
Naujausios
Gyvenimo tikslas – nufotografuoti Lietuvą panoramose
Kemperiu – kelionė per Lietuvą, sustojant padaryti gražiausių vietų panoramas. Su užsidegimu fotografas Kostas Rimantas Šukevičius tai daro jau daugiau nei dešimtmetį, viešina vaizdus interneto svetainėje. „Tuo neužsiimčiau, jei mano tikslas būtų tapti turtingiausiu kapinėse. Manau, po manęs kažkas turi likti“, – įsitikinęs fotografas.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Garsins Šiaulius pasaulyje
„Padariau du procentus darbo“, – paaiškina K. Šukevičius, baigęs fotografuoti Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros vidų. Daug darbo laukia prie kompiuterio apdorojant nuotraukas, jungiant jas į vientisą panoramos vaizdą specialia programa.
Fotografą visiškai atsitiktinai sutikome Šiaulių pėsčiųjų bulvare, skubantį į Ch. Frenkelio rūmus. Šiauliuose ir apylinkėse fotografas įamžino svarbiausius lankytinus objektus, vietas kurias, jam užklausus, pasiūlė Šiaulių miesto savivaldybė. Atsidėkodama už miesto garsinimą Savivaldybė trims dienoms surado fotografui nakvynę su maitinimu.
„Pagarsinsiu Šiaulius visame pasaulyje“, – sako Kostas. Visos nuotraukos atsidurs jo sukurtoje panoraminių fotografijų galerijoje, laisvai visiems prieinamoje panoramas.lt interneto svetainėje.
Fotografiją K. Šukevičius atrado prieš daugiau nei dešimtmetį išėjęs į pensiją. Iki tol 33 metus jis dirbo Vilniaus kuro aparatūros gamykloje, visiškai su kūryba nesusijusioje srityje.
Gamykla buvo gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet visoje Sovietų Sąjungoje, kadaise joje dirbo 10 000 žmonių, darbo buvo labai daug, tad vyras neturėjo laiko kada keliauti, kartais tekdavo dirbti net per atostogas.
„Kartais kas nors pasakodavo: „Buvau Kupiškyje“ ar kitame Lietuvos mieste, o aš net neįsivaizdavau, kuriame krašte tai yra. Todėl visą laiką turėjau svajonę pats viską pamatyti ir žinoti“, – pasakoja K. Šukevičius. Išėjęs į pensiją svajonę įgyvendino.
Archyvas – ateities kartoms
„Jei būčiau turėjęs tikslą tapti pačiu turtingiausiu kapinėse, tuomet neužsiiminėčiau fotografija, galbūt būčiau kokį biznį daręs. Tačiau po manęs kažkas turi likti. Toks mano gyvenimo tikslas, mano kryžius“, – sako K. Šukevičius. Nekomercinį projektą jis kuria tik savo lėšomis, jam išleidžia pensiją.
Fotografas menininku savęs nevadina, yra dokumentalistas – įamžina tai, kas šiuo metu yra. Svarsto, jog jo nuotraukos įdomiausios ne dabar, bet praėjus maždaug penkiasdešimčiai metų.
„Visi gąsdina atominiu karu... O jei nieko neliks? Mano anūkas gyvena ir mokosi Airijoje. Aš jam padariau šito projekto kopiją. Sakiau, jei kas numes bombą ant Lietuvos, nors kažkur liks vaizdas, kaip viskas atrodė“, – aiškina K. Šukevičius.
Pradžioje vyras buvo sumanęs fotografuoti Lietuvos dailininkų sąjungai priklausančių menininkų kūrinius, įsirengė specialią studiją, tačiau idėja nepasiteisino. Pardavęs studiją, sodą, jis nusipirko kemperiuką ir ėmė vasaromis važinėti po Lietuvą fotografuodamas panoramas.
Kosto galvoje jau sukasi nauji planai – jis norėtų padaryti panoramines nuotraukas nuo visų Lietuvoje pastatytų apžvalgos bokštų, kurių yra daugiau nei 50. Pietų Lietuvoje jis dar nenufotografavo visų norimų bažnyčių, muziejų.
„Lietuva man ypač graži. Važiuodamas kalvotais Žemaitijos keliais ankstų rytą negaliu atsidžiaugti. Negaliu pravažiuoti po gražią vietą“, – sako Kostas. Namuose jis veda visų šalies lankytinų vietų „buhalteriją“ – sąsiuviniuose žymi jau aplankytus ir dar būsimus taškus.
Virtualios ekskursijos
Besižvalgant po K. Šukevičiaus nuotraukas interneto svetainėje panoramas.lt pasijunti tarsi virtualioje ekskursijoje – stovi viduryje ir dairaisi aplink. Vyras apskaičiavo, jog žiūrint į kiekvieną nuotrauką bent po minutę tam prireiktų apie 50 valandų.
Svetainėje yra daugiau nei trys tūkstančiai Lietuvos panoramų ir apie 330 Baltarusijos panoramų iš dvarų, pilių, cerkvių, kitų istorinio ir architektūrinio paveldo objektų, išlikusių nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.
Joje galima virtualiai pasivaikštinėti po Lietuvos turizmo perlus ar net molio namą. Šiuo metu tarp lankytojų populiariausia Gardino katedra, Nesvyžiaus pilies Auksinė salė, Aušros vartų koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios karžygių koplyčia.
Prie kiekvienos K. Šukevičiaus sukurtos panoraminės nuotraukos yra objekto aprašymas, istoriniai duomenys. Kai kurios panoramos lydimos muzikinio fono, parinkto pagal atitinkamą epochą, objekto dvasią. Siekdamas Lietuvą garsinti visame pasaulyje jis svetainę išvertė į devynias užsienio kalbas.
„Kam ant kompiuterio darbastalio užsklandos laikyti „Windows“ vaizdą, jei galima užsidėti lietuvišką vaizdą su Nidos kopomis ar Trakų pilimi?“ – klausia fotografas ir savo svetainės lankytojams siūlo nemokamai parsisiųsti darbalaukio fonus.
Tarp nuotraukų – itin aukštos kokybės gigapanoramos, kurias prisiartinus galima įžiūrėti net mažas detales. „Jei būčiau bagotas, nusipirkčiau gerą aparatūrą. Tuomet gigapanoramoje nuo Šatrijos kalno už trijų kilometrų matomose Luokės miestelio kapinėse būtų galima perskaityti net antkapių užrašus“, – paaiškina.
Septyniasdešimt metų perkopusio vyro kompiuterinės technologijos visiškai nebaugina – jis pats dirba kompiuterinėmis programomis, moderuoja savo interneto svetainę.
Pasakoja, jog Lietuvoje tik atsiradus internetui, tuomet dar dirbdamas Kuro aparatūros gamyklos prekybos centro direktoriumi, tikriausiai vienas pirmųjų Lietuvoje nupirko kompiuterius, visus darbuotojus nusiuntė į kursus ir apskaitą vykdė kompiuterizuotai.
Įžūlus kunigo melas
Pokalbis prie Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros simboliškas, nes vienas mėgiamiausių fotografo objektų – bažnyčios.
„Bažnyčios man įdomios, nes ten mūsų protėviai sudėjo visa, kas geriausia. Atimkite bažnyčias iš Vilniaus ir miestas taps visiškai neįdomus. Bažnyčia turi istorinę ir energetinę vertę. Per amžius jose buvo daugybė besimeldžiančių žmonių, jie paliko savo energiją, nors jų nebėra“, – kalba K. Šukevičius.
Bekeliaujant po Lietuvą jam tenka susidurti su įvairiausiais kunigais. Svarsto, jog tik dalis jų nuoširdžiai atsidavę žmonėms ir Dievui. Pavyzdžiui, nuvažiavus į vieną bažnyčią kunigas iškart paklausė – tai komercinis ar nekomercinis projektas, norėdamas gauti piniginę auką.
Kartą pakeliui važiuodamas pamatė nedidelę bažnytėlę, sugalvojo ją įamžinti. Susiradęs „pročkelę“ norėjo patekti į vidų, tačiau moteris pasakė, jog turi raktą, bet negali leisti į vidų be klebono leidimo.
Kostas, kartu su jį lydėjusiu vyru iš miestelio ir „pročkele“ paskambino klebonui, telefone įsijungė garsiakalbį. Kunigas pasakė, jog yra išvykęs, pats negali įleisti į vidų. Paklausus, ar niekas kitas be jo neturi raktų, kunigas patikino – „pročkelė“ raktų neturi.
Viską girdėjusi moteris iš nuostabos, kad kunigas taip įžūliai meluoja, vos neatsisėdo. „Daugiau aš pas jį nebeisiu į bažnyčią, kunigas šitaip meluoja į akis“, – negalėjo patikėti ir vyras iš miestelio.
Kostą nustebino atsitikimas bažnyčioje, kur kunigavo 93 metų jo bendravardis kunigas. Ten paprašęs nufotografuoti bažnyčios interjerą lyg didžiausias nusikaltėlis jis buvo aprėktas viduje sėdėjusių moteriškių, o paskui ir paties kunigo.
„Moteriškės net keikti mane pradėjo! Klausiau, kodėl jūs taip šaukiat? Juk čia dievo namai, ne arklidė“, – stebėjosi fotografas.
Jį sužavėjo Ariogalos bažnyčios kunigas, pas kurį susirinkusi pilna zakristija jaunimo užsiima įvairia veikla, aktyviai dalyvauja šventėse.
Kemperyje dažniausiai nakvojantis vyras keliaudamas po Lietuvą patyrė ir nemalonių nuotykių: viename miestelyje prie jo prisikabino agresyviai nusiteikę jaunuoliai, norėjo apversti automobilį.
Lietuvos nekeistų į Kanarus
Pastaruoju metu Kostas fotografuoja ne tik objektus, interjerą ar kraštovaizdžio peizažus, į panoramas patenka šalyje vykstantys renginiai, šventės, mitingai. Planuose – fotografuoti "Naisių vasaros" festivalį. Visa tai – istorinis prisiminimas ateities kartoms.
Fotografo archyve yra tokių objektų, kurių gyvai jau nebepamatysi: sudegusios Kulautuvos, Paštuvos, Labanoro bažnyčios. K. Šukevičius sako turintis šeštąjį jausmą, negerą naujautą, nes visose sudegusiose bažnyčiose jautė kažką negera.
Prieš pat gaisrą jam teko fotografuoti ir Tytuvėnų vienuolyno ansamblį. Tuomet jo žvilgsnį patraukė priešgaisrinė signalizacija, net teiravosi jį lydėjusios moters, ar ji įjungta. Gaisras vienuolyne kilo po trijų savaičių. Fotografo nuotraukose išliko įamžinti Tytuvėnų vienuolyno celės sienų puošyba, kuri po gaisro neišliko.
Dabar jam negerą nuojautą kelia graži Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia prie Mažeikių.
„Didesnio patrioto už mane jau negali būti, – juokiasi Kostas. – Nebūtinai patriotas turi mylėti savo valdžią. Reikia matyti jos trūkumus. Lietuva yra ne tas pats, kas valdžia. Niekad negalėčiau niekur kitur gyventi, net jei siūlytų Kanarus ar Kaprio salą. Man geriausia Lietuvoje. Ji ne per maža, joje labai daug ką galima nuveikti“.
Panoramos ir fotografija – gyvenimo projektas? „Taip. Negalėčiau būti kaip kiti pensininkai, sėdėti namie, žiūrėti pro virtuvės langą ir laukti paskutinio traukinio“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BAŽNYČIA: Fotografui Kostui Šukevičiui įdomios bažnyčios, nes ten protėviai sudėjo visa kas geriausia, jos turi istorinę ir energetinę vertę.
PROCESAS: Panoramų fotografas Kostas Šukevičius fotografuoja panoramą Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. „Tai dar tik du procentai darbo“, – patikslina.
PALIKIMAS: Daugiau nei tris tūkstančius Lietuvos panoramų nufotografavęs Kostas Šukevičius nori nuotraukas palikti ateities kartoms, kad ateityje būtų galima pamatyti kaip viskas atrodė, kaip keitėsi.