
Naujausios
Arenos koncesijos sutartis: kur duri, ten – skylė
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje vyko Koncesijos priežiūros komisijos posėdis. Savivaldybės atstovai Šiaulių arenos koncesininkui turėjo daug pastabų, sutarta, jog reikia keisti koncesijos sutartį, peržiūrėti koncesijos mokestį, o veiklos ataskaitas su analize koncesininkas turėtų teikti kas ketvirtį. Dabar susidaro įspūdis, kad veikiama pagal principą: dirbi nuostolingai – gauni dotaciją iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Arena – įveiklinta
Posėdyje buvo aptarti devyni klausimai, dėl kai kurių, pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, didesnių diskusijų nekilo, o kai kurie buvo labai jautrūs. Domėtasi, kaip vyksta koncesijos sutarties įgyvendinimas, ar lūkesčiai, kurie buvo dėti į koncesijos sutartį, pasiteisina.
Posėdyje koncesininkas – VšĮ „Pramogų sala“ – pasidžiaugė, kad pernai arenoje surengta per 300 renginių, kuriuose apsilankė per 190 tūkstančių žmonių.
Direktorius nepateikė duomenų
A. Bartulis pripažino, kad tai neblogas pasiekimas, arena yra įveiklinta, kas ir numatyta sutartyje, tačiau nerimo kelia tai, kad pastaruosius šešerius metus „Pramogų sala“ deklaruoja dirbanti nuostolingai. Kadangi koncesininkas patiria nuostolių, Savivaldybė priversta mokėti koncesijos mokestį – daugiau kaip 214 tūkstančių eurų per metus (taip yra numatyta koncesijos sutartyje).
Pernai arena atnešė per 8 tūkstančius eurų nuostolio. Pasak A. Bartulio, norėdama aiškumo, iš kur susidaro nuostoliai, Koncesijos priežiūros komisija buvo prašiusi koncesininko pateikti arenoje nuomos ar subnuomos pagrindais veikiančių įmonių sąrašą, kad pamatytų, kokios tai įmonės, kokia veikla užsiima, kiek jos prisideda įveiklinant areną, kokios yra jų nuomos sąlygos.
Vakarykščiam posėdžiui Gintaras Radavičius, „Pramogų salos“ vadovas, tokios ataskaitos nepateikė. Pasak administracijos direktoriaus, teisinosi, jog nežinojo, kaip parengti lentelę, kaip surinkti žinias apie 30 įmonių.
Kadangi apie arenos nuomininkus negauta duomenų, 2016 metų veiklos ataskaitos svarstymą nuspręsta atidėti kitam kartui.
Neatliktas tinkamas auditas
Svarstyta 2016 metų audito ataskaita. Vėlgi klausimą teko atidėti, nes koncesijos sutartyje numatyta, kad auditą kasmet turi atlikti tarptautinė audito kompanija, tačiau auditą atliko vietiniai auditoriai. Beje, ši sutarties sąlyga niekada nebuvo vykdoma, visada audituodavo vietinės kompanijos.
Koncesininkas teikia ketvirtines veiklos ataskaitas. Šiemet iš trijų ketvirčių tik vienas (antrasis) buvo nuostolingas (12 tūkstančių eurų).
„Esant nuostolingam ketvirčiui, komisija ateityje norėtų matyti platesnę informaciją, kodėl atsirado nuostoliai, kokios to priežastys, kad būtų galima svarstyti galimas priemonės tiems nuostoliams sumažinti“, – sakė A. Bartulis.
Dirbi nuostolingai – gauni dotaciją!
Nuo pat koncesijos sutarties sudarymo niekada nebuvo peržiūrėtas koncesijos mokestis, nors galimybė peržiūrėti mokestį yra numatyta sutartyje ir tai galima daryti kasmet.
„Turėtų būti mechanizmas, kokiais kriterijais, požymiais remiantis, kokiais terminais, kokia tvarka būtų peržiūrimas koncesijos mokestis. Šis mechanizmas leistų kai kuriais atvejais pakelti, kitais atvejais sumažinti mokestį. Tai turėtų būtų lanksti ir atitinkanti viešąjį interesą sistema, kuri motyvuotų koncesininką, kad nuostoliai mažėtų“, – sakė A. Bartulis.
Dabar egzistuojanti sistema, pasak administracijos vadovo, visiškai nemotyvuoja koncesininko, nes turėdamas pelno jis negauna koncesijos mokesčio.
Kad reikia keisti koncesijos mokesčio mokėjimo metodiką, sutiko abi pusės. Ją parengta įpareigota Savivaldybės administracija.
Neišsiaiškina dėl PVM mokėjimo
Daug diskutuota dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), mat teisės aktuose numatyta, kad tuomet, kai dengiami nuostoliai, PVM neturi būti taikomas. Tačiau visus vienuolika metų koncesininkas, išrašydamas Savivaldybei sąskaitas koncesijos mokesčiui gauti, įskaičiuodavo ir PVM.
Už visus metus koncesininkas jau greičiausiai negalės susigrąžinti PVM iš Mokesčių inspekcijos, tačiau dar galėtų tai padaryti už praeitus penkerius. Visgi, pasak A. Bartulio, šiuo klausimu – kiek žmonių, tiek nuomonių, todėl reikalinga kompetentingų specialistų konsultacija – ne tik klaidoms atitaisyti, bet ir išvengti jų ateityje.
Ar teisėtai sumokėtas koncesijos mokestis?
Gana neaiški situacija yra dėl 2015 metų arenos finansinės apskaitos. Mat koncesininkas gavo kompensaciją už indėlius „Snoro“ banke (už tai, kad „Snoro“ vertybiniai popieriai buvo perkami pažeidžiant koncesijos sutarties sąlygas, G. Radavičius ir „Pramogų sala“ atsidūrė teisme).
Pasak A. Bartulio, iš Finansų ministerijos gautame atsakyme rašoma, kad ši kompensacija turėtų atsispindėti finansinėje ataskaitoje. O jeigu taip, tuomet tais metais arena turėjo pelno, vadinasi, jai nepriklausė koncesijos mokestis, o jis buvo pervestas. Išspręsti šį klausimą vėlgi turėtų padėti samdomi teisininkai ir mokesčių specialistai.
Svarstytas klausimas ir dėl Koncesijos priežiūros komisijos sudėties, mat dabar joje yra ir „kontroliuojantieji“, ir „kontroliuojamieji“. Pasak A. Bartulio, tai nelogiška, nes pats koncesininkas svarsto savo ataskaitas. Sutarta, kad šis klausimas taip pat bus įtrauktas svarstant koncesijos sutarties pataisas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto administracijos direktorius Antanas Bartulis sako, kad Šiaulių arenos koncesijos sutartis jau seniai nebeatitinka teisės aktų, todėl turi būti kuo skubiau redaguojama.