
Naujausios
Maisto porcijos – pagal delną ir šaukštą
Cukrinis diabetas – sunki ir nepagydoma liga, tačiau „susidraugavus“ su ja galima nugyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą. Vieni iš svarbiausių faktorių, kontroliuojant ligą, yra mityba, taip pat judėti ir stebėti cukraus kiekį kraujyje. Apie tai kalbėjomės su Šiaulių centro poliklinikos Diabeto mokyklėlės slaugytoja diabetologe Irena Žemaitiene.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ligai suvaldyti reikia pastangų
I. Žemaitienė su cukrinio diabeto ligoniais dirba 45 metus. Sako, kad ligonių tik daugėja, ypač sergančiųjų antrojo tipo diabetu.
Pasak medikės, sužinoję apie ligą žmonės reaguoja skirtingai. Vieni neigia savo ligą, kiti jaučia baimę, nerimą, liūdesį, treti tai priima ramiai. Užsienyje su diabeto ligoniais dirba ne tik endokrinologai, diabetologai, bet ir psichologai, psichiatrai. Lietuvoje kol kas pastarųjų specialistų pagalba pagal programą neteikiama. Ligonis, jeigu jaučia poreikį, pats turi jos ieškoti.
„Diabetas yra slapta, klastinga liga. Kai nieko neskauda, ligoniai pamiršta, kad serga cukralige. Nekontroliuojama liga apie save primena komplikacijomis. Jos labai žiaurios, joms gydyti išleidžiama daug pinigų. Inkstų nepakankamumas, diabetinė pėda, regėjimo praradimas, širdies kraujagyslių ligos“, – ligos pasekmes vardija I. Žemaitienė.
Cukrinio diabeto kontrolė yra svarbiausias dalykas, leidžiantis ligoniams gyventi visavertį gyvenimą. Ligonis turi stebėti gliukozės kiekį kraujyje, o jos kiekis labai priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, medikamentų ir svorio reguliavimo.
„Pacientai nemokamai aprūpinami aparatais ir juostelėmis cukraus kiekiui matuoti, vaistai taip pat kompensuojami, bet to, ką gauna nemokamai, ligoniai dažnai nevertina. Tingi arba pamiršta pildyti dienyną“, – apgailestauja diabetologė.
I. Žemaitienė atkreipia dėmesį, kad tik stebėdamas cukraus kiekį kraujyje kelis kartus per dieną (dvi tris dienas per savaitę), žmogus gali matyti, kada jam reikia labiau susiimti, galbūt mažinti maisto porcijas, atsisakyti tam tikrų produktų, daugiau pajudėti ar pakeisti vaistus. Tik kontroliuojant ligą galima išvengti sunkių komplikacijų.
„Niekas neateis ir už tave nesukontroliuos. Pats esi sau šeimininkas. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, – sako I. Žemaitienė.
Kitokia mitybos piramidė
Diabeto ligoniams I. Žemaitienė pataria nepatingėti paskaityti maisto produktų etiketes. Netgi renkantis liesus ir sveikus produktus, pavyzdžiui, jogurtą, reikia atkreipti dėmesį, ar jame nėra pridėtinio cukraus.
Ligoniai turi rinktis produktus, kuriuose yra skaidulų ir kuo mažiau cukraus.
Diabetologė pataria nepasikliauti produktais, kurie prekybos centruose išrikiuoti specialiose diabetikams skirtose lentynose.
„Ten daug saldumynų su fruktoze, o fruktozė diabetikams – toks pat blogis, kaip ir cukrus“, – tikina I. Žemaitienė. Medaus taip pat nepatariama vartoti.
Diabetologė atkreipia dėmesį, kad diabetikų maisto piramidė kiek kitokia negu sveikųjų. Pagrindą sudaro visagrūdžių miltų duona, praturtinta neskaldytais grūdais, sėlenomis, sėklomis, kietagrūdžių miltų makaronai, grikių, avižų, rudųjų ar laukinių ryžių košės, javainiai, trapučiai. Reikėtų vengti aukščiausios rūšies miltų gaminių, saldžių kepinių.
Angliavandenių per dieną galima suvalgyti 4–8 porcijas, išdalijant jas tolygiai per visą dieną. Viena porcija – tai riekelė duonos (apie 30 g), pusė stiklinės virtų kruopų, makaronų ar bulvių košės, 2 šaukštai sausų pusryčių, viena virta bulvė, du forminiai sausainiai (apie 20 g), vienas bulvinis blynas, du miltiniai blynai.
Toliau – daržovės, kurių reikėtų per dieną suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų (3–6 porcijos), vaisių – apie 300 gramų (2–4 porcijos) per dieną. Kad nereikėtų sverti, galima naudotis ir delno principu. Pavyzdžiui, kumščio dydžio vaisius ar daržovė sveria 100–120 gramų. Pietums ar vakarienei prie mėsos patiekalo porcija būtų stiklinė pjaustytų žalių daržovių arba pusė stiklinės virtų daržovių.
Vynuogės ir bananai turi labai daug cukrų, todėl jų reikėtų vengti. Jeigu labai norisi, porcija būtų pusė banano, 12 vidutinio dydžio vynuogių. Atsargiai reikėtų valgyti ir džiovintus vaisius. Porcija – 5 džiovintos slyvos (abrikosai), šaukštas razinų. Nepatariama gerti vaisių sulčių, nes jos greitai pakelia cukraus koncentraciją kraujyje. Išimtis – esant hipoglikemijai (stipriai nukritus cukraus kiekiui kraujyje).
I. Žemaitienė pastebi, kad ir kai kurios daržovės gali stipriai kilstelėti cukraus kiekį kraujyje, pavyzdžiui, konservuoti kukurūzai ar žali žirneliai. Porcija šių daržovių neturėtų viršyti pusės stiklinės. Nemažai cukraus turi morkos, burokėliai. Neribotai galima valgyti tik žalių salotų, agurkų, ridikėlių, kopūstų, porų, nes jie nedidina cukraus koncentracijos kraujyje.
Kadangi sergantiems cukriniu diabetu svarbi kūno svorio kontrolė, antsvorio mažinimas, reikėtų ne tik skaičiuoti angliavandenius, bet ir riebalus.
Diabetologė pataria vengti taukų, margarino, majonezo, geriausia rinktis augalinį aliejų: alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų, sviestą galima pakeisti avokadu. Riebalų kiekis neturėtų viršyti 4 porcijų per dieną. Viena porcija – šaukštelis (5 g) riebalų (30 proc. grietinės – šaukštas, liesos grietinės (apie 10 proc.) – du šaukštai). Naudinga sveikatai bus ir 1–2 šaukštai riešutų, sėklų per dieną.
Vietoje raudonos mėsos, diabetologė pataria rinktis žuvį, paukštieną. Retkarčiais galima suvalgyti ir raudonos mėsos porciją, tačiau geriausia rinktis liesą jautieną, ėrieną, žvėrieną, triušieną. Kiaušinius patariama valgyti po vieną kas dvi trys dienos.
Porcija mėsos, žuvies, taip pat ir sūrio yra 60–90 gramų, arba delno dydžio (be pirštų) mažojo piršto storio gabalėlis. Per dieną patariama suvalgyti 1–2 porcijas. Žuvį, mėsą ir kitus produktus geriau virti, troškinti, garinti, kepti orkaitėje (be riebalų), ant grotelių, negu kepti keptuvėje ant riebalų. Vengti apvolioti džiūvėsėliuose.
Pieno ir jo produktų per dieną taip pat patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 porcijas. Viena porcija lieso pieno, kefyro ar pasukų yra stiklinė, jogurto, neriebių ledų, varškės – pusė stiklinės.
Sergant cukriniu diabetu patariama atsisakyti alkoholio, ypač kenksmingi saldūs alkoholiniai gėrimai.
„Sergant cukriniu diabetu nėra draudžiamų produktų, bet kai kurių reikia vartoti labai saikingai. Reikia atminti, kad labiausiai cukraus kiekį kraujyje didina angliavandeniai, tai – cukrus, krakmolas“, – sako I. Žemaitienė.
Valgyti diabetologė pataria 3–6 kartus per dieną. Jokiu būdu nepatariama badauti, daryti labai ilgų pertraukų tarp valgymų, nes gali ištikti hipoglikemija. Jos simptomai – silpnumas, drebulys, šaltas prakaitas, stiprus širdies plakimas, pykinimas, išblyškimas, negalėjimas susikaupti. Pajutus šiuos simptomus būtina suvalgyti ko nors saldaus (cukraus, medaus, čiulpiamų saldainių, išgerti vaisių sulčių, saldžios arbatos), vėliau – duonos, bandelę ar sumuštinį.
Diabetologė ligos pradžioje visada pataria dienoraštyje kruopščiai užrašinėti, ką valgote, ir reguliariai matuotis cukraus kiekį, tuomet bus lengviau pastebėti, kokie maisto produktai stipriai pakelia cukraus kiekį kraujyje.
„Jeigu labai pakyla cukraus kiekis, galbūt valgant sriubą su bulvėmis, kruopomis ar makaronais, nereikėtų užkąsti duona, arba gal reikia sumažinti plovo, cepelinų, koldūnų porciją“, – pataria medikė.
Beje, vienas cepelinas – tai keturios porcijos angliavandenių, 7 virtinukai ar koldūnai – dvi porcijos angliavandenių.
Maitinimosi pavyzdžiai
Pusryčiai: riekė duonos su sviestu ir virta jautiena (sūriu, kiaušiniu, varške) arba 4 šaukštai košės (grikių, avižų, ryžių), vaisius (obuolys, persikas, pusė banano, 2 kiviai), puodelis nesaldintos kavos arba arbatos.
Priešpiečiai: vaisius ir vienas džiūvėsėlis (arba meduolis, sausainis, traputis).
Pietūs: lėkštė daržovių sriubos (250 ml), virtos (troškintos, be riebalų keptos) mėsos arba žuvies gabalėlis (60–90 g), bulvė (arba 4 šaukštai grikių, bulvių, ryžių košės), stiklinė pjaustytų šviežių daržovių arba pusė stiklinės virtų daržovių, stiklinė nesaldaus gėrimo.
Pavakariai: visagrūdė bandelė (džiūvėsėlis, traputis) arba vaisius, stiklinė nesaldžios arbatos.
Vakarienė: visagrūdė bandelė su varškės sūriu ir pomidoru, arba 2–4 miltiniai blyneliai su liesa grietine, arba 7 virtinukai su mėsa ir grietine, arba vištos krūtinėlė (50 g) su garnyru. Nesaldinta arbata.
Prieš miegą: stiklinė kefyro (pieno), traputis (džiūvėsėlis) arba vaisius.
Judėti svarbu
Sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu ir turintiems antsvorio, pirmas žingsnis geros sveikatos link yra mažinti svorį. Tam reikia ne tik sveikai maitintis, bet ir judėti.
I. Žemaitienė sako, kad pacientai atranda daugybę priežasčių, kodėl negali judėti: „neturiu laiko“, „nemėgstu sportuoti“, „sergu“, „skauda sąnarius“, „sunku vaikščioti“ ir panašiai.
Judėti bent pusę valandos per dieną būtina, nes tai padės ne tik sumažinti svorį, gliukozės kiekį kraujyje, bet ir suteiks žvalumo, energijos, sumažins stresą, pagerins kraujotaką, sustiprins raumenis, palaikys sąnarių lankstumą.
Diabetologė pataria rinktis tokias veiklas, kurios teiktų džiaugsmo: pasivaikščioti, važiuoti dviračiu, plaukti, šokti, dirbti sode, mankštintis ir kita. Net ir namų ruoša, tvarkymasis, automobilio plovimas, vaikščiojimas kalbant telefonu, lipimas laiptais, o ne kilimas liftu, kojų ir rankų įvairūs pratimai žiūrint televizorių irgi yra mankšta.
Galima visą pusvalandžio ar valandos mankštą atlikti vienu metu, o galima išdalinti ir po 10 minučių visai dienai. Fizinį krūvį didinkite palengva.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių centro poliklinikos Diabeto mokyklėlės slaugytoja diabetologė Irena Žemaitienė sako, kad sergant cukriniu diabetu nėra draudžiamų produktų, bet kai kurių reikia vartoti labai saikingai.