Į nevaisingumą veda daug kelių

Į ne­vai­sin­gu­mą ve­da daug ke­lių

Lie­tu­vo­je ne­ty­la kal­bos šal­dy­ti ar ne­šal­dy­ti emb­rio­nus, jei­gu šal­dy­ti, tai kiek lai­ko juos lai­ky­ti. Tik la­bai ma­žai kal­ba­ma apie pa­čias ne­vai­sin­gu­mo prie­žas­tis. Lie­tu­vo­je kas šeš­ta šei­ma ne­ga­li su­si­lauk­ti vai­kų.

Ko­dėl ne­vai­sin­gų po­rų dau­gė­ja, kal­ba­mės su Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos aku­še­re-gi­ne­ko­lo­ge As­ta Dam­ku­vie­ne ir Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Uro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ju uro­lo­gu To­na­ru Be­ke­riu.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Kas „kal­tas“?

Anks­čiau bu­vo įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad šei­ma ne­su­si­lau­kia vai­kų daž­niau­siai dėl mo­ters „kal­tės“, at­lik­ti moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad tik maž­daug 40 pro­cen­tų at­ve­jų šei­ma ne­su­si­lau­kia vai­ko dėl mo­ters li­gos ar pa­to­lo­gi­jos. Maž­daug to­kia pati da­lis yra ir dėl vy­ro „kal­tės“, 10 pro­cen­tų at­ve­jų abu par­tne­riai yra svei­ki, ta­čiau su­si­lauk­ti vai­kų ne­ga­li dėl imu­no­lo­gi­nio ne­su­de­ri­na­mu­mo, dar 10 pro­cen­tų – prie­žas­tys, ko­dėl šei­ma ne­ga­li su­si­lauk­ti vai­ko, neaiš­kios.

A. Dam­ku­vie­nės ži­nio­mis, Lie­tu­vo­je ne­ga­li su­si­lauk­ti vai­ko kas šeš­ta šei­ma, tai yra apie 50 tūks­tan­čių šei­mų.

„Gal kaž­kam at­ro­do, kas čia to­kio, bet šei­mai, ku­ri trokš­ta su­si­lauk­ti vai­ke­lio ir ne­ga­li, tai – tik­ra tra­ge­di­ja. 42 me­tus dir­bu gi­ne­ko­lo­ge ir per tą lai­ką ma­čiau daug mo­te­rų ir jų aša­rų, dėl to, kad ne­ga­li pa­sto­ti“, – sa­ko A. Dam­ku­vie­nė.

Pa­sak uro­lo­go T. Be­ke­rio, ar šei­ma su­si­lauks vai­kų, la­bai pri­klau­so nuo vy­ro ir mo­ters svei­ka­tos, gy­ve­ni­mo bū­do ir am­žiaus.

„Vy­rų am­žiaus cen­zas aukš­tes­nis, ta­čiau po 40 me­tų ga­li­my­bė ap­vai­sin­ti mo­te­riš­ką ląs­te­lę ma­žė­ja“, – at­krei­pia dė­me­sį uro­lo­gas.

Mo­ters vai­sin­gu­mas, pa­sak gi­ne­ko­lo­gės, kren­ta jau po 30 me­tų. Tad mo­te­rys da­ro di­de­lę klai­dą rink­da­mo­sis kar­je­rą, dar­bą ir ati­dė­lio­da­mos nėš­tu­mą. Pa­sak A. Dam­ku­vie­nės, me­di­ci­ni­niu po­žiū­riu pir­mo vai­ko mo­te­ris tu­rė­tų su­si­lauk­ti 20–30 me­tų.

„Ži­no­ma, gy­ve­ni­mas da­ro įvai­rias ko­rek­ci­jas, ne­se­niai tu­rė­jau ke­tu­rias­de­šimt­me­tę pir­ma­kar­tę, ku­ri sėk­min­gai pa­sto­jo, iš­ne­šio­jo ir pa­gim­dė svei­ką kū­di­kį“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Vis­gi gi­ne­ko­lo­gė įspė­ja, kad kuo vy­res­nė mo­te­ris, tuo ne tik sun­kiau pa­sto­ti, bet ir di­des­nė ap­si­gi­mi­mų ri­zi­ka.

Prie­žas­tys – įvai­rios

A. Dam­ku­vie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad į ne­vai­sin­gu­mą ve­da pa­lai­das gy­ve­ni­mas. Pa­sak gy­dy­to­jos, dau­gu­ma 15–16 me­tų jau­nuo­lių jau gy­ve­na sek­sua­li­nį gy­ve­ni­mą, daž­nai kei­čia par­tne­rius. Kal­ban­tis su paaug­liais, jau­nais žmo­nė­mis apie ve­ne­ri­nes li­gas, jie ge­riau­siu at­ve­ju įvar­di­ja tris, ta­čiau jų yra apie 20.

Ypač pa­vo­jin­ga ve­ne­ri­nė li­ga – chla­mi­di­nė in­fek­ci­ja, ku­ri ne­re­tai „neiš­si­duo­da“ jo­kiais simp­to­mais. Ne­gy­do­ma chla­mi­dio­zė ga­li su­kel­ti ne­vai­sin­gu­mą ir vy­rams, ir mo­te­rims.

Var­gi­nan­ti, pa­vo­jin­ga ir neiš­gy­do­ma yra ly­ties ta­kų pūs­le­li­nė, ku­ri taip pat ga­li lem­ti ne­vai­sin­gu­mą.

Pa­sak A. Dam­ku­vie­nės, mo­ters vai­sin­gu­mą stip­riai le­mia abor­tai. Ypač daž­nai nu­trau­kus pir­mą­jį nėš­tu­mą mo­te­ris lie­ka ne­vai­sin­ga.

Mo­ters ne­vai­sin­gu­mą taip pat le­mia skyd­liau­kės, kiau­ši­džių funk­ci­jos su­tri­ki­mai, li­gos. Pa­si­tai­ko, kad mo­te­ris iš vi­so ne­tu­ri kiau­ši­džių ar gim­dos, ta­čiau to­kie ap­si­gi­mi­mai ypač re­ti.

Vy­ras ne­vai­sin­gas ga­li lik­ti dėl vai­kys­tė­je ar paaug­lys­tė­je per­si­rgto epi­de­mi­nio pa­ro­ti­to, liau­dy­je va­di­na­mo kiau­ly­te. Ši li­ga kar­tais komp­li­kuo­ja­si sėk­li­džių už­de­gi­mu, to­dėl vy­ras lie­ka ne­vai­sin­gas.

Pa­sak T. Be­ke­rio, net „ba­na­li“ in­fek­ci­ja, jei ne­bus gy­do­ma, ga­li su­kel­ti komp­li­ka­ci­jų, ku­rios baig­sis ne­vai­sin­gu­mu.

Įgim­ta pa­ta­lo­gi­ja – kai sėk­li­dės nė­ra nu­si­lei­du­sios į kap­še­lį, li­ku­sios kirkš­nies ka­na­le ar net pil­ve. Lai­ku ne­pas­te­bė­jus šios pa­ta­lo­gi­jos ir neiš­gy­džius, vy­ras ga­li lik­ti ne­vai­sin­gas.

Vy­rų vai­sin­gu­mą ypač nei­gia­mai vei­kia jo­ni­zuo­jan­ti ra­dia­ci­ja, dar­bas su naf­tos pro­duk­tais, da­žais, su ki­to­mis ga­ruo­jan­čio­mis tok­siš­ko­mis me­džia­go­mis. Vy­ras ga­li lik­ti ne­vai­sin­gas, jei­gu kenks­min­go­je ap­lin­ko­je dir­ba­ma daug me­tų, nuo­lat kvė­puo­ja­ma tok­si­nė­mis me­džia­go­mis. Ly­ti­nę funk­ci­ją nei­gia­mai vei­kia ir nar­ko­ti­kų var­to­ji­mas.

Dar bū­nant įsčio­se ber­niu­ko ly­ti­nę funk­ci­ją ga­li pa­veik­ti mo­ti­nos per­si­rgtos li­gos, var­to­ti vais­tai, al­ko­ho­liz­mas.

Ar vy­ro vai­sin­gu­mui ga­li pa­kenk­ti vai­kys­tė­je il­gai dė­vė­tos saus­kel­nės?

T. Be­ke­ris sa­ko, kad kol kas to­kių ty­ri­mų nė­ra at­lik­ta. Rei­kia luk­te­lė­ti dar bent 10 me­tų, kol užaugs „saus­kel­nių kar­ta“. Vis­gi gy­dy­to­jas ma­no, kad tri­me­čio, ke­tur­me­čio vai­ko jau ne­rei­kė­tų lai­ky­ti su saus­kel­nė­mis. Mat sėk­li­dės tu­ri bū­ti že­mes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je nei kū­no tem­pe­ra­tū­ra.

Gy­dy­mas ne­kom­pen­suo­ja­mas

Ne­vai­sin­gu­mą ga­li­ma įtar­ti, jei ne­pa­vyks­ta pa­sto­ti per dve­jus me­tus.

Kai mo­te­ris ir vy­ras krei­pia­si į gy­dy­to­jus, at­lie­ka­mi ty­ri­mai, ap­žiū­ra, sten­gia­ma­si iš­siaiš­kin­ti prie­žas­tis, ko­dėl ne­si­se­ka pa­sto­ti. Kar­tais už­ten­ka me­di­ka­men­ti­nio ar chi­rur­gi­nio gy­dy­mo, o kar­tais ga­li pa­dė­ti tik pa­gal­bi­nis ap­vai­si­ni­mas. Tuo­met šei­ma siun­čia­ma pas pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo spe­cia­lis­tus Vil­niu­je ar Kau­ne.

„Mū­sų vals­ty­bė ab­so­liu­čiai jo­kio dė­me­sio ne­ski­ria ne­vai­sin­gu­mui gy­dy­ti. Iki šiol, jau 25 me­tai, nė­ra rep­ro­duk­ci­nės svei­ka­tos įsta­ty­mo. Ne­rei­kia iš­ra­di­nė­ti dvi­ra­čio, pa­si­žiū­rė­ki­me ki­tų ša­lių pa­tir­tį. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių dvi pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­ras kom­pen­suo­ja vals­ty­bė. Pas mus ne­kom­pen­suo­ja nie­ko: pa­tiems rei­kia mo­kė­ti už bran­gius vais­tus, pro­ce­dū­ras, o vie­nas pa­gal­bi­nis ap­vai­si­ni­mas kai­nuo­ja apie 3 tūks­tan­čius eu­rų“, – sa­ko A. Dam­ku­vie­nė.

Lat­vi­jo­je šios pro­ce­dū­ros kai­nuo­ja šiek tiek pi­giau, to­dėl lie­tu­vės va­žiuo­ja ten.

Pa­sak gi­ne­ko­lo­gės, pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo ban­dy­mas sėk­min­gas bū­na tik trims mo­te­rims iš de­šim­ties, tai­gi net po tri­jų ban­dy­mų šei­ma ne­ga­li bū­ti tik­ra, kad su­si­lauks vai­ko.

„Kar­tą vie­nos mo­ters pa­klau­siau, ko­dėl ji au­gi­na tik vie­ną vai­ką. Mo­te­ris ir sa­ko: „Ši­tas vai­kas man kai­na­vo 20 tūks­tan­čių li­tų. Ki­tam ne­be­tu­riu pi­ni­gų“, – pa­sa­ko­ja gi­ne­ko­lo­gė.

A. Dam­ku­vie­nei juo­kin­gai at­ro­do po­li­ti­kų svars­ty­mai šal­dy­ti ar ne­šal­dy­ti emb­rio­nus, kiek lai­ko juos lai­ky­ti ir pa­na­šiai.

„Tai tu­ri spręs­ti gy­dy­to­jai, už­sii­man­tys ne­vai­sin­gu­mo gy­dy­mu. Vil­niu­je, Kau­ne tu­ri­me pui­kių spe­cia­lis­tų, ku­rie la­bai ge­rai iš­ma­no ši­tą sri­tį. Aš, pa­vyz­džiui, ne­ga­lė­čiau spręs­ti šio klau­si­mo, nes tai – ne ma­no sri­tis. Ma­no sri­tis – mer­gai­čių gi­ne­ko­lo­gi­ja. Juo­kin­gai at­ro­dy­tų, jei­gu mū­sų ko­kia do­cen­tė pra­dė­tų aiš­kin­ti apie sė­jo­mai­ną. Gy­dy­to­jai ne­si­ki­ša į ener­ge­ti­ką, že­mės ūkį, o me­di­ci­no­je, pa­si­ro­do, vi­si iš­ma­no ir vi­si ga­li ko­man­duo­ti“, – ste­bi­si gy­dy­to­ja.

Trūks­ta švie­ti­mo

A. Dam­ku­vie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti svei­ka­tos pa­mo­kos: vai­kų ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas ir paaug­lių nuo 15 me­tų ly­ti­nis švie­ti­mas.

Kar­tais šios są­vo­kos su­pai­nio­ja­mos ir įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad pra­di­nu­kams bus aiš­ki­na­ma apie pre­zer­va­ty­vus.

Vai­kams ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo pa­mo­ko­se tu­rė­tų bū­ti kal­ba­ma apie jų ly­tį, apie hi­gie­ną, apie el­ge­sį. Su 15–16 me­tų paaug­liais rei­kia kal­bė­ti apie nėš­tu­mą, kont­ra­cep­ci­ją, apie ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čias li­gas.

„Kar­tais ten­ka iš­girs­ti, kad jei­gu paaug­liams pa­sa­ko­si apie pre­zer­va­ty­vus, jie anks­ti pra­dės ly­ti­nį gy­ve­ni­mą. Nie­ko pa­na­šaus. Kaip tik, jei jau­nuo­lis ži­nos, kad ga­li už­si­krės­ti, ne­ri­zi­kuos. Ty­ri­mai ro­do, kad kuo dau­giau in­for­muo­tas jau­ni­mas, tuo vė­liau pra­de­da ly­ti­nius san­ty­kius“, – sa­ko A. Dam­ku­vie­nė.

Me­di­kai ly­ti­nį gy­ve­ni­mą re­ko­men­duo­ja pra­dė­ti tik nuo 18 me­tų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė As­ta Dam­ku­vie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad paaug­liams rei­kia aiš­kin­ti apie ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų ir abor­tų ža­lą, kad atei­ty­je kuo ma­žiau po­rų su­si­dur­tų su ne­vai­sin­gu­mo pro­ble­ma.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Uro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas uro­lo­gas To­na­ras Be­ke­ris sa­ko, kad vy­rų vai­sin­gu­mui ga­li pa­kenk­ti ne tik per­si­rgtos ar įgim­tos li­gos, bet ir tok­si­nės me­džia­gos, ra­dia­ci­ja.