Vlado Kalvaičio „romanas degtukų dėžutėje“

Vlado Kalvaičio „romanas degtukų dėžutėje“

Vlado Kal­vai­čio „ro­ma­nas deg­tu­kų dė­žu­tė­je“

Ket­vir­ta­die­nį Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų in­for­ma­ci­jos cent­re (Kelmės r.) pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rio, ne­se­niai Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja įver­tin­to ra­šy­to­jo Vla­do Kal­vai­čio de­vin­to­ji kny­ga – no­ve­lių rin­ki­nys „Ba­lan­dis ir ban­do­ni­ja“.

Au­to­rius sa­kė bū­ti­nai iš­lei­siąs dar ne vie­ną kny­gą, ne­rei­kės il­gai lauk­ti, nors no­ve­lė ir esan­ti la­bai sun­kus žan­ras. No­ve­lė – tai ro­ma­nas deg­tu­kų dė­žu­tė­je.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Į nau­jau­sios ra­šy­to­jo Vla­do Kal­vai­čio no­ve­lių kny­gos „Ba­lan­dis ir ban­do­ni­ja“ pri­sta­ty­mą Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų in­for­ma­ci­jos cent­re su­si­rin­ko daug jo kū­ry­bos ger­bė­jų, drau­gų, pa­žįs­ta­mų.

De­vin­to­sios ty­tu­vė­niš­kio kny­gos, pa­sak ren­gi­nį ve­du­sios Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos mo­ky­to­jos Zen­tos Ma­čiu­lai­tie­nės, ne­ga­li skai­ty­ti grei­tai, nors int­ri­gos jo­je ir pa­kan­ka. Tai, kas no­ve­lė­se pa­ra­šy­ta apie žmo­nes, su­kre­čia ir pri­bloš­kia, su­ke­lia ir liū­de­sį, kar­tais – iro­niš­ką šyp­se­ną, kar­tais – džiu­ge­sio ban­ge­lė per šir­dį nuei­na. Siu­že­tai ir vei­kė­jai il­gam įstrin­ga at­min­ty­je.

Veiks­mas no­ve­lė­se vyks­ta skir­tin­gais lai­ko­tar­piais, kai­me ir mies­te­ly­je su ge­le­žin­ke­liu, už At­lan­to ir Si­bi­ro pla­ty­bė­se. Vie­na į ki­tą ne­pa­na­šio­se no­ve­lė­se pi­na­si fan­ta­zi­ja ir biog­ra­fi­niai da­ly­kai.

Vla­do Kal­vai­čio kū­ry­bai bū­din­gas ma­giš­ka­sis rea­liz­mas – kuo­met vaiz­duo­ja­mas tik­ras gy­ve­ni­mas, tik­ro­viš­ki vei­kė­jai, ta­čiau į rea­ly­bę įsi­pi­na mis­tiš­ki, pa­slap­tin­gi, žmo­gaus pro­tu ne­su­vo­kia­mi fak­tai.

Ra­šy­to­jas yra sa­kęs, jog no­ve­lė – var­gi­nan­tis žan­ras. Vie­ną ro­ma­ną leng­viau pa­ra­šy­ti ne­gu dvi ar tris no­ve­les. No­ve­lė – ro­ma­nas deg­tu­kų dė­žu­tė­je.

Vla­das Kal­vai­tis tvir­ti­no, jog no­ve­les ra­šo to­dėl, kad nuo jų ir pra­dė­jo kū­ry­bi­nį ke­lią tuo­met, kai dar ne­bu­vo lais­vos Lie­tu­vos. Ra­šė ir dė­jo į stal­čių. Sus­kai­čia­vo apie 50. „Vo­lun­gė“, „Sve­čias ir Ma­ga­da­no“, „Stik­li­nė aguo­nų“, „Ba­lan­dis ir ban­do­ni­ja“ – tiek iš­leis­ta V. Kal­vai­čio no­ve­lių rin­ki­nių. Dar maž­daug trims kny­goms no­ve­lių už­tek­tų. „Vie­ną tik­rai šiais me­tais baig­siu. Ki­tas – gal­būt. Vis­kas pri­klau­so nuo po­no Vieš­pa­ties va­lios“, – sa­kė.

Ra­šy­to­ją kny­gos iš­lei­di­mo pro­ga svei­ki­no bū­rys drau­gų, ko­le­gų, bend­ra­min­čių. Vy­tau­tas Šim­kū­nas, Vla­dą Kal­vai­tį pa­žįs­tan­tis nuo 1980-ųjų, sa­kė, jog daug iš jo, kaip žmo­gaus ir kū­rė­jo, iš­mo­kęs. Ir vis te­be­si­mo­kan­tis.

„Vla­das, ma­tyt, bu­vo už­grū­din­tas Si­bi­ro, to­dėl su­ge­bė­jo iš­tver­ti, iš­lik­ti ir šian­dien pa­siek­ti li­te­ra­tū­ri­nes vir­šū­nes. Ma­ne im­po­nuo­ja jo no­ve­lių ne­ti­kė­ti po­sū­kiai ir kal­ba. Į mo­kyk­lų chres­to­ma­ti­jas rei­kė­tų įtrauk­ti ne vie­ną Vla­do Kal­vai­čio li­te­ra­tū­ri­nį kū­ri­nį ne tik dėl siu­že­to ir ak­tua­lių te­mų, psi­cho­lo­giz­mo, bet ir dėl kal­bos gry­nu­mo, vaiz­din­gu­mo“, – tvir­ti­no.

Ren­gi­nio ve­dė­ja, Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Zen­ta Ma­čiu­lai­tie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad gau­sų žmo­nių bū­rį drau­gėn su­kvie­tė pa­na­šūs da­ly­kai: dė­me­sys ir mei­lė kny­gai, li­te­ra­tū­rai, do­mė­ji­musis Lie­tu­vos kul­tū­ri­niu gy­ve­ni­mu, li­te­ra­tū­ros rai­da. Bet la­biau­siai – vie­nas žmo­gus – ra­šy­to­jas Vla­das Kal­vai­tis.

Iš Rad­vi­liš­kio ki­lęs, iš­ken­tęs Si­bi­ro bai­sy­bes, Vla­das Kal­vai­tis ke­lis de­šimt­me­čius gy­ve­na Ty­tu­vė­nuo­se, sa­ve jau va­di­na ty­tu­vė­niš­kiu.

Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rys yra du kar­tus ap­do­va­no­tas Re­gi­nos Bir­ži­ny­tės, Pet­ro Cvir­kos, Vie­no li­to, Že­mai­tės, Liu­do Do­vy­dė­no, „Var­pų“ li­te­ra­tū­ri­nė­mis pre­mi­jo­mis. Per­nai Vla­dui Kal­vai­čiui įteik­ta Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos pre­mi­ja už kū­ry­bi­nius nuo­pel­nus lie­tu­vių li­te­ra­tū­rai, šie­met – Vy­riau­sy­bės li­te­ra­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Au­to­rės nuo­tr.

NO­VE­LĖS: Ra­šy­to­jas Vl­adas Kal­vai­tis, pri­sta­ty­da­mas nau­jau­sią no­ve­lių rin­ki­nį, sa­kė, jog šiais me­tais tu­rė­tų iš­leis­ti dar vie­ną kny­gą.

AKOR­DEO­NAI: Per kny­gos „Ba­lan­dis ir ban­do­ni­ja“ skam­bė­jo Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos Mu­zi­kos sky­riaus jau­nų­jų akor­deo­nis­čių at­lie­ka­mas kū­ri­nys. Ban­do­ni­ja šiais lai­kas – re­tas inst­ru­men­tas.