Kijevas: šiuolaikiškas aukso kupolais žibantis miestas

Ki­je­vas: šiuo­lai­kiš­kas auk­so ku­po­lais ži­ban­tis mies­tas

„Iš pra­džių bu­vo Ki­je­vas. Jis jau sto­vė­jo, kai žmo­nės dar nė ne­ži­no­jo apie Uk­rai­ną ar Ru­si­ją“, – sa­ko uk­rai­nie­čiai ir kvie­čia už­suk­ti į sa­vo sos­ti­nę. Tūks­tan­čio me­tų se­nu­mo mies­tas ža­vi ne­su­nai­kin­ta is­to­ri­ja, ar­chi­tek­tū­ra, kul­tū­ra ir lie­tu­viš­kos ki­še­nės ne­dras­kan­čio­mis kai­no­mis.

Nors Ki­je­ve gy­ve­na dau­giau nei 3 mi­li­jo­nai žmo­nių, jis nė iš to­lo ne­pri­me­na po­so­vie­ti­nių pil­kų did­mies­čių. Kiek chao­tiš­kas, ta­čiau šva­rus ir tvar­kin­gas Ki­je­vas iš to­lo ži­ba auk­si­niais cerk­vių sto­gais, o ap­link gau­sy­bę šven­to­vių ver­da šiuo­lai­kiš­kas nak­ti­nis gy­ve­ni­mas. Ir ne­svar­bu, kad ša­lies ry­tuo­se kun­ku­liuo­ja ka­ras.

Ry­tis SA­VIC­KIS

„Va­ka­rų eksp­re­sas“

Re­li­gi­niai ob­jek­tai

V am­žiu­je kai­rė­je Dniep­ro upės pu­sė­je pra­dė­jęs kur­tis mies­tas pel­ny­tai lai­ko­mas sla­viš­kos kul­tū­ros, kal­bų ir vė­liau iš­si­ri­tu­sių tau­tų ži­di­niu. Kaip ir Lie­tu­vo­je, mies­to plėt­ra bu­vo neat­sie­ja­ma nuo re­li­gi­jos. Bū­tent jos sim­bo­liais Ki­je­ve di­džiuo­ja­si uk­rai­nie­čiai ir at­vy­kė­lius pir­miau­sia pa­siun­čia į šimt­me­čius puo­se­lė­tas ir pra­ban­ga spin­din­čias šven­to­ves.

Vie­na jų – Ki­je­vo Pe­čo­rų lau­ros vie­nuo­ly­nas, ku­ris sy­kiu yra ap­tver­tas mies­te­lis, vie­ti­nių dar va­di­na­mas Uk­rai­nos Luv­ru. 1051 me­tais ša­lia Ki­je­vo ur­vuo­se įkur­tas vie­nuo­ly­nas ta­po svar­biu or­to­dok­si­nės krikš­čio­ny­bės cent­ru Ki­je­vo Ru­sio­je. Nors ant­že­mi­nio mies­te­lio cerk­vių sto­gai ži­ba auk­su, ga­le­ri­jos ir mu­zie­jai tie­siog pri­kimš­ti re­li­gi­nių, kul­tū­ri­nių ir me­ni­nių ver­ty­bių, dau­giau vie­nuo­ly­no is­to­ri­jos pa­sa­ko­ja jo po­že­miai.

Bū­tent po­že­miuo­se ir kū­rė­si pir­mo­sios cerk­vės bei vie­nuo­lių ce­lės. Da­lis jų iš­li­ku­sios iki šiol, o į vie­ną iš klaust­ro­fo­bi­ją ke­lian­čių ur­vų ga­li pa­tek­ti ir tu­ris­tai. Juo­se iki šiol iš­li­kę ka­dai­se ce­lė­se už­si­mū­ry­da­vu­sių ir mir­da­vu­sių vie­nuo­lių pa­lai­kai, prie ku­rių stik­lu ap­gaub­tų kars­tų mel­džia­si de­šim­tys ti­kin­čių­jų.

Be­je, no­rint ap­žiū­rė­ti vie­nuo­ly­ną tam rei­kė­tų skir­ti bent 3 va­lan­das. Ne ką ma­žiau lai­ko teks pra­leis­ti lan­kan­tis ir gar­sia­ja­me Šv. So­fi­jos so­bo­re. Jis lai­ko­mas iš­skir­ti­ne Ki­je­vo Ru­sios eros ar­chi­tek­tū­ri­ne įžy­my­be, yra vie­nas ži­no­miau­sių mies­to tu­ris­ti­nių ob­jek­tų. Ne­re­tai nu­skam­ba pa­sa­ky­mas, jog so­bo­ras – sta­čia­ti­kių re­li­gi­jos lop­šys. Jis bu­vo pa­sta­ty­tas XI am­žiu­je Ja­ros­la­vo Iš­min­tin­go­jo nu­ro­dy­mu. Be­ne žy­miau­sias so­bo­re sau­go­mas me­no kū­ri­nys yra ori­gi­na­li Oran­to Die­vo Mo­ti­nos mo­zai­ka.

Is­to­ri­ją at­ku­ria

Daug dė­me­sio uk­rai­nie­čiai ski­ria mies­to kū­ri­mo­si sim­bo­liams at­sta­ty­ti. Ne­to­li mies­to cent­ro to­kiu bū­du nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ti Ki­je­vo Auk­so var­tai – vie­nas iš sos­ti­nės sim­bo­lių. Šis gy­ny­bi­nis bokš­tas iš­ki­lo XI am­žiu­je virš mies­tą juo­su­sios sie­nos ir bu­vo pa­grin­di­niai var­tai į mies­tą.

Be­je, ša­lia esan­čia­me par­ke­ly­je ga­li­te už­tik­ti bron­zi­nę ka­ti­no sta­tu­lą. Pa­si­ro­do, jog Pan­tiu­šos var­dą tu­rė­jęs ka­ti­nas bu­vo ša­lia esan­čio res­to­ra­no sim­bo­lis, ta­čiau pa­da­ras kar­tu su res­to­ra­nu 1997 me­tais su­de­gė. Tarp Ki­je­vo gy­ven­to­jų sklan­do le­gen­da, jog Pan­tiu­ša paau­ko­jo sa­vo gy­vy­bę dėl res­to­ra­ne tuo me­tu bu­vu­sių sve­čių – sa­vo kniau­ki­mu jis pra­ne­šė apie gais­rą ir iš­gel­bė­jo daug žmo­nių.

Ko ge­ro, įspū­din­giau­sias vi­du­ram­žiš­ko Ki­je­vo is­to­ri­jos at­spin­dys – maž­daug už 50 km nuo sos­ti­nės ky­lan­tis Ki­je­vo Ru­sios par­kas. Vy­riau­sy­bės ir rė­mė­jų pa­stan­go­mis ten ban­do­ma at­kur­ti maž­daug V-XIII a. Ki­je­vo mies­tą – su įspū­din­go­mis me­di­nė­mis mies­to sie­no­mis ir is­to­ri­ne au­ten­ti­ka.

Met­ro

Ki­je­vo met­ro yra ne tik vie­nas pa­to­giau­sių bū­dų ke­liau­ti mies­te, ta­čiau ir tu­ris­ti­nė at­rak­ci­ja. Ki­je­vo met­ro­po­li­te­ną sun­ku pa­ly­gin­ti su Va­ka­ruo­se esan­čio­mis vi­di­nio su­si­sie­ki­mo sis­te­mo­mis – pa­vyz­džiui, 105,5 met­ro gy­ly­je esan­ti Ar­se­nal­na sto­te­lė lai­ko­ma pa­čia gi­liau­sia pa­sau­ly­je, ta­čiau va­žiuo­jant link ry­ti­nės mies­to da­lies at­si­dur­si­te ant til­to per Dniep­rą po at­vi­ru dan­gu­mi.

Ver­ta ap­lan­ky­ti Zo­lo­ti Vo­ro­ta (Auk­so var­tų) sto­tį ir pa­si­gro­žė­ti ten esan­čio­mis mo­zai­ko­mis, Ki­je­vo Ru­sios te­ma­ti­ką at­spin­din­čiu in­ter­je­ru. Gra­žiau­sia sto­te­le sis­te­mo­je pa­tys uk­rai­nie­čiai lai­ko Uni­ver­si­te­to sto­tį – ji pa­si­žy­mi ma­sy­via sta­li­nis­ti­ne ar­chi­tek­tū­ra, o sto­ties ko­lo­nas puo­šia bal­to gra­ni­to Uk­rai­nos moks­li­nin­kų ir li­te­ra­tū­ros ge­ni­jų bius­tai.

Mo­ti­na Tė­vy­nė

Uk­rai­nos sos­ti­nės lan­ky­to­jams pro akis ne­pras­lys­ta di­džiu­lė mo­ters, lai­kan­čios kar­dą ir sky­dą – Mo­ti­nos Tė­vy­nės – sta­tu­la. 1981 me­tais iš­ki­lęs mo­nu­men­tas yra vie­nas ge­riau­sių bū­dų iš aukš­tai ap­žiū­rė­ti Ki­je­vą, ka­dan­gi į maž­daug 100 m aukš­čio sta­tu­lą (tiks­liau – į sky­dą ar­ba kar­dą) ga­li pa­kil­ti ir tu­ris­tai (šią va­sa­rą sta­tu­la už­da­ry­ta re­mon­tui). Be­je, įdo­mu tai, kad pa­čią sta­tu­lą uk­rai­nie­čiai pa­sta­tė tik per še­šis mė­ne­sius – ji bu­vo su­vi­rin­ta iš dau­gy­bės me­ta­lo lakš­tų ir skai­čiuo­ja­ma, kad vi­sa konst­ruk­ci­ja sve­ria per 650 to­nų.

Pa­ma­ti­nė­je sta­tu­los da­ly­je įsi­kū­ręs Na­cio­na­li­nio Di­džio­jo tė­vy­nės ka­ro mu­zie­jaus pa­da­li­nys, su­pa­žin­di­nan­tis su Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro he­ro­jais.

Net­ra­di­ci­niai ob­jek­tai

Ki­je­vas jo lan­ky­to­jams ga­li pa­siū­ly­ti ir ne­tra­di­ci­nių vie­tų ap­si­lan­ky­ti. Pa­vyz­džiui, žmo­nių li­ki­mus Eu­ro­po­je su­luo­ši­nu­si Čer­no­by­lio ato­mi­nė elekt­ri­nė sto­vi tik už 100 km nuo Ki­je­vo sos­ti­nės. 30 kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų dy­džio už­da­ra ra­dia­ci­ja už­krės­ta zo­na jau dau­ge­lį me­tų vi­lio­ja ekst­re­ma­lių nuo­ty­kių iš­troš­ku­sius tu­ris­tus. Ke­lio­nę į šią dau­ge­lį gąs­di­nan­čią vie­tą nė­ra sun­ku su­sior­ga­ni­zuo­ti – į ją ve­ža ne­ma­žai tu­ris­ti­nių fir­mų. Vie­nam žmo­gui vie­nos die­nos ke­lio­nė iš Ki­je­vo Pri­pe­tę (ša­lia elekt­ri­nės li­ku­sį ap­leis­tą dar­buo­to­jų mies­tą), ato­mi­nės elekt­ri­nės apy­lin­kes, ne­to­lie­se sto­vin­čią už­ho­ri­zon­ti­nę ra­dio­lo­ka­ci­nę sto­tį „Du­ga“ ir dar pie­tūs pa­čia­me Čer­no­by­lio mies­te­ly­je at­sieis ne dau­giau nei 100 eu­rų.

Už­sie­nio tu­ris­tai ne­su­dė­tin­gai ga­li nu­ke­liau­ti ir į va­di­na­mą­jį ko­rup­ci­jos mu­zie­jų – nu­vers­to­jo ir iš ša­lies pa­bė­gu­sio Uk­rai­nos pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus dva­rą. Ten ap­tik­ta pra­ban­ga Eu­ro­mai­da­no pro­tes­to me­tu tie­siog su­krė­tė uk­rai­nie­čius – iki šiol lan­ky­to­jai ga­li ap­žiū­rė­ti sun­kiai su­vo­kia­mos pra­ban­gos komp­lek­są. De­ja, gar­su­sis auk­si­nis ba­to­nas, kaip ir ke­lios me­no ver­ty­bės, iš komp­lek­so din­gu­sios, ta­čiau lan­ky­to­jams siū­lo­ma ap­žiū­rė­ti komp­lek­są, pri­va­tų zoo­lo­gi­jos so­dą, is­pa­niš­ko res­to­ra­no ko­pi­ją ir pan.

Be­je, lan­ky­da­mie­si Ki­je­ve ne­pa­mirš­ki­te ati­duo­ti pa­gar­bos žu­vu­siems Eu­ro­mai­da­no įvy­kių me­tu. Nors pa­čio­je Mai­da­no (Nep­rik­lau­so­my­bės) aikš­tė­je pra­ktiš­kai ne­ma­ty­ti jo­kių užuo­mi­nų apie re­vo­liu­ci­ją, ša­lia ant į kal­ną ve­dan­čios gat­vės ša­li­gat­vio at­brai­los su­dė­tos tuo me­tu į abi pu­ses skrie­ju­sios grin­di­nio trin­ke­lės ir de­šim­čių žu­vu­sių­jų nuo­trau­kos.

Prak­ti­niai pa­ta­ri­mai ke­liau­jan­tiems sa­va­ran­kiš­kai

* Skry­dis. Į Bo­ris­po­lio oro uos­tą se­zo­no me­tu ga­li­ma skris­ti ir iš Pa­lan­gos. Ki­tą­met „Uk­rai­ne In­ter­na­tio­nal Air­li­nes“ skry­džius iš Pa­lan­gos oro uos­to ža­da pra­dė­ti ge­gu­žę, o jų at­sto­vai tvir­ti­na, jog ši kryp­tis šią va­sa­rą bu­vo po­pu­lia­ri.

* Oro uos­te. Bo­ris­po­lio oro uos­to priei­go­se sto­vi­niuo­jan­tys gud­ru­čiai už ke­lio­nę į Ki­je­vą (apie 30 km) ga­li už­si­pra­šy­ti net 450 gri­vi­nų. Nek­reip­ki­te į juos dė­me­sio ir sės­ki­te į „Sky­Bus“ au­to­bu­są – iki trau­ki­nių sto­ties bū­si­te nu­vež­ti tik už 60 gri­vi­nų, o jei iš­lip­si­te tar­pi­nė­je sto­te­lė­je ša­lia Khar­kiv met­ro sto­te­lės, ke­lio­nė kai­nuos 35 gri­vi­nas.

* Pi­ni­gai. Eu­rus į gri­vi­nas re­ko­men­duo­ja­me keis­tis pa­čia­me Ki­je­ve. Gau­sy­bė­je vi­sa­me mies­te esan­čių kei­tyk­lų siū­lo­mas ge­res­nis kur­sas ir daž­niau­siai nė­ra ko­mi­si­nio mo­kes­čio.

* Met­ro. Vie­nas met­ro že­to­nas kai­nuo­ja 4 gri­vi­nas (apie 15 eu­ro cen­tų). Su juo vie­ną kar­tą praė­ję var­te­lius po­že­miuo­se va­ži­nė­ti ga­li­te kad ir vi­są die­ną. Kiek­vie­no­je met­ro sto­te­lė­je ra­si­te met­ro­po­li­te­no že­mė­la­pį uk­rai­nie­čių ir ang­lų kal­bo­mis. Be to, po­že­miuo­se vei­kia spar­tu­sis be­vie­lis in­ter­ne­to ry­šys.

* Mais­tas. Pir­mą kar­tą at­vy­kus į Ki­je­vą tik­rai lik­si­te nu­ste­bin­ti že­mų kai­nų. Pa­vyz­džiui, ne­to­li cent­ri­nės Mai­da­no aikš­tės už dvie­jų pa­tie­ka­lų va­ka­rie­nę, už­kan­džius ir alaus bo­ka­lą ar vy­no tau­rę su­plo­si­te tik apie 6 eu­rus. No­rin­tiems dar la­biau su­tau­py­ti die­nos me­tu ga­li­ma už­suk­ti į sa­vi­tar­nos res­to­ra­ną „Pu­za­ta Ha­ta“ Khres­cha­tyk gat­vės pra­džio­je, ku­rio­je so­tūs tra­di­ci­nės uk­rai­nie­čių vir­tu­vės pie­tūs (sriu­ba, ant­ras pa­tie­ka­las, gė­ri­mas) kai­nuos maž­daug pu­sant­ro eu­ro.

Egi­di­jaus Jan­kaus­ko, To­mo Gu­kaus­ko nuo­tr.

KU­PO­LAI. Ant aukš­tos kal­vos sto­vin­čios Šv. And­re­jaus cerk­vės ku­po­lai yra vie­nas iš ži­no­mes­nių Ki­je­vo ob­jek­tų. Ša­lia XVIII a. vi­du­ry­je iš­ki­lu­si baž­ny­čia šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­ma, ta­čiau ja pa­si­gro­žė­jus iš gat­vės ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti ša­lia esan­čia­me tu­ris­ti­nia­me tur­ge­ly­je.

MET­RO. Ki­je­vo met­ro sto­tys ne­re­tai at­si­du­ria tarp va­di­na­mų­jų gra­žiau­sio­mis. Nuot­rau­ko­je už­fik­suo­ta Zo­lo­ti Vo­ro­ta (Auk­so Var­tų) sto­tis, ku­rios ni­šos iš­dai­lin­tos mo­zai­ko­mis.

IS­TO­RI­JA. Už ke­lias­de­šim­ties ki­lo­met­rų nuo Ki­je­vo esan­čia­me par­ke at­ku­ria­mas maž­daug V-VIII a. laik­me­čio Ki­je­vo krem­lius. Prie šio pro­jek­to dir­ban­tys šim­tai moks­li­nin­kų sie­kia su­kur­ti mak­si­ma­lią is­to­ri­nę au­ten­ti­ką, kul­tū­ri­nes ir ar­chi­tek­tū­ri­nes cha­rak­te­ris­ti­kas bei tik­rą Ki­je­vo Ru­sios lai­kų at­mos­fe­rą.

AR­KA: Tau­tų drau­gys­tės ar­ka. Nuo jos at­si­ve­ria įspū­din­ga Ki­je­vo pa­no­ra­ma, o už ke­lis eu­rus ekst­re­ma­lai nu­si­lei­di­mo ly­nu virš itin pla­čios Dniep­ro upės ga­li pa­siek­ti ki­je­vie­čių va­sa­ros poil­sio vie­tą su pa­plū­di­miu.

VAR­TAI. Vie­nas iš Uk­rai­nos sos­ti­nės sim­bo­lių – Auk­so var­tai – iš­ki­lo dar XI a. virš mies­to sie­nos. Virš vie­nų pa­grin­di­nių var­tų ve­dan­čių į Ki­je­vą bu­vo įreng­ta ne­di­de­lė kop­ly­čia, taip pat gy­ve­na­mie­ji kam­ba­riai, o sta­ti­nio rū­sy­je bu­vo sau­gyk­la.