Mokytojas, kuris nešoka tik baleto

Mo­ky­to­jas, ku­ris ne­šo­ka tik ba­le­to

Šiau­lių Lie­po­rių gim­na­zi­jos mo­ky­to­jas Da­rius Dir­ve­lis šie­met iš­rink­tas Šiau­lių me­tų mo­ky­to­ju. To­kio įver­ti­ni­mo su­lau­kė už mo­kyk­los bend­ruo­me­nės tel­ki­mą sa­va­no­riš­kai veik­lai bei ne­tra­di­ci­nį mo­ki­nių pi­lie­tiš­ku­mo ir pa­trio­tiš­ku­mo ug­dy­mą. D. Dir­ve­lis sa­ko, kad mo­ky­to­jas tu­ri bū­ti ir drau­gas, ir ved­lys, ku­ris ne de­ga, o lieps­no­ja.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Mo­ky­to­jai – vi­si

Vien ži­nia, kad bus siū­lo­mas į me­tų mo­ky­to­jus, dai­lės, brai­žy­bos ir tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jui D. Dir­ve­liui bu­vo aukš­čiau­sias jo dar­bo įver­ti­ni­mas.

Šie­met mies­to mo­kyk­los me­tų mo­ky­to­jų rin­ki­mams pa­tei­kė 15 kan­di­da­tū­rų. Mo­ky­to­jas Da­rius bu­vo tarp pen­kių at­rink­tų­jų.

Gim­na­zi­jos tink­la­la­py­je iš­var­dy­ti D. Dir­ve­lio ta­len­tai: pi­na iš vy­te­lių, lip­do iš mo­lio, sa­va­no­riau­ja, mo­kyk­los ren­gi­niuo­se skai­to poe­zi­ją, yra ka­rys sa­va­no­ris. Ar yra, ko ne­da­ro?

„Ne­šo­ku ba­le­to“, – rim­tai at­sa­ko Da­rius.

O kaip su ki­tais šo­kiais?

„Dvy­li­ka me­tų šo­kau ir pra­mo­gi­nius, ir tau­ti­nius, kai jau­nas bu­vau. Lan­kiau mu­zi­kos mo­kyk­lą, gro­jau tri­mi­tu. Su me­nais vis­ką da­riau. Su ekst­re­ma­liu spor­tu – šiek tiek. Vi­sai ne­se­niai su vai­kais bu­vo­me Kau­ne, ­lei­domės nuo pa­sta­tų vir­vė­mis“, – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­jas.

Tai gal ir vir­tu­vė­je ne­pra­len­kia­mas ku­li­na­ras?

„Či­li sriu­bą ma­no rei­ka­las na­mie ga­min­ti“, – šyp­so­si Da­rius ir pa­ža­da re­cep­tu pa­si­da­ly­ti su mū­sų skai­ty­to­jais.

Da­rius ma­no, kad vi­si žmo­nės tu­ri dau­gy­bę ge­bė­ji­mų ir ta­len­tų. Ir vi­si esa­me mo­ky­to­jai – kaž­ką pa­mo­ko­me, kaž­kam pa­ta­ria­me. Vie­ni re­zul­ta­tus pa­ma­to­me grei­tai, ki­ti – po kiek lai­ko.

„Kai ta­vo ži­nias žmo­gus pri­tai­ko – tai yra di­džiau­sias me­da­lis, tai la­biau­siai su­šil­do“, – sa­ko Da­rius.

D. Dir­ve­lis mo­kyk­lo­je dir­ba „ne­se­niai, tik 20 me­tų“.

Ar tap­ti mo­ky­to­ju bu­vo vai­kys­tės sva­jo­nė?

Da­rius, bū­da­mas vi­sai ma­žas, no­rė­jo bū­ti kom­bai­ni­nin­ku, nes va­sa­rą pas se­ne­lius vien­kie­my­je ma­ty­da­vo, kaip kom­bai­nas pjau­na ja­vus.

Kad ta­po mo­ky­to­ju, ma­tyt, „kal­ta“ ap­lin­ka. Gel­gau­diš­ky­je (Ša­kių r.) prie­šais tė­vų na­mą sto­vė­jo ke­tu­rių aukš­tų dvie­jų laip­ti­nių dau­gia­bu­tis, ku­ria­me dau­gu­ma gy­ven­to­jų bu­vo mo­ky­to­jai. Da­rius pui­kiai su jais su­tar­da­vo, o kur dar mo­ky­to­jai mo­kyk­lo­je, mu­zi­ki­nė­je, bū­re­liuo­se.

Ren­kan­tis pro­fe­si­ją di­de­lių svars­ty­mų ne­bu­vo, tik iš pra­džių pla­na­vo tap­ti bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ju, bet prieš pat sto­ji­mą per­si­gal­vo­jo ir pa­da­vė pra­šy­mą į dai­lę tuo­me­ti­nia­me Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te. Nu­ga­lė­jo me­niš­ka pri­gim­tis.

D. Dir­ve­lis sa­ko, kad gy­ve­ni­me nė­ra veik­los, ku­ri ne­bū­tų su­si­ju­si su kū­ry­ba. Net ir ka­ry­bo­je ga­li­ma at­ras­ti daug kū­ry­biš­kų, me­niš­kų da­ly­kų.

Dir­bant su vai­kais prieš mo­ky­to­jo akis at­si­ve­ria kiek­vie­no su­ge­bė­ji­mai, ta­len­tai. Net jei­gu ma­to, kad vai­kas kaž­kam nė­ra la­bai ga­bus, ta­čiau tu­ri di­de­lį no­rą, sten­gia­si skir­ti to­kias už­duo­tis, ku­rias įveik­tų ir pa­jus­tų pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­go­mis.

„Blo­gų da­ly­kų nė­ra, bū­na ge­ri ir tai­sy­ti­ni“, – sa­ko Da­rius mo­ki­niams, ku­riems kaž­kas ne­si­se­ka.

Ka­rys sa­va­no­ris

D. Dir­ve­lis su­lau­kia nu­si­ste­bė­ji­mų, jog dai­lės ir tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas yra ka­rys sa­va­no­ris ir va­do­vau­ja veik­lai „Mi­si­ja – pi­lie­tis“. Mat pa­pras­tai mo­kyk­lo­se tuo už­sii­ma is­to­ri­jos mo­ky­to­jai.

Su mo­ki­niais lan­ko ir re­mia gy­vū­nų glo­bos na­mus, tvar­ko Lie­po­rių par­ką, mo­ko­si už­si­kur­ti ug­nį be deg­tu­kų, su­ži­no, ko­kias ko­ji­nes už­si­mau­ti trau­kiant į žy­gį, kad jos iš­lik­tų sau­sos, mo­ko­si įveik­ti sa­vo bai­mes.

Da­rius vai­kus mo­ko pi­lie­tiš­ku­mo, sa­va­no­rys­tės pa­grin­dų. „Vi­si mes tą da­ly­ką da­ro­me, tik ne vi­sa­da įvar­di­ja­me, kad tai sa­va­no­rys­tė. Ne­gi ne­pa­gel­bė­si­te drau­gui, ku­ris pa­pra­šys pa­dė­ti mal­kas su­neš­ti? Tai nė­ra kaž­kas to­kio – štai aš da­bar ei­siu da­ry­ti ge­rą dar­bą. Tai gy­ve­ni­mo bū­das. Jei­gu aš da­ry­siu ge­rą, gal ir man ge­ru at­si­ly­gins.“

„Mi­si­ją – pi­lie­tis“ lan­ko ne tik Lie­po­rių gim­na­zi­jos moks­lei­viai, bet ir vai­kai iš ki­tų mies­to mo­kyk­lų. Jau­niau­si – šeš­to­kai. Veik­la vie­ni­ja 25 na­rius.

Ka­riu sa­va­no­riu Da­rius ta­po prieš de­šimt me­tų. Su mo­ki­niais lan­ky­da­vo­si ba­ta­lio­ne Bri­duo­se (Šiau­lių r.), su­si­pa­ži­no su ka­riš­kiais, reng­da­vo eks­kur­si­jas į da­li­nius. Kar­tą pa­si­pra­šė į pra­ty­bas. Ka­riš­kiai, pa­ma­tę Da­riaus su­si­do­mė­ji­mą, pa­kvie­tė tap­ti sa­va­no­riu.

„Ka­ry­ba ir ka­riuo­me­ne su­do­mi­no da­bar­ti­nis Nor­mun­do Val­te­rio jau­ni­mo mo­kyk­los di­rek­to­rius Ne­ri­jus Kund­ro­tas. Ta­da jis bu­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­pi­to­nas. Jis ma­ne at­ve­dė į ka­riuo­me­nę, o aš ne­tie­sio­giai jį – į mo­kyk­lą“, – šyp­so­si Da­rius.

Į ka­ry­bą mo­ky­to­jas įtrau­kė ir sa­vo aš­tuo­nio­lik­me­tį sū­nų. Kuo­po­je, ku­rio­je tar­nau­ja Da­rius, yra ne­ma­žai jo mo­ki­nių.

Lai­kas su vai­kais – in­ves­ti­ci­ja į atei­tį

Ar mo­ky­to­jo pa­vyz­dys už­kre­čia? Da­rius sa­ko, kad tie­siog pa­ro­do ke­lią, o jau vai­kai pa­tys spren­džia, ar juo ei­ti.

„Mo­ky­to­ja­vi­mo ne­va­di­nu dar­bu. Tai – veik­la. Ir kiek­vie­ną die­ną vis ki­ta“, – sa­ko mo­ky­to­jas.

Jis pa­ts tu­rė­jo la­bai daug ge­rų mo­ky­to­jų. „Aš kiek­vie­no­je si­tua­ci­jo­je pri­si­me­nu, kaip da­rė, ką sa­kė tas ar ki­tas mo­ky­to­jas. Jei­gu man ta­da tai pa­ti­ko, gal ir ma­no mo­ki­niams pa­tiks? Ir tai pa­si­tei­si­na.“

Su mo­ky­to­ju su­si­ti­ko­me moks­lei­vių ato­sto­gų me­tu, ki­tą die­ną Da­rius pla­na­vo su­si­tik­ti su vai­kais ir mo­ky­tis azi­mu­to. Vai­kai ne­lei­džia nu­trauk­ti veik­los per ato­sto­gas.

„Tai in­ves­ti­ci­ja į sa­vo atei­tį. Jei­gu in­ves­tuo­si­me į vai­kus, rei­kia ti­kė­tis, kad ir mū­sų atei­tis bus ge­res­nė“, – sa­ko Da­rius.

Ko rei­kia, kad vai­kas mo­kyk­lo­je jaus­tų­si ge­rai, no­rė­tų mo­ky­tis, pa­žin­ti, at­ras­ti? D. Dir­ve­lis sa­ko, kad Lie­po­rių gim­na­zi­jos vai­kai no­ri pa­žin­ti ir at­ras­ti, ta­čiau vi­sa­da ga­li­ma pa­da­ry­ti dar ge­riau.

„Čia kaip su pa­veiks­lu. Jei­gu me­ni­nin­kas pa­si­žiū­rė­jęs į pa­veiks­lą sa­ko, kad vis­ką ge­rai pa­da­rė, tai yra blo­gai. Taip ir mo­ky­to­jui. Vi­sa­da ga­li­ma veik­las pa­da­ry­ti įdo­mes­nes, ne­ti­kė­tas.

Gal­vo­ju, kad bū­nant mo­ky­to­ju ne­rei­kia sto­vė­ti laip­te­liu aukš­čiau už mo­ki­nį, rei­kia nu­si­leis­ti iki jo, bū­ti jo drau­gu. Rei­kia jam ir pa­skam­bin­ti, ir pa­ra­šy­ti per feis­bu­ką, ir pa­svei­kin­ti su gim­ta­die­niu. Tie­siog pa­ro­dy­ti dė­me­sį, ta­da jis seks pa­skui ta­ve.

Jis tu­ri bū­ti ta­vo gau­jos na­rys. Jis tu­ri sau­giai jaus­tis ta­vo kom­pa­ni­jo­je“, – sa­ko Da­rius.

Jo nuo­mo­ne, mo­ky­to­jas ne­ga­li bū­ti silp­nes­nis už mo­ki­nį nei fi­zi­ne, nei dva­si­ne pra­sme. Jei­gu vai­kas nu­žy­gia­vo 20 ki­lo­met­rų, mo­ky­to­jas tu­ri įveik­ti 25. Jei­gu no­ri, kad ta­ve se­kan­tys deg­tų, tu­ri pa­ts lieps­no­ti. Jei­gu tik ru­sen­si, už ta­vęs ei­nan­tys tik smilks.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Lie­po­rių gim­na­zi­jos dai­lės, tech­no­lo­gi­jų ir brai­žy­bos mo­ky­to­jas Da­rius Dir­ve­lis pa­per­ka šyp­se­na, šmaikš­tu­mu, ge­ra nuo­tai­ka.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Lie­po­rių gim­na­zi­jos var­dą Da­rius Dir­ve­lis kar­tu su mo­ki­niais gar­si­na įvai­riuo­se mies­to ir ša­lies ren­gi­niuo­se.

„Blo­gų da­ly­kų nė­ra, bū­na ge­ri ir tai­sy­ti­ni“, – sa­ko Da­rius Dir­ve­lis mo­ki­niams, ku­riems kaž­kas ne­si­se­ka.

Vai­kai tu­ri bū­ti mo­ky­to­jo, va­do­vo „gau­jos“ na­riais, ta­da pa­si­ti­kės ir jau­sis sau­gūs, įsi­ti­ki­nęs D. Dir­ve­lis (žy­giuo­ja).

Da­rius Dir­ve­lis ka­rys sa­va­no­ris jau de­šimt me­tų. Į šią veik­lą įtrau­kė ne tik ne­ma­žai sa­vo mo­ki­nių, bet ir sū­nų.