Smurto epidemija nesibaigia

Smur­to epi­de­mi­ja ne­si­bai­gia

Po pa­sta­rų­jų skau­džių įvy­kių, ku­rių au­ko­mis ta­po vai­kai, vi­suo­me­nė vis aky­les­nė, dau­gė­ja pra­ne­ši­mų apie skriau­džia­mus, ne­pri­žiū­ri­mus vai­kus. Spe­cia­lis­tai sa­ko, kad pra­ne­ši­mai pa­si­tei­si­na 90 pro­cen­tų. Li­go­ni­nė­se dau­gė­ja at­ve­ža­mų vai­kų, ku­rių būk­lę ti­ria me­di­kai, o psi­cho­lo­gai ir psi­chiat­rai ne­tu­ri nė lais­vos mi­nu­tės. Vai­kų na­mai – per­pil­dy­ti.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ieš­ko mu­ši­mo ir ne­prie­žiū­ros po­žy­mių

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Vai­kų ir paaug­lių psi­chiat­ri­jos cent­ro ve­dė­ja, psi­chiat­rė Sil­vi­ja Gau­rons­ky­tė sa­ko, kad skriau­džia­mų vai­kų pro­ble­ma vi­sa­da bu­vo, bet po pa­sta­rų­jų įvy­kių pa­cien­tų jų sky­riu­je pa­dau­gė­jo, kar­tais vai­kus iš­tir­ti at­ve­da vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai.

„Mes įver­ti­na­me, re­ko­men­duo­ja­me, ko rei­kė­tų. Kar­tais rei­kia ir me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo, bet daž­niau­siai re­ko­men­duo­ja­ma psi­cho­te­ra­pi­ja, šei­mos kon­sul­ta­vi­mas, – sa­ko me­di­kė. – Siū­lo­me vai­ką nu­kreip­ti į psi­chi­kos die­nos sta­cio­na­rus, die­nos cent­rus, re­ko­men­duo­ja­me, kad mo­kyk­lo­je su vai­ku dirb­tų so­cia­li­nis dar­buo­to­jas ar psi­cho­lo­gas. Vai­kas tu­ri bū­ti ste­bi­mas. Ge­riau­sia, kai ir šei­mai kaž­kas pa­de­da, mo­ko, o ne gąs­di­na baus­mė­mis".

Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Priė­mi­mo, sku­bio­sios diag­nos­ti­kos ir in­ten­sy­vio­sios slau­gos sky­riaus ve­dė­ja Liu­da Gra­ži­na Be­ke­rie­nė sa­vo sky­riu­je pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat su­lau­kia vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų su iš šei­mų paim­tais vai­kais, kad gy­dy­to­jai nu­sta­ty­tų, ar vai­kai ne­bu­vo mu­ša­mi.

„Žmo­nės da­bar pa­si­da­rė bud­rūs. Tik bai­mi­nuo­si, kad ne­bū­tų ne­rei­ka­lin­gų skun­dų. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo at­ve­jis, kai kai­my­nai ap­skun­dė mo­te­rį dėl vai­kų ne­prie­žiū­ros vien dėl to, kad su ja ne­su­ta­rė“, – sa­ko L. Be­ke­rie­nė.

Pa­sak gy­dy­to­jos, ne­ma­žai pro­ble­mų kil­da­vo, kol Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mai ne­tu­rė­jo li­cen­ci­jos lai­ki­nai pri­glaus­ti iš šei­mų paim­tų kū­di­kių. Juos, net ir svei­kus, tek­da­vo gul­dy­ti į li­go­ni­nę.

L. Be­ke­rie­nė vi­lia­si, kad įsta­ty­mas, drau­džian­tis smur­tą prieš vai­kus, su­draus­mins tė­vus.

„Tik gal­vo­ju, kad vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­boms rei­kė­tų dau­giau žmo­nių, kad jie ga­lė­tų nuo­šir­džiai dirb­ti“, – ma­no gy­dy­to­ja.

Pa­dau­gė­jo skun­dų

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ta Žu­kaus­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad pa­dau­gė­jo pra­ne­ši­mų apie ga­li­mai ne­pri­žiū­ri­mus, skriau­džia­mus vai­kus.

Vien šie­met iš po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų gau­tas 41 pra­ne­ši­mas apie smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je šei­mo­se, ku­rio­se yra ne­pil­na­me­čių vai­kų. Iš jų 12 bu­vo apie smur­tą prieš vai­kus.

„Šiuo lai­ko­tar­piu iš me­di­kų, ug­dy­mo įstai­gų, gy­ven­to­jų Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius ga­vo apie 50 pra­ne­ši­mų dėl ga­li­mai ne­tin­ka­mai ar ne­pa­kan­ka­mai pri­žiū­ri­mų vai­kų, ga­li­mą smur­tą prieš juos. Į vi­sus pra­ne­ši­mus yra rea­guo­ja­ma, aiš­ki­na­ma­si. Apie 90 pro­cen­tų šių pra­ne­ši­mų pa­si­tvir­ti­na“, – sa­ko J. Žu­kaus­kie­nė.

Jei pa­si­tvir­ti­na fak­tai, jog vai­kas ne­be­ga­li to­liau gy­ven­ti sa­vo bio­lo­gi­nė­je šei­mo­je, jis yra pai­ma­mas iš šei­mos. Pir­miau­sia yra ieš­ko­ma gi­mi­nai­čių, ki­tų as­me­nų, ku­rie ga­li tap­ti vai­ko glo­bė­ju.

„Jei to­kių nė­ra, vai­kui yra nu­sta­to­ma lai­ki­no­ji glo­ba šei­my­no­je, Šiau­lių vai­kų glo­bos na­muo­se ar­ba Šiau­lių su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Jei­gu įta­ria­ma, kad vai­kas su­muš­tas ar­ba ne­ga­luo­ja dėl ki­tų prie­žas­čių, vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai ar­ba po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai jį ve­ža pas me­di­kus. Šie­met bu­vo paim­ti iš šei­mų ir nu­vež­ti į Mo­ters ir vai­ko kli­ni­ką sep­ty­ni vai­kai.

Pa­sak J. Žu­kaus­kie­nės, po ap­žiū­ros, jei vai­kas ne­tu­ri ga­li­my­bės grįž­ti į bio­lo­gi­nę šei­mą, jam bū­na nu­sta­to­ma lai­ki­no­ji glo­ba, o vai­ko tė­vai yra įra­šo­mi į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, au­gi­nan­čių vai­kus, ap­skai­tą.

„Su tė­vų šei­ma dir­ba so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, tei­kia so­cia­li­nę pa­gal­bą, kad vai­kas ga­lė­tų grįž­ti į šei­mą“, – sa­ko vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tė.

Pilni vai­kų na­mai

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vai­kų glo­bos na­muo­se, pa­sak įstai­gos di­rek­to­riaus Ri­man­to Žą­si­no, šian­dien lais­vų vie­tų ne­bė­ra. Per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius čia ap­gy­ven­din­ti pen­ki vai­kai, paim­ti iš šei­mų dėl ne­prie­žiū­ros ar smur­to. Iš vi­so gy­ve­na 56 vai­kai.

Šiau­lių su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų va­do­vė Aud­ro­nė Kar­da­šie­nė in­for­ma­vo, kad per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius jų įstai­go­je pri­glaus­tas vie­nas kū­di­kis.

Kur­šė­nų vai­kų glo­bos na­mai per­pil­dy­ti jau dve­jus me­tus. Pa­sak įstai­gos va­do­vo Fe­lik­so Ru­dzins­ko, pa­gal nuo­sta­tus na­muo­se ga­lė­tų gy­ven­ti 60 vai­kų, ta­čiau šian­dien čia yra 70 vai­kų.

Pa­dau­gė­jus pra­ne­ši­mų apie ga­li­mai skriau­džia­mus vai­kus, Kur­šė­nų vai­kų na­mams te­ko die­nai ar ke­lioms pri­glaus­ti iš šei­mų paim­tus vai­kus.

Di­rek­to­rius sa­ko, kad vai­kų na­mai yra pa­si­ruo­šę teik­ti lai­ki­nos glo­bos pa­slau­gas, yra nu­ma­tę tam pa­tal­pas ir veik­las, kad ga­lė­tų priim­ti vai­kus bet ku­riuo pa­ros me­tu. Pas­lau­ga grei­čiau­siai ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­klau­si. Be to, vai­kų na­mų spe­cia­lis­tai daug tal­ki­na ir se­niū­ni­joms, dir­bant su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis.

Ag­re­si­ja ky­la ir dėl skur­do

Psi­chiat­rė S. Gau­rons­ky­tė sa­ko, kad smur­tą šei­mo­je la­bai daž­nai le­mia so­cia­li­nės pro­ble­mos: ne­dar­bas, ne­pri­tek­lius, vie­no ar abie­jų tė­vų gir­tuok­lys­tė. Smur­tau­ja ir vy­rai, ir mo­te­rys, ku­rios yra pa­var­gu­sios, pik­tos ant vy­ro ir vai­kų.

Ne­re­tai žmo­nės bū­na ne­pa­si­ruo­šę tė­vys­tei. Sun­ku ti­kė­tis, kad šei­mo­je vis­kas bus ge­rai, kai vai­kų su­si­lau­kia ne­bran­džios, so­cia­li­nių įgū­džių sto­ko­jan­čios as­me­ny­bės.

„Ma­nau, kad jau mo­kyk­lo­je tu­rė­tų bū­ti kur­sai, pa­mo­kos apie vai­kų au­gi­ni­mą, auk­lė­ji­mą. Da­bar su­pra­ti­mas apie auk­lė­ji­mą ei­na iš kar­tos į kar­tą – kaip juos au­gi­no, taip ir jie au­gi­na. Be to, koks su­pra­ti­mas apie tė­vys­tę ga­li bū­ti, kai ma­mai 17 me­tų“, – svars­tė psi­chiat­rė.

S. Gau­rons­ky­tė sa­ko, kad žmo­nės dar ven­gia kreip­tis į psi­cho­lo­gus, psi­chiat­rus, net sau ne­drįs­ta pri­pa­žin­ti, kad ne­su­ge­ba val­dy­ti pyk­čio.

Gy­dy­to­ja už­tik­ri­na, kad yra ne­ma­žai pa­ta­ri­mų, ką da­ry­ti, jei ky­la pyk­tis ir ga­li­te pa­kel­ti ran­ką prieš vai­ką. Ne­bū­ti­na net ei­ti pas psi­cho­lo­gą, pa­tar­ti ga­li ir šei­mos gy­dy­to­jas, in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti spau­do­je, in­ter­ne­te.

Kaip at­pa­žin­ti smur­tą pa­ti­rian­tį vai­ką, vie­no po­žy­mio nė­ra. Vie­ni vai­kai bū­na baugš­tūs, už­si­sklen­dę, jaut­rūs, ki­ti prie­šin­gai – ag­re­sy­vūs. Ne­re­tai smur­tą pa­ti­rian­tys vai­kai tu­ri bend­ra­vi­mo, mo­ky­mo­si sun­ku­mų.

Kad su vai­ku kaž­kas ne­ge­rai, daž­niau­siai pir­mie­ji pa­ste­bi auk­lė­to­jai, mo­ky­to­jai, šei­mos gy­dy­to­jai.

„Jei­gu prieš vai­ką bu­vo il­gai smur­tau­ja­ma, tai ir svei­ki­mas bū­na il­gas. Vi­sų pir­ma to­kiam vai­kui rei­kia už­tik­rin­ti sau­gią, ra­mią ap­lin­ką, į ku­rią jis grįš. Rei­kia dirb­ti su vi­sa šei­ma, nes jei­gu vai­kas grįš į to­kią pa­čią šei­mą, bus sun­ku. Bū­na, kad vie­nas iš tė­vų tai su­pran­ta ir bend­ra­dar­biau­ja, o ki­tas – ne“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

S. Gau­rons­ky­tė at­krei­pia dė­me­sį ir į ki­tą da­ly­ką – vai­kų smur­tą prieš tė­vus. Tai ne­re­tai pa­ti­ria paaug­lių ma­mos.

„Jei­gu šei­mo­je bu­vo smur­tau­jan­tis tė­vas, net iš­si­sky­rus ma­mai su juo, smur­tą ma­tęs sū­nus pra­de­da elg­tis pa­na­šiai kaip tė­vas, ma­to, kad da­bar jis ga­li val­dy­ti ma­mą. Paaug­lys ne­klau­so, nei­na į mo­kyk­lą, bė­ga iš na­mų, val­ka­tau­ja, pra­de­da ger­ti, puo­la mo­ti­ną. O ma­mai ski­ria­mos bau­dos, kad ne­su­ge­ba su­val­dy­ti vai­ko. Ma­ma atei­na pas mus ir ver­kia, nes ne­ži­no, ką da­ry­ti“, – pa­sa­ko­ja psi­chiat­rė.

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Nors Sei­mas priė­mė Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mą, ku­ris už­drau­džia vi­sų for­mų smur­tą prieš vai­kus (fi­zi­nį, emo­ci­nį, sek­sua­li­nį ir ne­prie­žiū­rą), nuo­lat fik­suo­ja­mi smur­to prieš vai­kus ar­ba smur­to vai­kų aki­vaiz­do­je at­ve­jai.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Priė­mi­mo, sku­bio­sios diag­nos­ti­kos ir in­ten­sy­vio­sios slau­gos sky­riaus ve­dė­ja Liu­da Gra­ži­na Be­ke­rie­nė vi­lia­si, kad įsta­ty­mas, drau­džian­tis smur­tą prieš vai­kus, su­draus­mins tė­vus.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Vai­kų ir paaug­lių psi­chiat­ri­jos cent­ro ve­dė­ja, psi­chiat­rė Sil­vi­ja Gau­rons­ky­tė sa­ko, kad pyk­tį, ag­re­si­ją sun­kiai su­val­do psi­cho­pa­ti­nės as­me­ny­bės, taip pat as­me­nys, apim­ti be­jė­giš­ku­mo, ne­vil­ties.

Pa­ta­ri­mai, kaip su­val­dy­ti pyk­tį

Jei­gu jau­čia­te, kad ne­tru­kus pra­ra­si­te sa­vit­var­dą ir pa­kel­si­te ran­ką prieš vai­ką:

* su­skai­čiuo­ki­te iki 10, gi­liai įkvėp­ki­te;

* at­si­trau­ki­te nuo vai­ko, su­tei­ki­te sau ir vai­kui „per­trau­kė­lę“, kol pyk­tis at­lėgs;

* pa­kal­bė­ki­te su ar­ti­mu žmo­gu­mi apie sa­vo sa­vi­jau­tą;

* su­ras­ki­te bū­dą at­si­pa­lai­duo­ti: pa­klau­sy­ki­te mu­zi­kos, pa­spor­tuo­ki­te, iš­ger­ki­te ar­ba­tos, pa­gu­lė­ki­te karš­to­je vo­nio­je ar pa­na­šiai;

* pri­si­min­ki­te apie sa­vo vai­ką ką nors gra­žaus, mie­lo, kas su­ke­lia džiaugs­mą, mei­lę jam.