Sporto metraštininkas pristato kultūrizmo istoriją

Spor­to met­raš­ti­nin­kas pri­sta­to kul­tū­riz­mo is­to­ri­ją

Šiau­lie­tis žur­na­lis­tas, il­ga­me­tis Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Arū­nas Pet­rai­tis Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­tė sa­vo kny­gą „Lie­tu­vos kul­tū­riz­mas 1965–2015. Iliust­ruo­ta „ge­le­ži­nio“ spor­to is­to­ri­ja“. Kny­go­je ap­žvel­gia­ma ne tik Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo is­to­ri­ja, bet ir šios spor­to ša­kos iš­ta­kos bei Lie­tu­vos kul­tū­riz­mas pa­sau­lio kon­teks­te.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Is­to­ri­ją rin­ko po kruo­pe­lę

Tai ant­ro­ji au­to­riaus kny­ga apie kul­tū­riz­mą. Pir­mo­ji bu­vo skir­ta Šiau­liams – „45 me­tai Šiau­lių kul­tū­riz­mui: 1968–2013“.

Pa­si­kal­bė­ti apie nau­ją­ją kny­gą su A. Pet­rai­čiu su­si­ti­ko­me „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­jo­je, ku­rio­je jis ne vie­ne­rius me­tus dir­bo spor­to žur­na­lis­tu. Au­to­rius sa­ko, kad bū­tent žur­na­lis­ti­nio dar­bo pa­tir­tis pa­dė­jo ren­kant me­džia­gą ir ra­šant kny­gas.

1980 me­tų Šiau­lių kul­tū­riz­mo čem­pio­nas A. Pet­rai­tis il­gus me­tus dir­bo Kul­tū­riz­mo fe­de­ra­ci­jo­je, bu­vo laik­raš­čio „Gro­žis, jė­ga, svei­ka­ta“ ir žur­na­lo „Muscle&Fitness Lie­tu­va“ re­dak­to­riu­mi, su­da­rė lei­di­nį „JĖ­GA. PA­NO­RA­MA“, taip pat yra įvai­rių pub­li­ka­ci­jų, lei­di­nių apie Lie­tu­vos kul­tū­ris­tų pa­sie­ki­mus ša­ly­je ir už­sie­ny­je au­to­rius.

„Dirb­ti prie šios kny­gos bu­vo la­bai įdo­mu. No­rė­jo­si kuo įvai­riau at­spin­dė­ti kul­tū­riz­mo rai­dą, kad ma­ty­tų­si, kur Lie­tu­va yra Eu­ro­pos, pa­sau­lio kon­teks­te. Mes esa­me ži­no­mi ir ver­ti­na­mi Eu­ro­po­je, nors gal da­bar ne­tu­ri­me tiek aukš­čiau­sio ly­gio ta­len­tų, ko­kie bu­vo Ole­gas Žu­ras, Na­ta­li­ja Mur­ni­ko­vie­ne, In­ga Ne­ve­raus­kai­tė, Ži­vi­lė Rau­do­nie­nė, bet tu­ri­me ge­rą po­ten­cia­lą ir šian­dien pel­no­me aukš­tas vie­tas, tu­ri­me Eu­ro­pos čem­pio­nų, tai­gi tra­di­ci­jos sėk­min­gai tę­sia­mos“, – sa­ko kny­gos au­to­rius.

A. Pet­rai­tį se­niai do­mi­no kul­tū­riz­mo Lie­tu­vo­je iš­ta­kos. 2000 me­tais pa­vy­ko or­ga­ni­zuo­ti pir­mą kul­tū­riz­mo ve­te­ra­nų su­si­ti­ki­mą. Bu­vo pui­ki pro­ga pa­si­žiū­rė­ti, ką ve­te­ra­nai yra su­kau­pę sa­vo ar­chy­vuo­se.

To­kie su­si­ti­ki­mai pra­dė­ti reng­ti kas pen­ke­ri me­tai, kiek­vie­no pro­ga bu­vo pa­ren­gia­ma po lei­di­nį. Šie lei­di­niai, jo pa­ties ir ve­te­ra­nų ar­chy­vuo­se su­kaup­ti straips­niai, nuo­trau­kos, dip­lo­mai ta­po at­spir­ties taš­ku kny­gai.

„Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad kaip Šiau­liai nė­ra kul­tū­riz­mo pro­vin­ci­ja Lie­tu­vo­je, taip ir Lie­tu­va nė­ra pro­vin­ci­ja Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je“, – sa­ko au­to­rius.

Po ge­le­ži­ne už­dan­ga

A. Pet­rai­tis ne vie­ne­rius me­tus bend­ra­dar­biau­ja su Jan ir Ter­ry Tod­dų įsteig­tu Lut­cher Kū­no kul­tū­ros ir spor­to cent­ru Os­ti­ne (JAV), tu­rin­čiu di­džiu­lę bib­lio­te­ką ir edu­ka­ci­nį cent­rą. Vie­nas pir­mų­jų kny­gos eg­zemp­lio­rių iš­ke­lia­vo bū­tent į šį cent­rą.

„Va­ka­rie­čiams sun­ku su­pras­ti, kad šis spor­tas pas mus bu­vo drau­džia­mas. Jie pra­šy­da­vo at­siųs­ti in­for­ma­ci­jos apie mū­sų kul­tū­ris­tus, nuo­trau­kų, bet mes ne­ga­lė­jo­me to da­ry­ti, vis­kas ga­lė­jo vyk­ti tik slap­tai, pri­va­čiais ka­na­lais“, – pa­sa­ko­ja A. Pet­rai­tis.

Kuo kul­tū­riz­mas neį­ti­ko so­vie­ti­nei val­džiai?

A. Pet­rai­tis sa­ko, kad šis spor­tas bu­vo lai­ko­mas bur­žua­zi­nio pa­sau­lio gri­ma­sa, vi­siš­kai ne­si­de­ri­nan­čiu su so­vie­ti­ne kū­no kul­tū­ra ir to­dėl ne­tin­ka­mu ta­ry­bi­niam jau­ni­mui.

Drau­di­mas už­siim­ti kul­tū­riz­mu ga­lio­jo vi­so­je So­vie­tų Są­jun­go­je. Ru­si­jo­je šio drau­di­mo bu­vo pai­so­ma la­biau, Lie­tu­vo­je į tai bu­vo žiū­ri­ma pro pirš­tus. Var­žy­bos per daug ne­si­rek­la­muo­jant vy­ko. Tie­sa, Arū­nas pri­si­me­na, kaip kar­tą slaps­tan­tis var­žy­bas pa­sku­ti­nę aki­mir­ką iš Kau­no te­ko per­kel­ti į Kė­dai­nius, ta­čiau ren­gi­nys sėk­min­gai įvy­ko mo­kyk­los sa­lė­je.

Šiau­liai reng­da­vo tra­di­ci­nius jė­gos pra­ti­mų tur­ny­rus (jų ini­cia­to­rius bu­vo Va­len­ti­nas Van­dys), į juos su­va­žiuo­da­vo ir stip­riau­si SSRS at­le­tai.

Slaps­ty­ma­sis tę­sė­si iki 1986 me­tų, iki „pe­rest­roi­kos“. 1987 me­tais Ru­si­jo­je įvy­ko So­vie­tų Są­jun­gos at­le­ti­nės gim­nas­ti­kos or­ga­ni­za­to­rių su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me nu­tar­ta įsteig­ti kul­tū­riz­mo fe­de­ra­ci­ją. 1989-ai­siais su­reng­tas ir pir­ma­sis są­jun­gi­nis čem­pio­na­tas, ku­rio ab­so­liu­čiu nu­ga­lė­to­ju ta­po kau­nie­tis Vin­cas Du­bic­kas. Spor­to funk­cio­nie­riai, bu­vę di­džiau­si kul­tū­riz­mo prie­ši­nin­kai, ta­po šio spor­to liaup­sin­to­jais.

Lie­tu­vo­je šiau­lie­čiai ne­bu­vo šio spor­to pra­di­nin­kai, Kau­nas bu­vo lop­šys, ta­čiau pir­ma­sis ofi­cia­lus Lie­tu­vos čem­pio­na­tas bu­vo su­reng­tas bū­tent Šiau­liuo­se. Jis vy­ko dvi die­nas: pir­mą­ją die­ną ma­nie­že bu­vo at­lie­ka­mi jė­gos pra­ti­mai, o ant­rą­ją Kul­tū­ros cent­re – po­za­vi­mas.

Dar po po­ros me­tų Lie­tu­va at­ko­vo­jo ne­prik­lau­so­my­bę ir Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo at­sto­vai ga­lė­jo iš­va­žiuo­ti į Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tus. 1991 me­tų ru­de­nį lie­tu­viai da­ly­va­vo pa­sau­lio čem­pio­na­te Ka­to­vi­cuo­se, Len­ki­jo­je.

Į die­nos švie­są

Kaip pa­si­kei­tė Lie­tu­vos kul­tū­riz­mas per 50 me­tų?

„Kai aš pra­dė­jau spor­tuo­ti prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius, vi­si spor­tuo­da­vo­me rū­siuo­se, slėp­tu­vė­se, po že­me, tie­sio­gi­ne šio žo­džio pra­sme. Ten ne­bu­vo lan­gų, ven­ti­lia­ci­jos, bet su­si­rink­da­vo bend­ra­min­čiai. Ta­da net ne­ga­lė­jo­me pa­gal­vo­ti, kad po 20 me­tų iš­lį­si­me į die­nos švie­są“, – sa­ko A. Pet­rai­tis.

Prieš 40–50 me­tų kul­tū­riz­mu už­sii­mi­nė­jo be­veik vien tik vy­rai. Si­tua­ci­ja pra­dė­jo keis­tis prieš dau­giau kaip 20 me­tų, mo­te­rys įžen­gė į šį spor­tą drą­siai.

Maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus at­si­ra­do mo­te­rų bi­ki­nio ir vy­rų „phy­si­que“, ku­rias A. Pet­rai­tis va­di­na pa­plū­di­mio ka­te­go­ri­jo­mis. Jo­se kū­nas ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti la­bai rau­me­nin­gas, ta­čiau gra­žus, at­le­tiš­kas, pro­por­cin­gas. Tai – pra­de­dan­čių­jų ka­te­go­ri­jos, re­zul­ta­tas pa­sie­kia­mas leng­viau, grei­čiau, po 2–3 me­tų jau ga­li­ma da­ly­vau­ti var­žy­bo­se.

Pa­sak kny­gos au­to­riaus, mo­te­rų kul­tū­riz­mas pa­sau­ly­je pa­sie­kė ak­li­gat­vį ir jo var­žy­bo­se ne­be­li­ko. Lie­tu­vo­je jis iš­ny­ko dar anks­čiau.

„Di­de­lė pro­ble­ma, kad fe­de­ra­ci­ja sa­vo lai­ku neįž­vel­gė pa­vo­jaus ir ne­kont­ro­lia­vo pro­ce­so. Mo­te­rys la­bai darbš­čios, nuo­sek­lios, kruopš­čios, bet vie­toj to, kad ei­tų mo­te­riš­ku­mo, grakš­tu­mo ke­liu, jos pra­dė­jo vai­ky­tis rau­me­ny­no apim­čių ir pa­si­da­rė pa­na­šios į vy­rus. Ki­lo klau­si­mas, kam to rei­kia, ar tai gra­žu?“ – sa­ko A. Pet­rai­tis.

Lie­tu­vos mo­te­rų kul­tū­riz­mo ryš­kiau­sia at­sto­vė bu­vo N. Mur­ni­ko­vie­nė, lai­mė­ju­si ne vie­ną tarp­tau­ti­nį ti­tu­lą. Ta­čiau ji, A. Pet­rai­čio įsi­ti­ki­ni­mu, jau bu­vo ta ri­ba, už ku­rios mo­te­rims ne­rei­kė­jo ei­ti.

Sie­kia­my­bė – var­žy­bų pa­trauk­lu­mas

Per 50 me­tų kul­tū­riz­mo po­pu­lia­ru­mas Lie­tu­vo­je neišb­lė­so, ta­čiau, A. Pet­rai­čio nuo­mo­ne, da­bar žmo­nės no­ri grei­to re­zul­ta­to, to­dėl ir at­si­ra­do leng­ves­nės ka­te­go­ri­jos.

Kul­tū­riz­mas, fit­ne­sas iš­lie­ka po­pu­lia­rus dar ir dėl to, kad šian­dien ak­tua­li svei­ka gy­ven­se­na, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. Tai – ne tik spor­tas, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das.

„Mums ne­pa­vy­ko šios spor­to šakos pa­da­ry­ti la­biau žiū­ro­viš­kos – var­žy­bos yra per il­gos. Jos tu­rė­tų tilp­ti į tris va­lan­das. Ne­se­niai bu­vo­me var­žy­bo­se Vil­niu­je ir ne­su­lau­kė­me pa­bai­gos, išė­jo­me po 5 va­lan­dų. Jei krep­ši­nio rung­ty­nės truk­tų 5 va­lan­das, ka­žin kiek žiū­ro­vų su­lauk­tų pa­bai­gos?“ – svars­to pa­šne­ko­vas.

Var­žy­bų truk­mę nu­le­mia ne tik da­ly­vių skai­čius, bet ir ka­te­go­ri­jų gau­sa, il­gi tei­sė­jų svars­ty­mai ir ver­ti­ni­mai.

Spor­ti­nin­kus ver­ti­na 9 tei­sė­jų ko­mi­si­ja, nors yra tai­syk­lės, kri­te­ri­jai, nor­mos, ta­čiau iš­lie­ka su­bjek­ty­vu­mas, nes ver­ti­na­ma aki­mis, per sa­vo su­vo­ki­mą, kas gra­žu, es­te­tiš­ka ir ati­tin­ka kri­te­ri­jus, o kas ne.

Duok­lė krep­ši­niui

A. Pet­rai­tis ren­ka me­džia­gą ir ra­šo ki­tą kny­gą – apie Šiau­lių krep­ši­nį. Ir pa­ts ste­bi­si, kad iki šiol nie­kas to­kios kny­gos ne­pa­ra­šė.

At­ran­da daug įdo­mių fak­tų. Pa­si­ro­do, jau tar­pu­ka­riu Šiau­liuo­se bu­vo stip­rių krep­ši­nin­kų, ku­rie at­sto­va­vo Lie­tu­vos rink­ti­nei 1925 ir 1926 me­tais drau­giš­ko­se rung­ty­nė­se su Lat­vi­ja.

A. Pet­rai­čiui ne­ra­mu dėl to, kas vyks­ta su „Šiau­lių“ klu­bu, bet ti­ki­si, kad mies­tas ne­liks be rep­re­zen­ta­ci­nės ko­man­dos.

Ie­vos SLONKS­NY­TĖS nuo­tr.

Į Arū­no Pet­rai­čio (de­ši­nė­je) kny­gos „Lie­tu­vos kul­tū­riz­mas 1965–2015. Iliust­ruo­ta „ge­le­ži­nio“ spor­to is­to­ri­ja“ pri­sta­ty­mą at­vy­ko (iš kai­rės) kul­tū­riz­mo ve­te­ra­nas Vid­man­tas Var­nas, sve­čias iš Sankt Pe­ter­bur­go (Ru­si­ja), vie­nas iš kul­tū­riz­mo ofi­cia­laus pri­pa­ži­ni­mo So­vie­tų Są­jun­go­je ini­cia­to­rių Alek­sand­ras Ši­ša­no­vas ir Šiau­lių kul­tū­riz­mo tė­vu ti­tu­luo­ja­mas Va­len­ti­nas Van­dys.

Kny­go­je ap­žvel­gia­ma Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo is­to­ri­ja nuo ju­dė­ji­mo pra­džios iki šių die­nų. Ne­pai­sant il­gai ga­lio­ju­sio drau­di­mo, kul­tū­riz­mas nuė­jo ke­lią nuo tre­ni­ruo­čių rū­siuo­se iki per­ga­lių Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se.

Arū­nas Pet­rai­tis sie­kė at­spin­dė­ti Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo rai­dą kuo ob­jek­ty­viau, kad ne­bū­tų nu­ty­lė­tos tie­sos. „Nė­ra na­mų be dū­mų. Vis­gi dau­giau yra ge­rų da­ly­kų ne­gu blo­gų“, – sa­ko kny­gos au­to­rius.

Kny­gos iliust­ra­ci­jos

Kau­no klu­bas „Jau­nys­tė“ bu­vo pir­ma­sis at­le­ti­nės gim­nas­ti­kos klu­bas Lie­tu­vo­je, įkur­tas drau­gų kom­pa­ni­jos 1964 me­tais.

Klai­pė­die­tė Na­ta­li­ja Mur­ni­ko­vie­nė – vie­na ryš­kiau­sių Lie­tu­vos mo­te­rų kul­tū­riz­mo at­sto­vių.

Vil­nie­tis Ole­gas Žu­ras 2004 me­tais ta­po ab­so­liu­čiu pa­sau­lio čem­pio­nu.

Į Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo is­to­ri­ją įsi­ra­šė ir šiau­lie­čiai Mar­ga­ri­ta Cha­raim ir Arū­nas Van­dys.

2015 me­tais Kau­ne vy­ko ju­bi­lie­ji­nės Lie­tu­vos tau­rės var­žy­bos, į ku­rias at­vy­ko Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo le­gen­dos (iš kai­rės) Ri­čar­das Mur­ni­ko­vas, Ra­mu­tis Kai­rai­tis, Ali­na Če­pur­nie­nė, Vin­cas Du­bic­kas, Ole­gas Žu­ras, Na­ta­li­ja Mur­ni­ko­vie­nė-Bar­ta­še­vi­čie­nė.