
Naujausios
Albertas Rimša lieka su BMX
Kai gruodžio pabaigoje surengtoje šventėje buvo sveikinami geriausi Šiaulių miesto sportininkai, „BMX patriarcho“ nominacija pagerbtas ir medaliais bei garbės raštais į užtarnautą poilsį palydėtas BMX sporto Lietuvoje pradininkas, ilgametis dviratininkų treneris, olimpietės Vilmos Rimšaitės tėvas ir treneris Albertas Rimša. Tik ilsėtis 72 metų šiaulietis nežada. Galvoje sukasi daugybė sumanymų ir planų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Toliau treniruos V. Rimšaitę
„Reikia kažkada išeiti, bet dar judėsiu. Reikia ir dėl savęs pagyventi“, – sako A. Rimša, treneriu Šiaulių sporto mokykloje „Dubysa“ dirbęs daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Tačiau trenerio darbo nežada apleisti. Juolab kad dukra ir auklėtinė Vilma Rimšaitė sportinės karjeros nebaigia.
Pasak A. Rimšos, Vilma labai išgyveno, kad nepateko į Rio de Žaneiro olimpiadą. Nors rezultatai buvo neblogi ir visi jau buvo patikėję, kad šiaulietė vyks į žaidynes, tačiau atskriejo netikėta žinia iš Tarptautinės BMX federacijos – į Olimpiadą keliauja Tailando atstovė.
V. Rimšaitė buvo įvykdžiusi olimpinį normatyvą, varžybose užėmusi 20 vietą, o tailandietė – 28-ąją, tačiau Tailando šalies reitingas buvo aukštesnis. Tai ir lėmė Tarptautinės dviračių federacijos pasirinkimą. Be to, neprilygstamai didesnis ir Tailando atstovės metinis biudžetas – 100 tūkstančių dolerių, o V. Rimšaitės – tik 12 tūkstančių.
Tai, kad nepateko į Olimpiadą, Vilmai numušė ūpą. Sportininkė galvojo viską mesti, bet emocijos nuslūgo, toliau dalyvauti varžybose ragino ir draugai.
Dabar V. Rimšaitė treniruojasi JAV, Kalifornijos valstijoje, Sakramente, kovo mėnesį planuoja grįžti į Šiaulius, tęsti treniruotes ir dalyvauti varžybose.
A. Rimša tikisi, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas skirs lėšų ir V. Rimšaitė galės sudalyvauti bent keliuose Europos taurės etapuose. Jeigu rezultatai bus geri, gal Lietuvos dviračių sporto federacija išsiųs į Europos čempionatą, kuris šiemet turėtų vykti Prancūzijoje.
BMX plėtra vyksta, bet nedidelė
Lietuvoje kol kas tik Šiauliuose ir Pakruojyje treniruojami BMX sportininkai. Pasak A. Rimšos, buvo bandymų Panevėžyje, tačiau miesto valdžia nesurado pinigų trenerio etatui.
„Dviratininkai mūsų nemėgsta, mes jiems didžiausia rakštis. Nelaiko mūsų sportininkais“, – sako A. Rimša.
Paklaustas, ar BMX dviračių sportas Lietuvoje įgaus kada nors pagreitį, treneris vardija, kur pastaraisiais metais atsirado ir turėtų greitu laiku atsirasti didesnės ar mažesnės BMX trasos.
Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos direktorius Vaidas Bacys geranoriškai sureagavo į V. Rimšaitės pasiūlymą įrengti nedidelę BMX trasą prie mokyklos. Mokyklos vadovas greitai surado tam lėšų, daug padėjo mokinių tėvai ir trasa jau įrengta. Belieka surasti trenerį. O kol atsiras tinkamas žmogus, treniruoti planuoja A. Rimša.
Ilga, gera trasa pastatyta Akmenėje, bet taip pat reikia trenerio. „Bandom ieškoti, gal teks pačiam pavažinėti“, – sako A. Rimša.
Klaipėdoje BMX trasa turėjo iškilti pernai, tačiau įstrigo konkursas. Treneris tikisi, kad šiemet ji turėtų būti pastatyta. Statant trasą, klaipėdiečiai žada kviestis A. Rimšą kaip konsultantą.
Trasą planuoja statyti ir Kaunas.
Visgi apie didesnę plėtrą galima tik svajoti. A. Rimša sako, kad Šiauliuose nėra daug vaikų, kurie renkasi BMX sportą, trūksta ir trenerių.
„Baltik Vairo“ trasą, esančią prie Šiaulių arenos, reikėtų atnaujinti. Pasak A. Rimšos, Latvijoje ir kitose šalyse trasos atnaujinamos kasmet, pas mus beveik niekas nepakeista nuo pat trasos pastatymo 2008 metais.
Pasaulio superkroso varžybose dabar yra startuojama nuo 8 metrų pakylos. Surasti lėšų įrengti tokio aukščio starto pakylą Šiauliuose BMX entuziastai prašė miesto valdžios, tačiau sulaukdavo tik pažadų, o konkrečių darbų – ne.
Profesionalios karjeros siekiantiems BMX sportininkams dabar tenka važiuoti treniruotis į kitas šalis. „Mančesteryje viena treniruotė kainuoja 100 svarų, Zolderyje (Belgija) – 250 eurų, Olandijoje – 150 eurų“, – kainas vardija A. Rimša.
Treneris sako, kad Lietuvoje nėra žmonių, kurie „išjudintų“ BMX sportą. Be to, šiauliečio įsitikinimu, šis sportas turėtų būti klubinis, taip kaip yra kaimyninėje Latvijoje ir kitose šalyse. Klubai turi rėmėjų, pasistato savo trasas, rengia varžybas, renka starto mokestį.
„Jeigu vyksta Lietuvoje čempionatas, iš vaikų negalima rinkti starto mokesčio, Latvijoje – galima. Jie daro piniginius prizus, suvažiuoja dalyviai iš įvairių šalių, dalyvauja federacijos atstovai, miesto valdžia. Tai – visai kitokio lygio varžybos, jaučiasi šventinė nuotaika. O pas mus – viskas uždara“, – sako A. Rimša.
Už čempionatų, varžybų metu surinktas lėšas klubai perka dviračius, samdo trenerius, važiuoja į treniruočių stovyklas užsienyje. Lietuvoje to nėra. Čia BMX sportas gyvuoja tik pavienių entuziastų dėka.
Pasak trenerio, Latvijoje į sportą kitoks ir tėvų požiūris. Jeigu vaikas sportuoja, tėvai remia klubą, tuo pačiu investuoja ir į savo vaiką. Lietuvoje sportininkų tėvus sunku prisikviesti padėti atlikti net ir menkiausius darbus, nes tai esą ne jų rūpestis.
Nepigus ir rizikingas sportas
BMX – rizikingas sportas. A. Rimša pasakoja, kad svarbiose varžybose neretai tyčia išprovokuojamos griūtys. Šalys, kurios į varžybas atveža po kelis sportininkus, vieną „paaukoja“ tam, kad kiti pasiektų geresnį rezultatą. Lietuvai paprastai atstovauja tik vienas sportininkas, jeigu jis nugriuvo, šalis lieka be rezultatų.
Šiame sporte sunku išvengti traumų. Lūžta ir dviračiai. Nors dabar jie kur kas patvaresni, nei pirmieji, su kuriais tekdavo rungtyniauti Vilmai. BMX profesionalūs dviračiai kainuoja daugiau kaip 1 000 eurų. Sportininkai paprastai juos ir aprangą keičia kasmet. Nors dviratis ir nesulūžta per tuos metus, bet praranda gerąsias savybes.
Pasak A. Rimšos, jeigu nori gerai pasiruošti varžyboms, reikia apie 40–50 tūkstančių eurų. Į šią sumą įeina treniruočių, kelionės, apgyvendinimo ir kitos išlaidos. Pasaulio čempionatai dažnai vyksta tolimuose kraštuose: Kanadoje, Brazilijoje, Australijoje.
Jeigu sportininkui sekasi, pavyksta iškovoti aukštų vietų Europos, pasaulio čempionatuose, gauna finansavimą iš valstybės.
Nekalta pradžia
Nauja, ekstremalia dviračių sporto šaka A. Rimša susidomėjo prieš beveik 30 metų. Lemtingas tapo susitikimas su latviu dviračių sporto treneriu Janiu Silinšu stovykloje Ukrainoje. Tuomet dviratininkų treneriu dirbusiam Albertui latvis papasakojo apie naują dviračių sporto šaką ir patarė jos imtis. Pats J. Silinšas šiuo sportu „užsikrėtė“ nuo olandų.
Grįžęs į Šiaulius A. Rimša apie naują sporto šaką papasakojo tuometinio Šiaulių vykdomojo komiteto ir sporto skyriaus vadovams. Vėliau pasikvietė ir patį J. Silinšą, kad šis pristatytų BMX sportą. Svečias atsivežė vaizdajuostę ir dviratį. Naujoji sporto šaka sužavėjo miesto vadovus.
A. Rimša, svečiuodamasis tuometinėje Čekoslovakijoje, pamatė BMX dviratuką. Dukrai buvo šešeri, sūnui – ketveri. Paklausė jų, ar norėtų tokio? Vaikai, žinoma, norėjo. Treneris sako, kad Vilmos gyvenimas gal būtų pasisukęs visai kita linkme. Mergaitė buvo linkusi į menus, mama norėjo, kad ji galbūt taptų medike, o Vilma tapo sportininke, BMX dviratininke.
BMX dviračiai visada buvo brangūs. Lietuviai jų neįpirkdavo, gamindavosi patys arba pirkdavo pagamintus latvių. Iš kareiviškų lovų metalinių dalių dviračius virindavo ir pats A. Rimša.
Kartą su tokiais savadarbiais nuvažiavo rungtyniauti į Šveicariją. Šveicarai negalėjo atsistebėti, siūlė įsigyti pas juos parduotuvėje. „Jiems nė į galvą, kad mes su tokiais važinėjam ne todėl, kad neturim kur nusipirkti, o todėl, kad neturim tiek pinigų. Pas juos tie dviračiai po 800–1000 frankų kainavo“, – prisiminęs šypsosi A. Rimša.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Albertas Rimša išėjo į pensiją iš sporto mokyklos, bet ne iš BMX sporto. Treneris ir toliau treniruos, rūpinsis, kad BMX sportas Šiauliuose ir Lietuvoje vystytųsi.
BMX treneriui Albertui Rimšai Šiaulių sportininkų pagerbimo šventėje, kuri vyko gruodžio pabaigoje, įteiktos Šiaulių miesto savivaldybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Kūno kultūros ir sporto departamento ir Lietuvos dviračių federacijos padėkos bei medaliai vos tilpo rankose.