Gran Kanarija su migdolais ir „Flinstounų“ namais

Gran Ka­na­ri­ja su mig­do­lais ir „Flins­tou­nų“ na­mais

Vie­na po­pu­lia­riau­sių Ka­na­rų sa­ly­no sa­lų Gran Ka­na­ri­ja man aso­ci­ja­vo­si ma­žu­te 70-me­te bo­bu­te, ku­ri prieš ko­kį de­šimt­me­tį te­le­vi­zi­jos pro­jek­te dai­na­vo „Gran Ka­na­ri­ja gra­žu, pil­nos gat­vės ka­čių“. Už ka­tes man kur kas ryš­kes­ni pa­si­ro­dė kal­nų kan­jo­nai, uo­lo­se įsi­kū­ręs kai­me­lis ar žy­din­čių mig­do­lų gi­rai­tės.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Ni­da ar Gran Ka­na­ri­ja?

„Ma­lū­nai, ma­lū­nai, žiū­rė­kit, ma­lū­nai! Čia Pa­lan­ga!“ – šūk­čio­ja iš džiaugs­mo ke­tur­me­tis bend­ra­ke­lei­vis. Su tė­čiu jis va­žia­vo į Pa­lan­gą ir di­džiau­sią įspū­dį jam pa­li­ko pa­ke­liui pa­ma­ty­tos vė­jo jė­gai­nės. Da­bar vi­sur, kur jas pa­ma­to, jau ži­no, kur yra.

Ke­lio­nės mi­si­ja tam­pa iš­mo­ky­ti, kad čia ne Pa­lan­ga, o eg­zo­tiš­ka sa­la, nuo Lie­tu­vos nu­to­lu­si dau­giau nei 5 000 ki­lo­met­rų. Kas, jei dar­že­ly­je auk­ly­tės pa­klaus, kur ato­sto­ga­vo?

Tre­čia pa­gal dy­dį At­lan­to van­de­ny­ne esan­ti Ka­na­rų sa­ly­no sa­la Gran Ka­na­ri­ja va­di­na­ma am­ži­no­jo pa­va­sa­rio sa­la, nes va­sa­rą tem­pe­ra­tū­ra čia ne­vir­ši­ja 30 laips­nių karš­čio, o žie­mos se­zo­nu ne­nuk­ren­ta že­miau 20 laips­nių ši­lu­mos – mė­gau­tis ši­lu­ma ga­li­ma iš­ti­sus me­tus.

Kaip jau ta­po įpras­ta ke­liau­jant po sa­las, iš­ty­ri­nė­ti kraš­tą idea­liau­sia sa­va­ran­kiš­kai iš­si­nuo­mo­jus au­to­mo­bi­lį. Apie 43 pro­cen­tai sa­los te­ri­to­ri­jos yra sau­go­ma, įkur­ti 8 draus­ti­niai. At­vy­kė­lius vi­lio­ja kont­ras­tai – čia ga­li­ma at­ras­ti ir dy­ku­mos ga­ba­liu­ką, ir be­si­drie­kian­čius kal­nus, ir tan­kius miš­kus.

Ap­sis­to­ja­me di­džiau­sia­me ku­ror­ti­nia­me Mas­pa­lo­mas mies­te­ly­je pie­ti­nė­je sa­los da­ly­je, bū­tent čia pa­grin­di­nė sa­vo pa­slau­gas siū­lan­čių vieš­bu­čių kon­cent­ra­ci­ja.

Ša­lia yra gar­sio­sios Mas­pa­lo­mas ko­pos, pa­žy­mė­tos vi­suo­se tu­ris­ti­niuo­se lanks­ti­nu­kuo­se. Iš­le­pin­tus lie­tu­vius, ma­čiu­sius Ni­dos ko­pų gro­žį, nu­ste­bin­ti su­dė­tin­ga, ta­čiau mil­ži­niš­ko dy­džio vė­jo su­pus­ty­tos ko­pos iš švel­naus smė­lio da­ro įspū­dį. Ko­pų plo­tis – 2 ki­lo­met­rai, jos uži­ma 400 ha plo­tą. Ko­po­mis ga­li­ma pa­bė­gio­ti pės­čio­mis ar­ba, no­rint pa­si­jus­ti Sa­cha­ros dy­ku­mos be­dui­nu, jo­ti kup­ra­nu­ga­riu.

Tei­gia­ma, jog kas­met Mas­pa­lo­mas oa­zė­je su­sto­ja pail­sė­ti į šil­tus kraš­tus skren­dan­tys paukš­čiai. Ko­po­se ga­li­ma ras­ti re­tų au­ga­lų, su­tin­ka­mų tik Ka­na­rų sa­lo­se.

Ka­na­rie­tiš­kos bul­vy­tės

Sa­los il­gis ir plo­tis vos 50–60 ki­lo­met­rų, tad į ki­tą ga­lą ga­li­ma per­va­žiuo­ti sker­sai per kal­nus. Ats­tu­mas ap­gau­lin­gas – ke­lio­nė trun­ka vi­są die­ną, nes marš­ru­tas drie­kia­si vin­giuo­jant gy­va­tiš­kais ser­pan­ti­nais. Nuo pie­tų ky­lant į šiau­rę link San Bar­to­lo­me de Ti­ra­ja­na mies­tu­ko at­si­ve­ria kal­nų pa­no­ra­mos, vaiz­das į stru­čių ar kup­ra­nu­ga­rių fer­mą, pal­mių gi­rai­tes.

No­rė­jo­me nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti ša­lia vie­no iš sa­los sim­bo­lio Ro­que Nub­lo – rū­ko uo­los. Nuo jos kal­no at­si­ve­ria gra­žiau­si pa­no­ra­mi­niai sa­los vaiz­dai, taip pat pa­no­ra­ma į vi­są Gran Ka­na­ri­ją. Gied­rą die­ną ga­li­ma pa­ma­ty­ti ša­lia esan­čios Te­ne­ri­fės sa­los Tei­dės ug­ni­kal­nio vir­šu­kal­nę.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad pa­sku­ti­niai se­nie­ji sa­los gy­ven­to­jai guan­čiai ne­no­rė­jo pa­si­duo­ti is­pa­nų ko­lo­ni­za­to­riams, to­dėl už­si­ropš­tė ant šios uo­los ir vie­to­je už­ka­ria­vi­mo pa­si­rin­ko mir­ti­ną šuo­lį į be­dug­nę.

Uo­los mi­si­ja šiek tiek pa­si­ko­re­ga­vo, mat iki jos ne­li­po­me – tik įam­ži­no­me iš to­lo. Vie­to­je gar­se­ny­bės pa­si­rin­ko­me šiek tiek pa­na­šią uo­lą ne­to­li pa­sa­kų so­dą pri­me­nan­čios žy­din­čių mig­do­lų gi­rai­tės. Ypač mig­do­lais ir iš jų ga­mi­na­mais mar­ci­pa­nais gar­sė­ja kal­nų re­gio­no vie­to­vė Te­je­da, žy­dė­ji­mo se­zo­nu vyks­ta net spe­cia­li Mig­do­lų žy­dė­ji­mo šven­tė.

Ki­to­je pu­sė­je, sa­los šiau­ri­nė­je da­ly­je, ap­link už­ge­su­sį ug­ni­kal­nį su­si­spie­tu­sia­me mies­te Gal­dar su­val­gau vie­no na­cio­na­li­nių ka­na­rie­tiš­kų pa­tie­ka­lų „pa­pas ar­ru­ga­das“ (raukš­lė­tų­jų bul­vy­čių). Jos ver­da­mos su lu­pe­no­mis jū­ros van­de­ny­je ar­ba la­bai la­bai sū­ria­me van­de­ny­je, daž­niau­siai pa­tie­kia­mos su oran­ži­niu ašt­riu „mo­jo“ pa­da­žu. „Gar­du­ma“, – nu­ta­riu aš, o vy­ras rau­ko­si.

Daž­nai „mo­jo“ pa­da­žai pa­tie­kia­mi kaip prie­das prie įvai­rių pa­tie­ka­lų. Kiek­vie­na šei­mi­nin­kė tu­ri sa­vo re­cep­tą, kaip juos ga­min­ti. Yra ža­lio­ji pa­da­žo ver­si­ja su pet­ra­žo­lė­mis ir ka­lend­ra, ki­to­mis prie­sko­ni­nė­mis žo­le­lė­mis.

Kai­me­lis uo­lo­se

Puer­to de Mo­gan ku­ror­tą ap­lan­ky­ti ver­ta vien dėl link jo ve­dan­čio ke­lio – va­žiuo­jant at­si­ve­ria nuo­sta­bi pa­no­ra­ma į At­lan­to van­de­ny­ną. Tik­riau­siai kiek­vie­na ša­lis tu­ri po mies­te­lį, ku­rį api­bū­di­na „ma­žą­ja Ve­ne­ci­ja“, tad šis – bū­tent toks. Puer­to de Mo­gan iš­si­ski­ria cent­re vin­giuo­jan­čiu At­lan­to van­de­ny­no ka­na­lu, ap­link ku­rį su­si­spie­tu­sios jau­kios ka­vi­nu­kės.

Mies­te pra­su­ka­me pro uos­tą, pil­ną jach­tų, ir se­nų kie­mų vin­giuo­to­mis gat­ve­lė­mis pa­ky­la­me į ša­lia mies­te­lio esan­tį kal­ną – nuo jo at­si­ve­ria pui­ki pa­no­ra­ma.

Greit­ke­liu va­žiuo­dami į pie­ti­nę sa­los da­lį su­ka­me tarp In­ge­nio ir Agui­mes mies­tu­kų, o vė­liau na­vi­ga­ci­jo­je ieš­ko­me nuo­ro­dų link Guaya­de­que kai­me­lio. Ten žmo­nės iki šių die­nų gy­ve­na uo­lo­se iš­kal­tuo­se na­muo­se, kaip fil­mu­ko „Flins­tou­nai“ he­ro­jai.

Dau­ge­lis vie­ti­nių sa­vo būs­tus jau pri­tai­kė tru­ris­tams, ga­li­ma juo­se per­nak­vo­ti. Se­no­vė­je uo­lų kai­me­ly­je uo­lo­se vei­kė net ūkiai, ku­riuo­se gy­ven­to­jai au­gi­no kar­ves ar triu­šius.

Vaikš­ti­nė­ji ir svars­tai, kaip to­kio­je keis­to­je vie­to­je tu­rė­tų at­ro­dy­ti kas­die­nis gy­ve­ni­mas? Ant sto­go tu­pi šno­puo­jan­tis ka­ti­nas ir abe­jin­gai ste­bi su­si­ža­vė­ju­sius tu­ris­tus.

Ver­ta nu­vyk­ti iki ne­to­lie­se esan­čio, uo­lo­je įkur­din­to „Ta­go­ror“ res­to­ra­no, nes pa­vaikš­ti­nė­jus ša­lia jo iš­si­rai­čiu­siu ta­ke­liu pa­lei uo­las at­si­ve­ria kva­pą gniau­žian­tys vaiz­dai.

Tur­gaus at­rak­ci­ja

Tur­gus – tik­ra­sis ša­lies vei­das, sa­ko pa­ty­rę ke­liau­to­jai. Nu­ta­riam pa­žiū­rė­tį šį vei­dą. Jau priei­go­se ima ryš­kė­ti, kad vei­das krei­vų veid­ro­džių ka­ra­lys­tė­je – dau­giau­sia tur­gu­je sto­vi juo­dao­džiai pre­ke­viai iš Af­ri­kos, pre­kiau­ja „au­ten­tiš­ku“ ki­ču iš Ki­ni­jos.

Kaip mu­se­lės į švie­są – sa­vo no­ru pa­puo­lėm į TV par­duo­tu­vę, kurioje ant kiek­vie­no kam­po šau­kia „Hel­lo, my fiend“ (liet. „La­bas, ma­no drau­ge") ir gun­do ran­ki­nė­mis, krok­sais ar pa­lai­di­nė­mis su „Hel­lo Kit­ty“ ka­ty­te. Tur­gaus pir­ki­nys – aki­niai nuo sau­lės, ku­rių kai­ną pa­vy­ko tri­gu­bai nu­si­de­rė­ti.

Pae­li­ja sa­los sos­ti­nė­je

Vie­nas iš re­ko­men­duo­ja­mų sa­lo­je ap­lan­ky­ti ob­jek­tų – Cal­de­ra de Ban­da­ma – ar­ba Ban­da­mos kra­te­ris. Jo skers­muo yra apie 1 ki­lo­met­rą, o gy­lis – 200 met­rų. Aukš­čiau­sias taš­kas prie kra­te­rio  Pi­co de Ban­da­ma  sie­kia 569 m.

Kra­te­ris pa­va­din­tas olan­dų pre­ky­bi­nin­ko Da­nie­lio Van Dame’o, skam­ban­čio pa­na­šiai kaip Ban­da­ma, gar­bei. XVII a. jis šia­me kra­te­ry­je so­din­da­vo vy­nuo­ges, ge­rai įsi­žiū­rė­jus ga­li­ma pa­ma­ty­ti iki da­bar iš­li­ku­sius ap­leis­tos jo fer­mos li­ku­čius.

Prie čia įreng­tos ste­bė­ji­mo aikš­te­lės ga­li­ma pri­va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu. Nors aukš­tis neat­ro­do įspū­din­gas, vaiz­das ver­tas dė­me­sio – at­si­ve­ria šiau­ri­nė ir ry­ti­nė sa­los pa­kran­tė, kal­nai va­ka­ruo­se.

Ser­pan­ti­nais ver­ta pa­si­rai­ty­ti į šiau­rę, ar­chi­tek­tū­ra iš­si­ski­rian­tį Te­ror mies­te­lį. Pa­ke­liui ža­liuo­ja di­džiu­lės ba­na­nų plan­ta­ci­jos, ta­čiau ka­na­rie­tiš­ki ba­na­nai ki­to­kie, nei esa­me įpra­tę ma­ty­ti par­duo­tu­vė­je – ko­ne per­pus ma­žes­ni ir sal­des­ni.

To­je pa­čio­je pu­sė­je Aru­cas mies­te­lis iš to­lo pa­ste­bi­mas dėl ky­šan­čių di­din­gų Ig­le­sia de San Juan Bau­tis­ta baž­ny­čios bokš­tų – mies­to puoš­me­na ma­to­ma iš bet ku­rios mies­te­lio vie­tos, šiek tiek pri­me­na net Pa­ry­žiaus ka­ted­rą.

Ke­lio­nė­se man vi­suo­met la­bai svar­būs sko­niai. Gran Ka­na­ri­jos, o gal la­biau vi­sos Is­pa­ni­jos ne­ga­li­ma įsi­vai­duo­ti be kla­si­ki­nės is­pa­niš­kos pae­li­jos su jū­ros gė­ry­bė­mis. Pa­si­gar­džiuo­da­mi vie­ti­niu vy­nu pae­li­ją ska­nau­ja­me sa­los sos­ti­nės Las Pal­mas se­na­mies­ty­je, pre­ten­zin­go­je ka­vi­nė­je „La Bo­he­me“.

Nuo­tai­kin­gas pa­da­vė­jas nu­ta­ria pra­džiu­gin­ti mū­sų ma­žą­jį bend­ra­ke­lei­vį – ant la­pe­lio nu­pie­šia ir pa­do­va­no­ja jo po­rtre­tą. Pra­džiu­gi­na vi­sus. Dar la­biau no­ri­si ne­sku­bė­ti – su­ger­ti kiek­vie­ną ato­sto­gų sko­nį.

Si­mo­nos SI­MO­NA­VI­ČĖS nuo­tr.

KU­ROR­TAS: Puer­to de Mo­gan ku­ror­te už­li­pus ant kal­no ga­li­ma pa­ma­ty­ti vi­są mies­te­lį iš aukštai.

UO­LOS: Guaya­de­que kai­me­ly­je žmo­nės iki šių die­nų gy­ve­na uo­lo­se iš­kal­tuo­se na­muo­se, kaip fil­mu­ko „Flins­tou­nai“ he­ro­jai, uo­lo­se vei­kia res­to­ra­nai.

UG­NI­KAL­NIS: Ap­link už­ge­su­sį ug­ni­kal­nį šiau­ri­nė­je sa­los da­ly­je iš­si­dės­tęs is­to­ri­nis mies­tas Gal­dar, ki­taip dar va­di­na­mas Ka­ra­lių mies­tu. Iki sa­lą uži­mant is­pa­nams, Gal­dar bu­vo svar­bus po­li­ti­nis cent­ras, ja­me gy­ve­no Gran Ka­na­ri­jos ka­ra­lius.

KRA­TE­RIS: Vie­nas lan­ky­ti­nų sa­los ob­jek­tų – Cal­de­ra de Ban­da­ma ar­ba Ban­da­mos kra­te­ris, ku­rio skers­muo yra apie 1 ki­lo­met­rą, o gy­lis – 200 met­rų. Kra­te­ris pa­va­din­tas olan­dų pre­ky­bi­nin­ko gar­bei, XVII a. jis čia so­din­da­vo vy­nuo­ges.

PA­NO­RA­MA: Nuo Ban­da­mo Kra­te­rio ap­link kaip ant del­no at­si­ve­ria sa­los pa­no­ra­ma.

MIESTELIS: Ar­chi­tek­tū­ra, ti­piš­kais ka­na­rie­tiš­kais bal­ko­nais iš­si­ski­ria Te­ror mies­te­lis, po ku­rį ma­lo­nu ne­sku­bant pa­si­vaikš­čio­ti.

BAŽ­NY­ČIA: Aru­cas mies­te­lio puoš­me­na – Ig­le­sia de San Juan Bau­tis­ta baž­ny­čia, ša­lia ku­rios snau­džia bū­rys ka­ti­nų.

MIG­DO­LAI: Kal­nuo­se žy­din­čia­me Gran Ka­na­ri­jos mig­do­lų so­de ga­li­ma pa­si­jus­ti tar­si pa­sa­ko­je.

KAL­NAI: Ke­liau­jant sker­sai sa­lą vie­nas ma­lo­nu­mas va­žiuo­ti vin­giuo­tais kal­nų ke­liu­kais ir mė­gau­tis at­vi­ru­kų ver­tais vaiz­dais.

SA­LA: Gied­rą die­ną iš Gran Ka­na­ri­jos ga­li­ma pa­ma­ty­ti kai­my­ni­nę Te­ne­ri­fės sa­lą su aukš­tuo­ju Tei­dės ug­ni­kal­niu.

DE­BE­SYS: Kal­nų šlai­tuo­se įsi­kū­rę ma­ži kai­me­liai ir mies­te­liai, o aukš­tai ga­li­ma pa­si­jus­ti, tar­si sė­dė­tum de­be­sy­se.

DY­KU­MA: At­vy­kė­lius ža­vi dy­ku­mą pri­me­nan­čios Mas­pa­lo­mos ko­pos, iš­si­ski­rian­čios iš vul­ka­ni­nio sa­los kraš­to­vaiz­džio kon­teks­to.

IS­PA­NI­JA: Gel­to­ną spal­vą tra­di­ci­nei is­pa­niš­kai pae­li­jai su­tei­kia šaf­ra­no prie­sko­niai.

KAI­NOS KE­LIAU­TO­JAMS

Ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu Šiau­liai – Var­šu­va – Šiau­liai (4 žmo­nėms) – 70 eu­rų;

Tei­sio­gi­nis skry­dis Var­šu­va – Gran Ka­na­ri­ja – 130 eu­rų žmo­gui;

Au­to­mo­bi­lio nuo­ma 7 pa­roms – 140 eu­rų;

Ben­zi­nas – apie 1 eurą l;

Vieš­bu­tis su vir­tu­vė­le (su pus­ry­čiais ir va­ka­rie­ne) – 300 eu­rų dviem žmo­nėms, 7 die­noms;

Vy­nas  pre­ky­bos cent­re – nuo 1 eu­ro (bu­te­lis);

Alus  pre­ky­bos cent­re – apie 0,7-1 eu­rą, ka­vi­nė­je 2-3 eu­rai;

Le­dai – 1,5-3 eu­rai;

Kre­ve­tės – 8-9 eurai kg (su ak­ci­ja);

Pae­li­ja – 10 eu­rų (po­rci­ja dviem);

Ka­ru­se­lės – 5 eu­rai (2 ka­ru­se­lės);

Ka­na­rie­tiš­kos bul­vy­tės – apie 3 eu­rai;

Džin­si­niai šor­tai – 6 eu­rai (per iš­par­da­vi­mą);

Ka­na­rų pa­da­žų rin­ki­nys tur­gu­je – 5 eu­rai.