
Naujausios
SKAITYTOJAS KREIPĖSI
Santariškėse vėžio ląstelių rasta 15 kartų mažiau
Pakruojo rajono gyventojas (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) piktinosi, kad Pakruojo poliklinikos ir ligoninės laboratorijose jam atliktų tyrimų rezultatai skyrėsi nuo padaromų kitose gydymo įstaigose. Vėžiu sergantis vyras klausė – kaip gali atsirasti tokie skirtumai, iš esmės lemiantys sunkių ligonių savijautą ir elgesį?
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Žinia išgąsdino
Neseniai Nacionaliniame vėžio institute operuotas vyras, vykdydamas gydytojų nurodymus, lapkričio 17-ąją atvyko į Pakruojo polikliniką išsitirti kraujo. Tyrimo rezultatai pakruojiškį pribloškė: specifinio, vėžį rodančio antigeno aptikta tris su puse karto daugiau, nei onkologų nurodyta kritinė riba, kurią pasiekus reikia vėl skubėti į institutą.
Pas sostinės onkologus vyras nuvyko paskutinėmis lapkričio dienomis. Specialistai nenudžiugino – jei operacija vėžio neįveikė, teks imtis kito gydymo būdo.
„Kitas būdas – tai švitinimas, besitęsiantis septynias savaites. Šio agresyvaus gydymo vėžio nualintas organizmas gali ir neištverti“, – sakė pakruojiškis.
Belaukiančiam susitikimo su onkologų komisija, turinčia spręsti, ar skirti švitinimą, vyrui Santariškių klinikose buvo atliktas dar vienas kraujo tyrimas. Pastarojo rezultatai ligonį vėl apstulbino. Sostinės laboratorijoje vėžio antigeno rasta beveik penkiolika kartų mažiau, nei jo buvo nustatyta Pakruojyje.
„Gydytojas, pažiūrėjęs į tyrimo rezultatą, tik paspaudė ranką ir palinkėjo sveikti toliau. Po patirto streso nebeįstengiau nė vairuoti automobilio: iš Vilniaus namo parvežė žmona, lydinti mane pas onkologus.“
Sveikatos nepridedantys rezultatai
Ligonis svarstė – kaip jo organizmui atsiliepė laikas tarp pirmojo ir antrojo kraujo tyrimų? Beveik porą savaičių lydėjo nuolatinė įtampa, nerimas, kad jau imtas įveikti vėžys vėl grįžta. Atsigaunančiam po operacijos tai tikrai neprideda sveikatos.
„Anksčiau, dar prieš operaciją, jau buvau nusivylęs Pakruojo ligoninės laboratorijoje padarytais tyrimais. Pakruojiečių tyrimas rodė, kad antigeno kiekis mano kraujyje atitinka sveiko žmogaus normą. Bet tuo laiku jaučiausi prastai. Suabejojus, ar tyrimai tikslūs, laboratorijos darbuotoja užtikrino, kad viskas gerai. Bet analogiškas tyrimas Panevėžyje, kur lankausi pas gydytojus onkologus, parodė didesnį antigenų kiekį“, – prisiminė pakruojiškis.
Vyras teigė pastebėjęs, kad panevėžiečiai onkologai pacientus iš Pakruojo iš karto siunčia tirti kraują pakartotinai. Todėl po operacijos pakruojiškis dėl tyrimų ir kreipėsi nebe į ligoninės, bet į poliklinikos laboratoriją.
Vyras klausė, kodėl Pakruojo gydymo įstaigų laboratorijose atliktų tyrimų rezultatai skiriasi nuo tokių pat, darytų kituose miestuose?
Vadovai teigia, kad aparatai neklysta
Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Edvinas Ašoklis teigė, kad per laiką tarp dviejų tyrimų, vienuolika dienų, galėjo pasikeisti paciento organizmo būklė. Todėl ir buvo gauti skirtingi rezultatai.
„Šį įvykį aptarėme su laboratorijos vadove – reikalavimams nenusižengėme, įvykdėme visas tretinio lygio gydytojų rekomendacijas. Tyrimų aparatūra sertifikuota, kasdien kalibruojama. Antigeno kiekis kraujyje gali kisti dėl įvairių priežasčių. Galbūt tyrimo mūsų laboratorijoje metu organizmas buvo sudirgintas? O prieš skiriant švitinimą visada atliekamas kontrolinis kraujo tyrimas“, – informavo E. Ašoklis.
Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris teigė analogiškai – laboratorijos aparatūra sertifikuota, nuolat tikrinama, kalibruojama. Standarte yra numatytos nedidelės paklaidos, kurių ribos pakruojiškio atveju nebuvo viršytos. Direktoriaus nuomone, tyrimų rezultatų skirtumai gali atsirasti ir dėl gydymo įstaigų naudojamos skirtingos aparatūros, ir dėl pokyčių paties paciento organizme.