GĖLYNAS: ką žinome apie ledinukus?

GĖ­LY­NAS: ką ži­no­me apie le­di­nu­kus?

Idea­lus va­rian­tas tu­rin­tie­siems kuk­lų so­do biu­dže­tą – vis­žy­dės be­go­ni­jos (le­di­nu­kai), pa­ly­gin­ti ne­bran­gios ir žy­di vi­są va­sa­rą. Be to, joms rei­kia ne­daug prie­žiū­ros.

Šios gė­lės pas mus at­ke­lia­vo iš Bra­zi­li­jos. Šil­tuo­siuo­se kraš­tuo­se jos žy­di iš­ti­sus me­tus, pas mus – nuo va­sa­ros pra­džios iki pat šal­nų. Prieš šal­nas rei­kia per­so­din­ti į va­zo­nė­lius ir par­neš­ti na­mo. Lai­ky­ti vė­sio­je (apie 12 laips­nių), bet švie­sio­je vie­to­je. Iš pra­džių skurs­ta, bet vė­liau at­si­gau­na.

* Mėgs­ta ši­lu­mą ir drėg­mę.

* Ge­riau au­ga da­li­nia­me še­šė­ly­je (ma­žiau tįs­ta ūg­liai).

* Ga­li­ma dau­gin­ti stie­bais ir la­pais. Nus­kin­ki­te apa­ti­nį la­pe­lį su ko­te­liu (maž­daug 5 cm), jį įkas­ki­te į že­mę taip, kad la­pe­lis jos ne­lies­tų. Že­mę su­drė­kin­ki­te ir ap­link ko­te­lį pri­spaus­ki­te.

* Ūg­liais dau­gi­na­ma taip: nu­skin­ki­te ne trum­pes­nį nei 7 cm ir iš­kart so­din­ki­te.

* Ge­riau­sia dir­va – kom­pos­tas, dur­pės, smė­lis.

Ro­mos Bal­sie­nės (EL­TA) nuo­tr.

PRAK­TIŠ­KU­MAS: Dėl žy­dė­ji­mo vi­są va­sa­rą le­di­nu­kai la­bai po­pu­lia­rūs vie­šuo­siuo­se gė­ly­nuo­se.