
Naujausios
Seimo narys duria nevykėliams
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis viešai pareiškė abejojantis, ar Šiaulių ir Panevėžio miestai „pajėgūs išlikti“ kaip didmiesčiai, nes šį rudenį Šiauliai „neteko 100-tūkstantojo gyventojo, Panevėžys jau neturi ir 90 tūkstančių“. Politiko nuomone, Šiauliai – degraduoja, o oro uosto teritorija „labiau primena Donecko oro uostą nei Europos Sąjungos centrą!“. K. Masiulis duria vietos valdžiai: „Apatiška, neveikli, tikrai neturinti idėjų“. Daugelio savivaldybių merai jam atrodo „apkerpėję“ ir „nevykėliai“. Bet viltis yra – gal net Venesueloje!
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Didmiestis nedidmiestis?
Viešai pareiškęs, kad Šiauliai jau neteko 100-tūkstantojo gyventojo, Kęstutis Masiulis tikina matęs tokią statistiką ir dėl skaičių „net nenori ginčytis“.
Pasidomėjus Šiaulių miesto savivaldybėje paaiškėjo, kad, Gyventojų registro duomenimis, lapkričio 1 dieną mieste buvo deklaruoti 106 777 gyventojai: 48 841 – vyras ir 57 933 – moterys. Apie 3 000 gyventojų sudarė tolimųjų reisų vairuotojai iš užsienio šalių.
Nuo metų pradžios iki lapkričio 16 dienos išvykimą iš Lietuvos Respublikos buvo deklaravęs 2 421 šiaulietis: moterų – 1 162, vyrų – 1 259. Iš jų Lietuvos piliečiai buvo 2 391 gyventojas, 18 metų ir vyresni – 2 062.
Daugiausia šiauliečiai emigravo į Jungtinę Karalystę (1 233), Norvegiją (245), Airiją (200), Vokietiją (158), Švediją (95), Nyderlandus (86), Ispaniją (70), JAV (64), Daniją (62), Rusiją (29). Yra pasukusių ir į Australiją (9), JAE (4), Egiptą (3), Braziliją (3), Naująją Zelandiją (2), Pietų Afrikos Respubliką (1), Maroką (1), Kiniją (1), Japoniją (1) ir kitur.
Tai miestas vis dar didmiestis?
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pradžioje Šiaulių mieste gyveno 101 214 nuolatinių gyventojų, liepos 1 dieną buvo likę 100 699 (išankstiniai duomenys). Tikėtina, kad šiandien 100 tūkstančių nuolatinių gyventojų Šiauliuose gali nebūti, bet Statistikos departamentas skaičiuoja nuolatinio gyventojo statusą turinčius asmenis, o ne visus, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą mieste.
„Paskutinės galimybės“
– Gal reikėtų nustoti Lietuvos didmiesčiais laikyti 100 tūkstančių gyventojų turinčius miestus ir nusileisti ant žemės? Liks tik Vilnius? – klausėme Seimo nario Kęstučio Masiulio.
– Lietuva, skirtingai nuo Latvijos, turėjo penkis didmiesčius ir keletą nemažų miestų. Pramonė, intelektinis, darbinis ir struktūrinis potencialas buvo gražiai diferencijuotas po visą šalį. Tai yra vertybė, kurią reikia išsaugoti.
Be abejo, dabar – paskutinės galimybės! Emigracijos problema labai stipriai tirpdo regionus. Išlieka tik Vilnius dėl įvairių aplinkybių – ir kad sostinė, ir kad daugiau optimizmo.
Ką padaryti, kad būtų gyvybės? Reikia, kad ten atsirastų tam tikra specifika, susijusi su tuo miestu. Klaipėdoje – jūrų uostas, logistika. Klaipėda yra to regiono variklis.
– O Šiauliai?
– Ne man samprotauti, lyg būčiau meras ar Tarybos narys. Būtų per daug pasipūtėliška. Šiauliai turi įvairių pranašumų ir juos galėtų atskleisti. Vienas iš jų – logistinis. Yra labai nestandartinis, milžiniškas oro uostas su plačiomis galimybėmis. Ir jeigu tokia infrastruktūra yra neišnaudojama, yra blogai. O ji neišnaudojama.
Palyginkime su Taurage. Ten atsirado privatus technoparkas (privatus Tauragės industrinis parkas – red.past.). Jis įkvėpė gyvybę visai Tauragei. Per jį ateina investuotojai. Jie sugeba atvežti lietuvių kilmės emigrantų net iš Kirgizijos. Niekas nelaukia, kad kažkas atsiųs investuotoją, patys parengia infrastruktūrą ir aktyviai ieško, kas galėtų investuoti. Tai ar Tauragė mandresnė už Šiaulius?
Aš matau paprastą dalyką: aktyvus žmogus pats važiuoja į parodas, susitikimus, siūlo savo paslaugas ir investicijos ateina, nes Norvegijoje, Danijoje ar Vokietijoje niekas nežino apie Tauragę. Jeigu nepasiūlysi galimybių, niekas ir nežinos apie tave.
– Ar, jūsų nuomone, Šiaulių miesto valdžia yra apatiška ir neveikli?
– Ir Šiaulių, ir kitų – apatiška, neveikli, tikrai neturinti idėjų, kad mes visi žinotume, jog šiauliečiai turėtų aiškią specifiką, o aš užsienyje galėčiau pasakyti: va, Šiauliai tikrai turi tris stiprias aplinkybes, jie yra parengę infrastruktūrą, tik atsivežkit pinigus ir investuokit. Ne, nieko panašaus!
Jeigu tokios žinios būtų, jos būtų svarbios ir žmonėms neišvažiuoti,. Jeigu jie žinotų, kad čia plėtosis, pavyzdžiui, sunkioji pramonė, kuriasi lėktuvų remonto bazės ir taip toliau. Iš karto ateina spaudimas ir aukštajam mokslui, visoms sritims, viskas pasitempia.
Kai nėra žinios, viskas merdi. Profesinės mokyklos ruošia kirpėjus ir nagų lakuotojus, nes kitų nereikia.
Manau, kad specifikos, strateginio vaizdo nematymas, kuo miestas bus stiprus po 20-30 metų regione ir Lietuvoje, tai – bėdos. Jeigu matytų, tikrai rastų ir pasamdytų du tris komunikabilius vadybininkus.
– O kokią matote Kelmės, kurioje esate gimęs, perspektyvą?
– Absoliuti katastrofa! Per 27 metus – nė vienos tiesioginės užsienio investicijos. Kelmiškiai giriasi, kad turi 500 verslininkų, bet iš jų gal 95 procentai yra vieno žmogaus verslas. Visiškas miegas.
Prieš septynerius metus Kelmės delegacijos sudėtyje man teko būti viename Vokietijos miestelyje, kuriame yra daug sunkiosios pramonės. Vienu metu aš net vertėjavau delegacijai susitikime su įmonės administracija. Ji aiškiai pasakė savo norą iškelti dalį gamybos. Domėjosi, kokie gali būti atlyginimai, ar pakanka elektros srovės. Ir kaip jūs manote, ar kas nors po to pajudėjo?
Reikia mokėti užsienio kalbas, reikia būti komunikabiliam, iš tikrųjų kažką daryti. Ar mero atlyginimas nuo to keičiasi? Ar skauda galvą, kad per jo kadenciją dar minus trylika procentų išvažiavo? Neskauda. Ar jam širdis sudreba? Ne. Ar jo sėdynė mažiau šildoma? Ne, tik pasiūlys dar naujesnę sėdynę, naujesnį automobilį.
Nei idėjų, nei supratimo.
O gyventojai nenubaus jo, kad nėra investicijų, nes jie nesupranta, jog investicijų gali būti.
– Galbūt gyventojų mažėjimas yra ir natūralus procesas? Darbo jėga laisvai migruoja po visą pasaulį.
– Galima sakyti, kad tai neišvengiama, bet yra valstybių, kurios pasuko priešingai. Airija nutarė, kad valstybė taps žinių ekonomikos lydere ir dabar ten veikia garsiausios kompiuterinės įmonės.
– Jūs kalbate apie valstybės lygmens kryptis, o ne regiono ar savivaldos.
– Iš tos milžiniškos nevilties, matydamas, kokie yra apkerpėję, nevykėliai daugelio savivaldybių merai, aš dar krizės metu sakiau, kad reikia institucijos „Investuok regionuose“, nes mūsų merai nesugebės nieko padaryti ir nedarys.
Už savivaldybių gyvenimą yra atsakinga savivalda. Patys turi spurdėti, plušėti, mąstyti, ieškoti galimybės. Tauragės pavyzdys rodo, kad galima! Tai padaro vienas privatus žmogus. Jeigu taip dirbtų savivaldybė, būtų rezultatų.
Štai Marijampolė – 30 tūkstančių gyventojų, 15 tūkstančių darbo vietų! Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje nebėra laisvos vietos.
Priklauso nuo to, kas valdo ir kaip valdo.
– Lietuviai emigruoja ne tik iš konkretaus kaimo ar miesto, jie emigruoja iš Lietuvos Respublikos. Valstybė atsakinga, kas darosi regionuose?
– Neperkelkime problemos nuo sergančios galvos ant sveikos ar apysveikės.
Vilnius iš esmės maitina kitus regionus, įskaitant Šiaulius. Tai vyksta Vilniaus entuziazmo ir verslumo sąskaita.
Dar daugiau atimti iš to, kas dirba, sugeba, auga ir atiduoti investuoti į kelius, infrastruktūrą, į ką? Į ką investuoti Kelmėje, pasakykite?! Šaligatviai geresni negu Vilniuje. daugiabučiai namai renovuoti beveik visi. Ir kokia perspektyva? Po 20 metų mes ten matysime kaip Kražiuose, kas antrą pustuštį butą.
Sutikite, kad investuota į tai, kas po 20 metų bus mirę. Gal geriau investuoti ten, kur dar nenumirę? O jeigu po 20 metų Šiauliuose bus tik 60 tūkstančių gyventojų, ką daryti su infrastruktūra? Aiškinti, kad jie stengiasi, bet niekas nesigauna?
– Ar jūs nebijosite išvažiuoti iš Vilniaus, jeigu Lietuvoje liks tik dykros?
– Tokių dalykų pasaulis yra matęs ir mato. Esu knygų prisiskaitęs apie tai, kaip išnyksta miestai, Amerikoje taip yra įvykę.
– Gal tai tie miestai, kurie būdavo vienos gamyklos miestais?
– Vienos gamyklos arba vienaplaniai. Tokie ir išnyksta. Miestas turi būti daugiaplanis, strategiškas, visą laiką matyti savo perspektyvą po 50 metų. Miesto valdžia turi gyventi ne dabartimi, o strateginėmis idėjomis, dėl jų turi būti sutarimas tų, kurie valdo ir ateis valdyti, kad nebūtų taip, jog vieni pradėjo, o kiti paneigs.
Dabar savivaldybės yra priedėliai prie ministerijų, socialinių pašalpų ir kitų gėrybių paskirstytojai, sveikatos paslaugų padalinukai.
Tikrai nėra lyderiai, kurie temptų savo regionus į priekį. Dar sugeba įsisavinti europinius pinigus, kurie tuoj pat baigsis – į šaligatvių trinkeles, apšvietimą. Bet miestų apšviesti naktį, kaip Kelmėje, nesugeba.
– Parengėte Grįžimo įstatymo projektą. Manote, kad pakaks emigrantui nupirkti bilietus į Lietuvą ir jis grįš?
– Reikia kurti grįžimo politiką. Ji turi būti aktyvi. Greičiausiai mes dar nepajėgūs sugrąžinti žmonių, kurie yra išvykę į sėkmingas valstybes, tokias, kaip Norvegija. Bet esame pajėgūs susigrąžinti ir prisikviesti žmones iš tokių valstybių, kur Lietuva gali atrodyti kaip pasaka. O tokių valstybių yra. Venesuela! Ten chaosas, žmonės prie duonos stovi nuo ryto iki vakaro. Lietuvių kilmės žmonių ten yra iki 10 tūkstančių, greičiausiai jie ispanakalbiai, gal dalis norėtų sugrįžti?
– Ar ne toloka?
– Bet Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos valstybės, kurios rūpinasi savo piliečiais, tokius dalykus daro! Atkreipkime dėmesį į tas valstybes, kuriose yra blogai, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra geriau – gal jūs norite sugrįžti? Jūs turite lietuviško kraujo, jūs mums rūpite!
Atkreipkime dėmesį į Rusiją, kurioje yra apie 200 tūkstančių lietuvių kilmės žmonių, į Ukrainą, Vidurinės Azijos valstybes.
– Manote, kad Lietuva turi potencialo augti, nes tuščia vieta nebūna?
– Taip, aš esu optimistas. Labai daug priklauso nuo valdžios žmonių. Visur – ir šalies, ir vietos. Jeigu ateina drąsūs ir veržlūs, mes matome augimą. Norėtųsi, kad teisingų krypčių pirmiausia atsirastų miestuose.
Miestuose yra daugiau intelekto, daugiau optimizmo, galimybių išgyventi, miestuose yra miestietiškas gyvenimo būdas. Nesu tiek naivus tikėtis, jog žmonės, kurie gyvena kaimuose ir nelabai turi darbo, ir toliau galės ten gyventi, turės darbo. Nebus taip. Pasaulis tapo miestų pasauliu.
– Vadinasi, labai svarbu, kad Šiauliai trauktų regiono žmones, kaip miestas?
– Taip turėtų būti, vien dėl to Šiauliai turi turėti potencialą. Jeigu žmonės išvyks iš Kelmės, Kuršėnų, tai nebūtinai į Vilnių. Sėkminga alternatyva galėtų būti Šiauliai. Bet tam reikia, kad Šiauliai išgyventų. Jeigu Šiauliai smigs, tai Kelmė pasmerkta labai greitai pražūčiai.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Ar skauda galvą merui, kad per jo kadenciją dar minus trylika procentų išvažiavo? Neskauda. Ar jam širdis sudreba? Ne. Ar jo sėdynė mažiau šildoma? Ne“, – sako Seimo narys Kęstutis Masiulis apie merus „nevykėlius.“
Seimo narys Kęstutis Masiulis mano, kad Lietuva turi galimybę augti, bet nepanaudoja galimybių: „Rumunija šiemet auga 9 procentais (pagal BVP – red. past.), latviai – 6, o mes – 3,5! Jeigu norime, kad lietuviai neišsibėgiotų, mums reikalingas augimas velnioniškais tempais. Su 3,5 procento augimu šiame regione esame atsilikėliai.“