Muzikos ir judesio harmonija

Mu­zi­kos ir ju­de­sio har­mo­ni­ja

„Po­sa­kis „Ne­tu­riu lai­ko“ la­biau reiš­kia „Ne­no­riu“. Jei­gu žmo­gus kaž­ko la­bai no­ri, tai lai­ko tik­rai at­ras“, – sa­ko 53 me­tų spor­ti­nių šo­kių šo­kė­jas Gin­tau­tas Mi­ku­čiaus­kas, įmo­nės „Bus­tu­ras“ spe­cia­lis­tas. Prieš tre­jus me­tus vy­ras po 30 me­tų per­trau­kos grį­žo į šo­kių aikš­te­lę, ak­ty­viai tre­ni­ruo­ja­si, da­ly­vau­ja var­žy­bo­se ir pel­no pri­zi­nes vie­tas.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Kau­ne gi­męs, au­gęs ir stu­di­ja­vęs G. Mi­ku­čiaus­kas pra­mo­gi­niais šo­kiais (ta­da jie taip va­di­no­si) su­si­do­mė­jo, jo žo­džiais, bū­da­mas „per­bren­dęs“ jau­nuo­lis – 15 me­tų.

Mo­kyk­lo­je at­si­ra­do pra­mo­gi­nių šo­kių bū­re­lis.

„Į jį, ži­no­ma, mer­gi­nų nuė­jo dau­giau, vai­ki­nų – ke­le­tas. Dau­giau pa­si­mai­vy­ti. O man pa­ti­ko. Tik bu­vo pro­ble­ma – vy­res­niam pra­dė­ti šok­ti nė­ra taip leng­va. Pa­vy­ko su­ras­ti tre­ne­rį, ku­ris ap­siė­mė mo­ky­ti ma­ne nuo pa­grin­dų. Ir par­tne­rės bu­vo vis­ko mo­kan­čios. Pa­ti pir­mo­ji gal bu­vo šiek tiek ne­pa­ten­kin­ta, kad rei­kės to­kį ža­lią jau­ni­kai­tį mo­ky­ti“, – su šyp­se­na pri­si­me­na G. Mi­ku­čiaus­kas.

Stu­di­juo­da­mas jis at­sto­va­vo Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to (da­bar KTU) šo­kių klu­bui „Vie­su­las“. Su juo da­ly­vau­da­vo įvai­rio­se var­žy­bo­se, dai­nų šven­tė­se, fes­ti­va­liuo­se, daug ke­lia­vo po tuo­me­ti­nę So­vie­tų Są­jun­gą.

„Ypa­tin­gų lai­mė­ji­mų ne­bu­vo, bet pri­zi­nių vie­tų pelnydavome. Ko­lek­ty­vas bu­vo la­bai šau­nus, li­ko la­bai ge­ri pri­si­mi­ni­mai“, – sa­ko šo­kė­jas.

Pa­si­bai­gus stu­di­joms, bai­gė­si ir šo­kė­jo kar­je­ra.

Vė­liau bu­vo dar­bas Šiau­liuo­se, šei­ma, vai­kai, po­li­ti­nė kar­je­ra, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­gos. Taip pra­bė­go 30 me­tų.

„Pa­ju­tau, kad kaž­ko trūks­ta. Pri­si­mi­niau, kad no­rė­jau ir pa­ti­ko šok­ti. Ir no­riu vėl“, – apie min­tį, prieš tre­jus me­tus vir­tu­sią kū­nu, sa­ko G. Mi­ku­čiaus­kas.

Šo­kių paieš­kos at­ve­dė į Šiau­lių spor­ti­nių šo­kių klu­bą „Šyp­se­na“, pas tre­ne­rius Ne­rin­gą ir Ža­ną Un­tu­lius.

„Da­bar, kai pri­si­me­nu, koks aš atė­jau į klu­bą! Sa­kau, no­rė­čiau šok­ti, esu jau­nys­tė­je šo­kęs. Tre­ne­ris pa­žiū­rė­jo į ma­ne: „Ge­rai, pa­ban­dy­kit.“ Da­bar tik su­pran­tu, ką tie jo žo­džiai reiš­kė. Na, atė­jo čia toks sto­ru­liu­kas, no­ri šok­ti, tiek to, te­gul šo­ka“, – pri­si­mi­nęs šyp­so­si šo­kė­jas.

Jau­nys­tė­je pa­ra­ga­vęs var­žy­bų jau­du­lio ir po il­gos per­trau­kos su­grį­žęs į šo­kių aikš­te­lę G. Mi­ku­čiaus­kas no­rė­jo ne tik ma­lo­niai lais­va­lai­kį leis­ti, bet ir var­žy­tis. Tre­ne­riai ra­do par­tne­rę, tu­rin­čią šo­kių pa­tir­ties ir no­rin­čią da­ly­vau­ti var­žy­bo­se, ir pa­siū­lė pa­ban­dy­ti.

Įro­dy­ti, kad yra ne iš kel­mo spir­ti, pa­ka­ko vos pus­me­čio. Din­go vi­sas išanks­ti­nis tre­ne­rių skep­ti­ciz­mas, at­si­ra­do pa­si­ti­kė­ji­mas.

„Kai ži­nai, ko no­ri, gal ir tre­ne­riui pa­pras­čiau. Ne­rei­kia stum­ti, ra­gin­ti. Pats pra­šai tre­ne­rio in­for­ma­ci­jos“, – sa­ko G. Mi­ku­čiaus­kas.

Tre­ni­ruo­ja­si šo­kė­jai 2–3 die­nas per sa­vai­tę po 1,5–2 va­lan­das.

„Ka­dan­gi to­kio am­žiaus šo­kė­jų nė­ra tiek daug, vi­sai ne­blo­gai se­ka­si. Nors ga­lė­tų bū­ti ir ge­riau, – šyp­so­si pa­šne­ko­vas. – Džiau­gia­mės, jei var­žy­bo­se bū­na 5–6 sen­jo­rų po­ros, o bū­na ir vos trys.“

G. Mi­ku­čiaus­kas sa­ko, jog no­rė­tų­si di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos, bū­tų di­des­nis azar­tas. Džiau­gia­si, kad pa­ma­žu į var­žy­bas pa­vyks­ta įtrauk­ti sa­vo ma­lo­nu­mui klu­be šo­kan­čias po­ras. Šie­met no­rin­čių pa­si­var­žy­ti po­rų at­si­ra­do dar dvi.

„Ti­kiuo­si, kad iš­si­plės ir suau­gu­sių­jų da­lis, nes jau­ni­mas po mo­kyk­los daž­nai iš­va­žiuo­ja, o suau­gu­sie­ji neiš­si­laks­to, duo­da pa­sto­vu­mą. Ma­nau, ir klu­bui tai pliu­sas“, – sa­ko šo­kė­jas.

Pra­dė­jęs šok­ti, G. Mi­ku­čiaus­kas pa­si­kei­tė neat­pa­žįs­ta­mai – nu­me­tė net 25 ki­log­ra­mus svo­rio. Dau­ge­lis pa­žįs­ta­mų, bu­vu­sių ko­le­gų jį da­bar at­pa­žįs­ta tik iš bal­so. Pa­sis­vei­ki­nus dar bent ke­le­tą se­kun­džių žiū­ri su­mi­šę, kol ga­liau­siai pra­ta­ria: „Gin­tau­tai, čia tu?“

G. Mi­ku­čiaus­kas sa­ko, kad ei­da­mas šok­ti to­kio tiks­lo sau ne­kė­lė, ta­čiau pa­si­kei­tus re­ži­mui, va­ka­rus pra­dė­jus leis­ti ak­ty­viai spor­tuo­jant, svo­ris pra­dė­jo kris­ti, pa­ge­rė­jo svei­ka­ta.

„Vie­ni pliu­sai!“ – ne­ga­li at­si­džiaug­ti šo­kė­jas. Ir komp­li­men­tų daug su­lau­kia, ypač iš mo­te­rų.

Pak­laus­tas, kuo ta­da, jau­nys­tė­je, už­bū­rė šo­kiai, kad ir po il­gos per­trau­kos su­grį­žo, G. Mi­ku­čiaus­kas sa­ko: „Mu­zi­kos ir ju­de­sio har­mo­ni­ja. Tai – kad gir­dė­da­mas mu­zi­ką, ga­li ją per­teik­ti ju­de­siu.“

Ne tik šo­kiams vy­ras at­ran­da lai­ko. Dar vie­na jo aist­ra – pro­tmū­šiai, ku­riuo­se da­ly­vau­ja kar­tą per sa­vai­tę.

„Nuo mo­kyk­los sten­giuo­si do­mė­tis įvai­rio­mis sri­ti­mis. Įdo­mu geog­ra­fi­ja, is­to­ri­ja, la­bai pa­tin­ka spor­tas. Jei tik iš­girs­tu apie nau­ją spor­to ša­ką, sten­giuo­si pa­si­skai­ty­ti tai­syk­les, kad ži­no­čiau, koks tai spor­tas. Kai prieš 5–6 me­tus Ro­ber­tas Pet­raus­kas pra­dė­jo Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ti pro­tų mū­šius, pra­dė­jau da­ly­vau­ti. Kar­tą ir duk­ra po mo­kyk­los už­su­ko, jai taip pat pa­ti­ko. Taip ir užau­gom kar­tu su pro­tmū­šiais“, – sa­ko po­nas Gin­tau­tas.

No­rin­tiems, bet vis ne­pa­si­ryž­tan­tiems im­tis mėgs­ta­mos veik­los, G. Mi­ku­čiaus­kas pa­ta­ria įsi­klau­sy­ti į sa­ve, ko iš tik­rų­jų no­ri­si. O kai at­si­ras ne­nu­mal­do­mas no­ras, ta­da at­si­ras ir lai­ko.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Įmo­nės „Bus­tu­ras“ spe­cia­lis­tas Gin­tau­tas Mi­ku­čiaus­kas pra­dė­jęs šok­ti nu­me­tė 25 ki­log­ra­mus.

Gin­tau­tas Mi­ku­čiaus­kas kar­tu su Ri­ta Mi­ka­laus­kie­ne at­sto­vau­ja Šiau­lių spor­ti­nių šo­kių klu­bui „Šyp­se­na“. Kar­tu šo­ka tre­jus me­tus, yra pel­nę ne vie­ną pri­zi­nę vie­tą.

Šo­kė­jo kar­je­rą Gin­tau­tas Mi­ku­čiaus­kas pra­dė­jo Kau­ne bū­da­mas 15 me­tų. Stu­di­jų me­tais at­sto­va­vo gar­siam Kau­no šo­kių klu­bui „Vie­su­las“.