
Naujausios
Permainų laikas atnešė ne vieną išbandymą
Klaipėdos dramos teatro aktorės Reginos Arbačiauskaitės-Flick gimtinė – Šiauliai, o vaikystės, mokykliniai metai bėgo Joniškyje, Pakruojyje, Akmenėje. Daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų kine ir teatre sukūrusi aktorė Šiauliuose vykusiame susitikime prisiminė vaikystę, vaidmenis ir mokytojus – didžiuosius aktorius.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vaikystės prisiminimai
„Niekada neteko dalyvauti susitikime Šiauliuose, nors čia esu gimusi ir dažnai būnu“, – sakė aktorė. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusį susitikimą ji pradėjo ekrane parodyta ištrauka iš istorinės dramos „Karalienė Morta“, kurioje įkūnijo karaliaus Mindaugo žmoną.
Monopjesę specialiai žmonai parašė rašytojas Rokas Flick. Pirmiausia spektaklis „Karalienė Morta“ buvo pastatytas su Kelmės mažuoju teatru (režisierius Algimantas Armonas). Vėliau „savarankiškomis sąnaudomis“ nufilmuotas ir platinamas DVD. „Moralinis pasitenkinimas ir atpildas“, – taip šį darbą vadina R. Arbačiauskaitė.
Skaidrėse aktorė rodė šeimos, spektaklių fotografijas. Sustojo ties vaikystės nuotrauka, kurioje įamžinta giminė, o centre – išskleistą sijoną laikanti R. Arbačiauskaitė.
„Galvoju: ar prigimtis tokia prieš visą giminę atsistoti, ar mane taip pastatydavo?“ – juokėsi aktorė, darželio fotografijose taip pat būdavusi pirma. O per prosenelės laidotuves, kai buvo dar mažytė, kunigas pasakęs: „Iš šitos mergaitės kažkas bus.“
Aktorės vaikystės namai buvo Vaisių gatvėje: „Gyvenimas bėga, mirus seneliams, artimiesiems trobelę teko parduoti.“
R. Arbačiauskaitės mamos šeima – penkios seserys, trys broliai. Tik viena sesuo iš šios gausios šeimos iškeliavusi amžinybėn, visi kiti – ilgaamžiai. Vyriausiajam dabar – 92, aktorės mamai – 90 metų.
R. Arbačiauskaitės tėvai susipažino Joniškyje, o aktorė gimė Šiauliuose. Dar nebuvo nė vienerių, kai persikraustė į Pakruojį. Čia baigė pradinę mokyklą.
Penktą klasę R. Arbačiauskaitė lankė Šiauliuose: kai mama vėl keitė darbo vietą ir iš Pakruojo persikraustė į Akmenę, mergaitė apsigyveno pas močiutę. Ir dabar puikiai prisimena, kaip Kaštonų alėja keliaudavo į tuometę 5-ąją vidurinę mokyklą.
Atmintyje įstrigo baleto pamokos Kultūros namuose, kur poroje šoko su Kipru Chlebinsku, vėliau tapusiu primarijumi.
Kai po metų gabiems šokėjams buvo pasiūlyta vykti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, R. Arbačiauskaitė nutarė važiuoti pas mamą: pavargo ir nusibodo kruvinos kojos.
„Dabar galvoju, gal ir gerai, kokia iš manęs būtų balerina, jau seniai būčiau pensijoje. O dabar dar teatre“, – juokėsi aktorė. Bet baleto pamokos nenuėjo veltui – suteikė muzikos pajautimą, judesio grakštumą.
Iš Vilniaus – į Klaipėdą
Kai Akmenėje baigė 11 klasę, abejojo, kur stoti. Apsispręsti padėjo atostogų grįžusi draugės sesuo, dirbusi televizijoje režisiere. Iš jos sužinojo, kad renkamas režisieriaus Henriko Vancevičiaus kursas.
Būdama trečiame kurse, suvaidino Luizą F. Šilerio „Klastoje ir meilėje“. Tik pirmojo vaidmens nuotrauka neišliko. Kai atvažiavo vaidmeniu pasigirti močiutei, teta paprašė leisti nuotrauką nusiųsti į Braziliją – kitai tetai. Pažiūrės ir atgal parsiųs. Nuotrauka pasimetė: nenukeliavo nei į Braziliją, nei grįžo į Šiaulius. Iš pirmojo spektaklio liko tik kostiumo eskizas.
„Teatre buvo daug darbo, jaunimas, kaip visada, eksploatuojamas. Daug aktyvaus darbo buvo ir televizijoje. Bet atėjo laikas, kai pasijauti išsemtas, – sakė aktorė. – Apie šeimą niekada negalvojau. Galvojau, kad niekada netekėsiu, vaikų tikrai neturėsiu. Nežinia, ar čia gamta taip padarė: pajutau, kad reikia atsitraukti.“
Aktorei buvo 28-eri, kai sutiko būsimą vyrą. Ir suprato: tai yra žmogus, su kuriuo norėtų šeimos ir vaikų.
„Gal pajutau jėgą, tvirtybę. Gal dėl to, kad pati augau be tėvo, jis mus paliko. Mes su vyru turime bendrą ryšį, kalbą, supratimą apie vertybes, šeimą, vaikus. Tikrai esu laiminga. Aktorės, kurioms nenusiseka asmeninis gyvenimas, sako: „Tau viskas gerai, tu laiminga, kam tau tas teatras?“ Amžiną atilsį aktorius Šurna sakydavo: „Jeigu aš būčiau tavo vietoje, tikrai nedirbčiau.“
Bet R. Arbačiauskaitė žino: aktoriui yra blogai, kai daug darbo, bet kai jo nėra – vėl blogai.
1995 metais aktorė su vyru iš Vilniaus persikraustė į Klaipėdą. Teatre tuo metu buvo „savotiška griūtis“ – teatrai beveik tušti, šalti. Laikė, traukė tik filmuotas serialas „Giminės“.
„Pamaniau, baisūs čia atstumai – Vilnius–Klaipėda, – sako aktorė. – Bet kol kas esame vieno miesto valstybė, viskas į Vilnių. Duok Dieve, kad dabar kažkas keistųsi, būtų atsigręžta į regionus, nes gyvenimas kitur apmiręs. Nors Klaipėda, bet vis tiek sakome: miręs miestas, tik vasarą gyvesnis.“
Vilniuje tik pirmadienis buvo laisvadienis, o atvykus į Klaipėdą reikėjo viską pradėti iš naujo. Liūdesys, duobė. Trūko darbo. Aktorė lankė kosmetologijos kursus, galvojo apie savo verslą.
„Dabar juokinga pagalvojus: ateina kokia moteriškė, jai Arbačiauskaitė kaukę uždės. Paskui vyras sako: gal uždarom šitą reikalą“, – juokėsi aktorė. Lankė ir astrologijos kursus.
„Su nepriklausomybe į Lietuvą atėjo įvairiausių dalykų. Puolėme visi alkani į viską. Sakoma, jei Dievas nori nubausti, žmogus gimsta permainų laiku. Mes tokiu laiku ir gyvenome. Bet gyventi, kai Lietuva tampa nepriklausoma, didelis dalykas.“
Klaipėdoje prabėgo 20 metų. O kitais metais aktorė minės 45 metų kūrybinį jubiliejų: „Ir juokinga, ir keista.“
Džiaugsmai ir nuosėdos
Kalbėdama apie vaidmenis, aktorė išskyrė karalienę Mortą – šiuo vaidmeniu norėta prisiliesti prie istorijos: „Buvome karalystė 9 metus, bet kažkaip sunkiai mokame tuo pasididžiuoti. Norėjosi surasti ir iškelti moters paveikslą ne vien iš Žemaitės kūrybos.“
Aktorė nenuvertina Žemaitės ir labai džiaugiasi Marcės vaidmeniu spektaklyje „Petras Kurmelis“. Kurdama šį vaidmenį, žinojo, kad su vyru keliaus į Vakarų Vokietiją ieškoti vokiškų sutuoktinio šaknų – ši žinia sujudino visą aktorės energiją.
Dar vienas įsimintinas vaidmuo – Barbora Radvilaitė. Vaidinti televizijos spektaklyje teko išdrįsti po režisieriaus Jono Jurašo „Barboros Radvilaitės“ pastatymo su Rūta Staliliūnaite.
Gavusi pasiūlymą filmuotis, R. Arbačiauskaitė laukėsi. Režisieriui nepasakė: tikėjosi, kad suspės nufilmuoti, nes atsisakyti tokio vaidmens negalėjo. Apie nėštumą teko prisipažinti, kai niekaip neartėjo finalinės scenos. Dėl šio vaidmens aktorė iki šiol jaučia nuosėdų po vienos kritikės žodžių: „Aš jai niekada neatleisiu už šitą vaidmenį.“
„Tuo metu buvo išgarbintas J. Jurašo spektaklis. Kaip kažkas drįso?! Atrodo, nusikaltimą padariau...“ – sakė aktorė.
R. Arbačiauskaitės manymu, darbai, o ypač teatre, yra vienadieniai: „Kas yra aktoriaus profesija? Ji profesija ar ne? Kai pasakiau močiutei, kad stosiu į aktorinį, jai buvo smūgis: „Kur?! Kokie ten žmonės?!“ Į pirmą vietą iškilo moraliniai klausimai. Mano močiutės šeima – tikintys, padorūs, ramūs žmonės, o čia staiga – į aktorius! Jie geria! Norėjau įrodyti, kad aktoriai yra kitokie žmonės.“
R. Arbačiauskaitės giminėje nebuvo nei aktorių, nei menininkų, todėl į šią profesiją ėjo tikėdama, kad sutiks dievus.
„Dabar galvoju, kad juos ir buvau sutikusi. Dabar – kai jau suprantu, koks yra mūsų darbas, koks yra gyvenimas.“
Aktorė vardijo visą plejadą aktorių, su kuriais teko garbė dirbti: Arnas Rosenas, Juozas Rygertas, Audrius Chadaravičius, Monika Mironaitė, Lidija ir Aldona Kupstaitės, Aleksandras Kernagis, Petras Zulonas. Su laime prisimena, kad teko prisiliesti prie Henriko Kurausko, Irenos Gerasimavičiūtės, Janinos Berūkštytės, Marijos Rasteikaitės.
„Jie buvo tokie geranoriški ir atlaidūs. Ir, kaip dabar galvoju, jie buvo mokytojai.“
R. Arbačiauskaitė prisimena: jaunystėje atrodė, kad menas, kurį kūrė vyresnioji aktorių karta, buvo nepriimtinas, prastas. Dabar jaunimas galvoja lygiai tą patį.
„Laikas praeina. Dabar galvoju, kokiame aš laike?..“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Regina Arbačiauskaitė sakė į Šiaulius atvykstanti dažnai, o susitikime su gerbėjais dalyvavo pirmą kartą.
„Man atrodo, kad aš lygiai taip pat galėčiau būti kitos profesijos. Pavyzdžiui, medicinos. Man svarbu daryti savo darbą gerai, atsakingai, nenuvilti žmonių. To, manau, reikia visose profesijose. Bet gyvenimas mane taip nunešė“, – sakė aktorė Regina Arbačiauskaitė.