis­te­mos bei gy­ve­ni­mo ko­ky­bė.) Nor­ve­gi­jo­je pui­ki svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, aukš­ta gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, ge­ros fi­nan­si­nės są­ly­gos sen­jo­rams.

Ant­rą­ją vie­tą užė­mė Švei­ca­ri­ja, tre­čią­ją – Liuk­sem­bur­gas.

Pen­si­nin­kams, tei­kian­tiems pir­me­ny­bę svei­ka­tos ap­sau­gai, ge­riau­sia gy­ven­ti Šve­di­jo­je.

Ver­ti­nan­tiems poil­sio ap­lin­ką – Aust­ri­jo­je.

Tur­tin­giau­sia se­nat­vė fi­nan­si­niu at­žvil­giu – Suo­mi­jo­je.

Pa­lan­kiau­sių sen­jo­rams ša­lių dvi­de­šim­tu­ko ga­le li­ko Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, ge­riau­sia svei­ka­tos prie­žiū­ra pa­sau­ly­je siū­lo­ma Pran­cū­zi­jo­je.

Pa­ren­gė Aras MA­SIU­LIS ("Va­ka­rų eksp­re­sas")

EPA-ELTA nuotr.

ŠVENTĖ: Vandens šventė Pnompenyje.

ŠVENTYKLA: Angkor Vato šventykla Kambodžoje.

ŪKIS: Kambodžos ūkininkas tręšia ryžių laukus.

PAMINKLAS: Pernai Kambodžos sostinėje Pnompenyje atidengtas paminklas raudonųjų khmerų aukoms.

MAISTAS: Kambodžoje tiesiog gatvėje galima nusipirkti keptų vėžlių.

GATVĖS: Vaizdas iš Pnompenio gatvės Kambodžoje.