
Naujausios
Namai vaiduokliai bado akis kaimynams
Šiaulių rajono Ginkūnų pakraštyje neįmanoma nepastebėti baltų plytų dvibokštės „pilaitės“. Stovi be langų, medines lenteles nuo stogo baigia nudraskyti vėjas, palėpėje jau stiebiasi berželiai. Kaimynams šis ir kitas netoliese esantis namas vaiduoklis bado akis, o priversti savininkus susitvarkyti – neranda būdų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nesaugi kaimynystė
Ginkūnuose į „Saugios kaimynystės“ grupę susibūrę kaimynai jau kelerius metus kovoja, kad jų ir gretimoje gatvėje stūksantys du namai vaiduokliai ir aplink juos esanti teritorija būtų tvarkoma.
Žmonės skundžiasi, kad iš nenaudojamų sklypų vėjas nešioja piktžolių sėklas, po nebaigtus statyti namus landžioja vaikai ir paaugliai, apleistos valdos darko gyvenvietės vaizdą ir daro ją nepatrauklią.
Pasak gyventojų, abu namai pastatyti daugiau kaip prieš 20 metų.
Raudonų plytų mūrinuko stogas uždengtas skarda, tačiau namas be langų ir durų. Kažkada angos buvo užkaltos lentomis, plokštėmis, bet per laiką atsilupo arba paauglių buvo nuplėštos. Ne geriau atrodo ir aplinka.
Gyventojai patys pasirūpino, kad neprižiūrima valda būtų aptverta. Atsirado ir lentelė su užrašu, jog po teritoriją vaikščioti pavojinga. Kaimynai dažniausiai patys pasirūpina, kad žolė apie namą ir palei gatvę esančioje zonoje, kuria turėtų pasirūpinti seniūnija, būtų nušienaujama.
Dvibokštės „pilaitės“ sklypą, esantį kitoje gatvėje, apsitvėrė patys savininkai. Kad nereikėtų mokėti didesnio žemės mokesčio, teritorija kartais nušienaujama, krūmai iškertami. Tiesa, jie neišvežti, o tiesiog suguldyti sklype. Už tvoros mėtosi plytgaliai, pavojingai aštrus skardos lakštas, tuščių butelių primėto prie apleisto namo laisvalaikį pamėgę leisti jaunuoliai.
Apleisti namai kaip magnetas traukia jaunimą, nors teritorijos ir aptvertos. Buvo kviesta ir policija.
Nemažai priekaištų kaimynai turi Ginkūnų seniūnijai bei kitoms valdžios institucijoms, kurios nesiima veiksmų, kad apleistų valdų gyvenvietėje neliktų.
Seniūnė jaučiasi bejėgė
Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė sako suprantanti gyventojų problemą ir norinti padėti, tačiau tai yra privačios valdos, ir tik šeimininkai gali nuspręsti, ar nusigriauti namus, ar juos parduoti, ar ne.
Seniūnės žiniomis, vienos „pilaitės“ savininkai gyvena Kaune, yra išsiėmę leidimą nugriauti pastatą, tačiau kada tai įvyks, sunku prognozuoti.
„Kad kaimynams negražu, dar nieko nereiškia. Nugriauti namą labai brangu“, – sako seniūnė.
Kito namo vaiduoklio savininkas, seniūnės žiniomis, gyvena Klaipėdoje.
Pasak V. Kvasienės, per ketverius metus buvo kreiptasi kone į visas įmanomas institucijas (Nacionalinės žemės tarnybą, Statybos inspekciją, Šiaulių rajono savivaldybę), kalbėtasi su nenaudojamų sklypų šeimininkais. Pasiekta, kad sklypai buvo aptverti, retkarčiais nušienaujami, minimaliai aptvarkyti. Tai leido šiuos sklypus išbraukti iš neprižiūrimų sklypų sąrašo, taigi jų savininkams netaikomas 4 procentais didesnis žemės nuomos mokestis, kuris gresia neprižiūrimų sklypų šeimininkams.
„Teritorija, nors ir ne idealiai, bet prižiūrima. Žolė kartais nupjaunama. Nėra nustatyta, kokio aukščio žolė turėtų būti. Ten nėra laužynų, krūmynų, taigi, nėra už ką šių sklypų įtraukti į neprižiūrimų sąrašą. Yra kur kas baisesnių sklypų. Mes puikiai suprantame kaimynus, bet iš teisinės pusės nieko negalime padaryti. Savininkai nedaro tokių nusikaltimų, už kuriuos galėtume bausti“, – sako V. Kvasienė.
Seniūnė pasakoja net sulaukusi vieno iš savininkų perspėjimo nepersekioti, mat jam kilęs įtarimas, kad jo sklypo kažkas gviešiasi.
Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė sako, jog nelogiška būtų bausti žmones už tai, kad nebeturi pinigų baigti statyti namą. Svarbiausia, kad savininkai susitvarkytų sklypą, neužleistų jo piktžolėmis, kad vėjas nenešiotų piktžolių sėklų į gretimus sklypus, neplistų erkės.
Vedėja taip pat informavo, jog nuo šių metų į preliminarų nenaudojamų sklypų sąrašą patekusių sklypų savininkai apie tai bus informuojami raštu (anksčiau informacija buvo skelbiama spaudoje, Savivaldybės tinklalapyje ir seniūnijų skelbimų lentose). Savininkai turės maždaug mėnesį apsitvarkyti ir išsibraukti iš sąrašo.
Mieste kita tvarka, bet problemos išlieka
Pradėtų ir dešimtmečius nebaigiamų statyti pastatų yra ir Šiaulių mieste. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėjos Vitalijos Pelenienės, dėl miesto vaizdą darkančių „griaučių“ gyventojai nuolat skundžiasi.
2016 metų birželį miesto savivaldybės Taryba patvirtino naujas taisykles, pagal kurias valdos pripažįstamos nenaudojamomis ir įtraukiamos į sąrašą. Taisyklės buvo papildytos punktu, jog nenaudojamais sklypais pripažįstami ir tie, kuriuose yra nebaigtas statinys ir metus ar daugiau nevyksta statybos darbai.
„Jeigu statybos darbai vykdomi, jie turi būti įregistruojami. Jeigu kažką atlikai, bet neįregistravai, vadinasi, negali pagrįsti, kad vyksta statybos darbai, ir valda gali būti įrašyta į nenaudojamų sklypų sąrašą“, – aiškina V. Pelenienė.
Šiuo metu tokių sklypų sąraše yra trys. Visi yra nuomojami iš valstybės, o statybos sustojusios daugiau kaip prieš 10 metų.
Apie individualiose valdose įstrigusias statybas ar apleistus sklypus gali pranešti kaimynai. Kol kas tokių pranešimų yra nedaug, o apvažiuoti daugiau kaip 9 tūkstančius mieste esančių valdų skyriaus specialistai fiziškai nepajėgūs.
Į nenaudojamų sklypų sąrašą taip pat patenka ir tie, kuriuose kaupiami sąvartynai, netinkamai laikomos statybinės ar taršiosios medžiagos, nešienaujama žolė, sklypas yra akivaizdžiai apleistas. Tokių šiuo metu užregistruota apie 30, bet sąrašas, pasak V. Pelenienės, dar pasipildys.
Sąraše atsidūrusių valdų savininkams gresia 4 procentais didesnis žemės mokestis.
V. Pelenienė aiškina, jog į nenaudojamų sklypų sąrašą pirmą kartą patekusių sklypų savininkus Savivaldybė informuoja raštu, sąrašas taip pat skelbiamas internete. Į preliminarų sąrašą patekusių sklypų šeimininkai šiemet iki birželio 20 dienos turi laiko susitvarkyti ir išsibraukti iš sąrašo. Likusiųjų sąrašas keliaus į Savivaldybėje sudarytą komisiją, vėliau bus tvirtinamas Administracijos direktoriaus ir perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri už žemę pritaikys didesnį mokestį.
Šiaulių miesto tarybos sprendimas dėl nenaudojamų sklypų pirmą kartą buvo patvirtintas 2014 metais. Tąkart Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus specialistai apvažiavo visą miestą ir į sąrašą įtraukė per 200 individualių sklypų ir apie 20 nuomojamų iš valstybės.
„Iš pradžių žmonės nelabai tikėjo, kad kažkas iš to bus, bet kai jau lapkričio mėnesį gavo didesnes sąskaitas už žemę, susizgribo, ir jau kitais metais tokių neprižiūrimų sklypų žymiai sumažėjo“, – pasakoja vedėja.
Šiaulių rajono savivaldybė nėra įtraukusi punkto dėl nebaigtos statybos, nes ši problema rajone, matyt, nėra tokia aktuali. Bet ir miesto, ir rajono savivaldybės tik piniginėmis sankcijomis skatina savininkus tvarkytis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Pilaitės“ palėpėje jau stiebiasi berželiai, šaknimis ardydami sienas. Negyvenami namai traukia vandalus.