
Naujausios
Į nevaisingumą veda daug kelių
Lietuvoje netyla kalbos šaldyti ar nešaldyti embrionus, jeigu šaldyti, tai kiek laiko juos laikyti. Tik labai mažai kalbama apie pačias nevaisingumo priežastis. Lietuvoje kas šešta šeima negali susilaukti vaikų.
Kodėl nevaisingų porų daugėja, kalbamės su Šiaulių centro poliklinikos akušere-ginekologe Asta Damkuviene ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėju urologu Tonaru Bekeriu.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Kas „kaltas“?
Anksčiau buvo įsivaizduojama, kad šeima nesusilaukia vaikų dažniausiai dėl moters „kaltės“, atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad tik maždaug 40 procentų atvejų šeima nesusilaukia vaiko dėl moters ligos ar patologijos. Maždaug tokia pati dalis yra ir dėl vyro „kaltės“, 10 procentų atvejų abu partneriai yra sveiki, tačiau susilaukti vaikų negali dėl imunologinio nesuderinamumo, dar 10 procentų – priežastys, kodėl šeima negali susilaukti vaiko, neaiškios.
A. Damkuvienės žiniomis, Lietuvoje negali susilaukti vaiko kas šešta šeima, tai yra apie 50 tūkstančių šeimų.
„Gal kažkam atrodo, kas čia tokio, bet šeimai, kuri trokšta susilaukti vaikelio ir negali, tai – tikra tragedija. 42 metus dirbu ginekologe ir per tą laiką mačiau daug moterų ir jų ašarų, dėl to, kad negali pastoti“, – sako A. Damkuvienė.
Pasak urologo T. Bekerio, ar šeima susilauks vaikų, labai priklauso nuo vyro ir moters sveikatos, gyvenimo būdo ir amžiaus.
„Vyrų amžiaus cenzas aukštesnis, tačiau po 40 metų galimybė apvaisinti moterišką ląstelę mažėja“, – atkreipia dėmesį urologas.
Moters vaisingumas, pasak ginekologės, krenta jau po 30 metų. Tad moterys daro didelę klaidą rinkdamosis karjerą, darbą ir atidėliodamos nėštumą. Pasak A. Damkuvienės, medicininiu požiūriu pirmo vaiko moteris turėtų susilaukti 20–30 metų.
„Žinoma, gyvenimas daro įvairias korekcijas, neseniai turėjau keturiasdešimtmetę pirmakartę, kuri sėkmingai pastojo, išnešiojo ir pagimdė sveiką kūdikį“, – sako gydytoja.
Visgi ginekologė įspėja, kad kuo vyresnė moteris, tuo ne tik sunkiau pastoti, bet ir didesnė apsigimimų rizika.
Priežastys – įvairios
A. Damkuvienė atkreipia dėmesį, kad į nevaisingumą veda palaidas gyvenimas. Pasak gydytojos, dauguma 15–16 metų jaunuolių jau gyvena seksualinį gyvenimą, dažnai keičia partnerius. Kalbantis su paaugliais, jaunais žmonėmis apie venerines ligas, jie geriausiu atveju įvardija tris, tačiau jų yra apie 20.
Ypač pavojinga venerinė liga – chlamidinė infekcija, kuri neretai „neišsiduoda“ jokiais simptomais. Negydoma chlamidiozė gali sukelti nevaisingumą ir vyrams, ir moterims.
Varginanti, pavojinga ir neišgydoma yra lyties takų pūslelinė, kuri taip pat gali lemti nevaisingumą.
Pasak A. Damkuvienės, moters vaisingumą stipriai lemia abortai. Ypač dažnai nutraukus pirmąjį nėštumą moteris lieka nevaisinga.
Moters nevaisingumą taip pat lemia skydliaukės, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, ligos. Pasitaiko, kad moteris iš viso neturi kiaušidžių ar gimdos, tačiau tokie apsigimimai ypač reti.
Vyras nevaisingas gali likti dėl vaikystėje ar paauglystėje persirgto epideminio parotito, liaudyje vadinamo kiaulyte. Ši liga kartais komplikuojasi sėklidžių uždegimu, todėl vyras lieka nevaisingas.
Pasak T. Bekerio, net „banali“ infekcija, jei nebus gydoma, gali sukelti komplikacijų, kurios baigsis nevaisingumu.
Įgimta patalogija – kai sėklidės nėra nusileidusios į kapšelį, likusios kirkšnies kanale ar net pilve. Laiku nepastebėjus šios patalogijos ir neišgydžius, vyras gali likti nevaisingas.
Vyrų vaisingumą ypač neigiamai veikia jonizuojanti radiacija, darbas su naftos produktais, dažais, su kitomis garuojančiomis toksiškomis medžiagomis. Vyras gali likti nevaisingas, jeigu kenksmingoje aplinkoje dirbama daug metų, nuolat kvėpuojama toksinėmis medžiagomis. Lytinę funkciją neigiamai veikia ir narkotikų vartojimas.
Dar būnant įsčiose berniuko lytinę funkciją gali paveikti motinos persirgtos ligos, vartoti vaistai, alkoholizmas.
Ar vyro vaisingumui gali pakenkti vaikystėje ilgai dėvėtos sauskelnės?
T. Bekeris sako, kad kol kas tokių tyrimų nėra atlikta. Reikia luktelėti dar bent 10 metų, kol užaugs „sauskelnių karta“. Visgi gydytojas mano, kad trimečio, keturmečio vaiko jau nereikėtų laikyti su sauskelnėmis. Mat sėklidės turi būti žemesnėje temperatūroje nei kūno temperatūra.
Gydymas nekompensuojamas
Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per dvejus metus.
Kai moteris ir vyras kreipiasi į gydytojus, atliekami tyrimai, apžiūra, stengiamasi išsiaiškinti priežastis, kodėl nesiseka pastoti. Kartais užtenka medikamentinio ar chirurginio gydymo, o kartais gali padėti tik pagalbinis apvaisinimas. Tuomet šeima siunčiama pas pagalbinio apvaisinimo specialistus Vilniuje ar Kaune.
„Mūsų valstybė absoliučiai jokio dėmesio neskiria nevaisingumui gydyti. Iki šiol, jau 25 metai, nėra reprodukcinės sveikatos įstatymo. Nereikia išradinėti dviračio, pasižiūrėkime kitų šalių patirtį. Daugelyje Europos šalių dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras kompensuoja valstybė. Pas mus nekompensuoja nieko: patiems reikia mokėti už brangius vaistus, procedūras, o vienas pagalbinis apvaisinimas kainuoja apie 3 tūkstančius eurų“, – sako A. Damkuvienė.
Latvijoje šios procedūros kainuoja šiek tiek pigiau, todėl lietuvės važiuoja ten.
Pasak ginekologės, pagalbinio apvaisinimo bandymas sėkmingas būna tik trims moterims iš dešimties, taigi net po trijų bandymų šeima negali būti tikra, kad susilauks vaiko.
„Kartą vienos moters paklausiau, kodėl ji augina tik vieną vaiką. Moteris ir sako: „Šitas vaikas man kainavo 20 tūkstančių litų. Kitam nebeturiu pinigų“, – pasakoja ginekologė.
A. Damkuvienei juokingai atrodo politikų svarstymai šaldyti ar nešaldyti embrionus, kiek laiko juos laikyti ir panašiai.
„Tai turi spręsti gydytojai, užsiimantys nevaisingumo gydymu. Vilniuje, Kaune turime puikių specialistų, kurie labai gerai išmano šitą sritį. Aš, pavyzdžiui, negalėčiau spręsti šio klausimo, nes tai – ne mano sritis. Mano sritis – mergaičių ginekologija. Juokingai atrodytų, jeigu mūsų kokia docentė pradėtų aiškinti apie sėjomainą. Gydytojai nesikiša į energetiką, žemės ūkį, o medicinoje, pasirodo, visi išmano ir visi gali komanduoti“, – stebisi gydytoja.
Trūksta švietimo
A. Damkuvienė įsitikinusi, kad mokyklose turėtų būti sveikatos pamokos: vaikų lytiškumo ugdymas ir paauglių nuo 15 metų lytinis švietimas.
Kartais šios sąvokos supainiojamos ir įsivaizduojama, kad pradinukams bus aiškinama apie prezervatyvus.
Vaikams lytiškumo ugdymo pamokose turėtų būti kalbama apie jų lytį, apie higieną, apie elgesį. Su 15–16 metų paaugliais reikia kalbėti apie nėštumą, kontracepciją, apie lytiniu keliu plintančias ligas.
„Kartais tenka išgirsti, kad jeigu paaugliams pasakosi apie prezervatyvus, jie anksti pradės lytinį gyvenimą. Nieko panašaus. Kaip tik, jei jaunuolis žinos, kad gali užsikrėsti, nerizikuos. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau informuotas jaunimas, tuo vėliau pradeda lytinius santykius“, – sako A. Damkuvienė.
Medikai lytinį gyvenimą rekomenduoja pradėti tik nuo 18 metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių centro poliklinikos akušerė-ginekologė Asta Damkuvienė įsitikinusi, kad paaugliams reikia aiškinti apie lytiniu keliu plintančių ligų ir abortų žalą, kad ateityje kuo mažiau porų susidurtų su nevaisingumo problema.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas urologas Tonaras Bekeris sako, kad vyrų vaisingumui gali pakenkti ne tik persirgtos ar įgimtos ligos, bet ir toksinės medžiagos, radiacija.