
Naujausios
Kai prisikels Prisikėlimo aikštė
Vasario pradžioje buvo pasirašyta sutartis su bendrove „Šiaulių plentas“, kuri rekonstruos Šiaulių miesto centrinę Prisikėlimo aikštę ir jos prieigas. Netrukus aikštės projektuotojas Vytenis Rudokas kartu su rangovu pradės rengti darbo projektą. Paruošiamuosius darbus planuojama pradėti vos atšilus orams, nes terminas tokiai didelei teritorijai sutvarkyti nėra pats ilgiausias – mažiau nei dveji metai.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Rekonstrukcijai – dveji metai
Pagal sutartį aikštė su prieigomis turi būti sutvarkyta iki 2019 metų gruodžio, bet V. Rudokas abejoja, ar iki šio termino bus suspėta, nes darbų apimtis labai didelė. Pirmiausiai bus tvarkomos gatvių atkarpos (Tilžės, Varpo, Vasario 16-osios, Aušros alėjos) ir pagrindinė renginių aikštė. Skveras prieš Savivaldybę kurį laiką dar nebus judinamas, kad būtų kur rengti šventes.
„Geriausia būtų uždaryti visą centrą dvejiems metams, kad darbininkai galėtų ramiai dirbti, viską padaryti gerai, iki galo, ir tada atidaryti“, – sako architektas.
Tačiau tokių drastiškų priemonių nežadama imtis. Pagrindinės arterijos (Tilžės gatvės, Aušros alėjos atkarpos) bus uždaromos tik kuriam laikui. Planuojama vasarą, kai eismas mieste mažiau intensyvus.
Keisis renginių aikštės veidas
Kadangi Prisikėlimo aikštė yra vienintelė Šiaulių aikštė, projektuodamas ją V. Rudokas siekęs reabilituoti jos unikalumą, kad ji būtų atraktyvi, jauki, atitiktų visų poreikius ir lūkesčius, kurioje miestiečiai turėtų visas galimybes ir norėtų leisti laiką ne tik per šventes.
Daugiausiai darbų bus atliekama renginių aikštėje. Jos vaizdas visiškai pasikeis.
Prie Varpo gatvės atsiras ekrano statinys-apžvalgos aikštelė. Vienoje šio statinio pusėje (iš gatvės pusės) bus informacinis stendas, virš jo turėtų atsirasti meniškas Šiaulių žemėlapis.
Iš aikštės pusės statinio siena atliks ekrano funkciją. Ant jo bus galima demonstruoti filmus, švenčių proga apšviesti Lietuvos vėliavos spalvomis, kalėdiniu laikotarpiu – mirgėti įvairiomis spalvomis. Renginių metu prie ekrano būtų statoma scena, kitomis dienomis čia gali įsikurti lauko kavinė.
Statinio viršuje – apžvalgos aikštelė su informacinėmis lentelėmis apie matomus objektus. V. Rudokas viliasi, kad galbūt iš apžvalgos aikštelės matysis ir „Auksinis berniukas“.
Visa aikštė bus išgrįsta klinkerio ir akmens trinkelėmis. Palei Aušros alėją kaip aikštės riba atsiras dekoratyvus elementas – senojo aikštės grindinio takas. Einant link Varpo gatvės takas virs fontanu su verdenėmis kaip bėgančio laiko ir atgimimo-prisikėlimo simbolis.
Nuo Tilžės gatvės iki Varpo gatvės yra beveik 2 metrų nuolydis, išlyginus aikštę, nusileisti į Varpo gatvę bus įrengtos pakopos. Varpo gatvė nuo Vilniaus gatvės iki Aušros alėjos bus išgrįsta klinkerio ir akmens trinkelėmis kaip pėsčiųjų gatvės tęsinys, vedantis link aikštės.
Be suolelių, gėlių klombų, aikštėje bus ir vaikų žaidimo vieta, programuojamas fontanas, senų miesto fotovaizdų eksponavimo stovai (iš viso aikštėje ir jos prieigose numatoma 10 tokių stovų), vieta trumpalaikiams paviljonams statyti.
Architektas yra sumanęs, kad aplink fontaną galėtų atsirasti grindinio plokštės, kurias už tam tikrą sumą galėtų įsigyti ir jose išsikalti norimą užrašą kiekvienas panorėjęs. Tik šiai idėjai įgyvendinti reikalingas administratorius.
„Jeigu atsirastų kažkas, kas norėtų ir galėtų tuo užsiimti, būtų puiku. Įsivaizduokit, jeigu aš turiu tokią plokštę ir pas mane atvažiuoja svečių, kur aš juos pirmiausiai nusivesiu? Aišku, į aikštę“, – sako V. Rudokas.
Pasak architekto, aikštėje bus ir neišbaigtų momentų, pavyzdžiui, muziejinė erdvė palei Tilžės gatvę. Čia su laiku turėtų atsirasti meniniai akcentai, simbolizuojantys aštuonis Šiaulių gyvavimo amžius.
Užstatymas reikalingas dėl jaukumo
Daug diskusijų ir kai kurių šiauliečių pasipiktinimo sulaukė Prisikėlimo aikštės projekte numatytas pastatas prieš Šiaulių valstybinės kolegijos pastatą. Pasak V. Rudoko, užstatymas numatytas dar 1999 metais patvirtintame aikštės detaliajame plane.
Užstatymas prie Aušros alėjos reikalingas tam, kad būtų išsaugotos aikštės ribos ir būtų išbaigta erdvė, aiškina architektas. Tokia aikštė, kokia yra dabar, – per didelė. Pasak V. Rudoko, jos plotas prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. Europinės aikštės yra kur kas mažesnės.
Kažkada tokia buvo ir Šiaulių turgaus aikštė, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje subombardavus miestą, dauguma sugriautų pastatų nebuvo atstatyti, tik išvalyti griuvėsiai, o kad erdvė nebūtų tokia tuščia ir nyki, prisodinta medžių.
„Tada tai buvo gerai ir pateisinama, bet dabar reikia atkurti istorinę tiesą. Mieste viskas turi būti savo vietose: ir medžiai, ir pastatai“, – sako architektas.
Visgi, kada kultūrinės paskirties pastatas galėtų atsirasti prie kolegijos, kol kas neaišku.
Problema dėl karių palaidojimo vietos
Tilžės gatvė ir Aušros alėja Prisikėlimo aikštę dalija į keturias zonas. Viena iš jų – katedros prieigos su Antrojo pasaulionio karo sovietų sąjungos karių palaidojimo vieta ir Aušros taku, vedančiu link Saulės laikrodžio aikštės.
V. Rudokas kategoriškas – karių palaikus iš aikštės reikėjo seniai iškelti, bet nė viena miesto valdžia nesiryžo. Negana to, palaidojimo vietą pertvarkyti leidžiama tik minimaliai. Sutvarkymo sprendinius architektas rengs atskiru projektu. Tikslas – karių palaidojimo vietą padaryti vizualiai kuo mažiau pastebimą, kad tik atėjęs prie jos matytum, kad čia yra memorialas.
Dar vienas tikslas pertvarkant katedros prieigas buvo ištiesinti Aušros taką. Jis eis per karių palaidojimo vietą. Leidžiantis taku žemyn, prie jo įsikurs katedros apžvalgos aikštelė su suoliukais. Neįgaliesiems ir vaikų vežimėliams pravažiuoti bus įrengti pandusai.
Vieta paminklui bus, trūksta tik paminklo
Pasak V. Rudoko, vieniems paminklo skvere prie Savivaldybės labai reikia, kitiems atrodo, kad jis čia nereikalingas.
„Urbanistiškai čia turi atsirasti akcentas ir ne mažesnis, kaip 10 metrų aukščio“, – tikina architektas.
Katedros bokštas, 16 metrų aukščio vėliavos stiebas renginių aikštėje ir paminklas Tautos laisvei skvere – tai pagrindiniai aikštės akcentai – dominantės. Pasak V. Rudoko, šie akcentai „konsoliduoja erdvę, sukuria aiškumą ir jaukumą“. Nuo kiekvieno iš šių akcentų turi būti gerai matomi kiti du. Bėda tik ta, kad nėra paties paminklo.
Pasak V. Rudoko, bandymų organizuoti konkursą būta ne kartą, tačiau bandymai ir likdavo bandymais. Būta ir kuriozinių situacijų, kai svarstyta, kam tas paminklas iš viso turėtų būti skirtas, kol galiausiai išsikristalizavo paminklo Tautos laisvei idėja.
Architektas žada ir toliau judinti Savivaldybės valdininkus, kad konkursas būtų surengtas. Jeigu tai pavyks ir konkursas vyks sėkmingai, galbūt pavyktų dar suspėti paminklą pastatyti iki aikštės atidarymo. Kol paminklo nėra, architektas suplanavęs tik jo postamentą.
Link paminklo ves grindinyje įrengta šviesos juosta (tokia pat juosta bus įrengta ir renginių aikštėje, nuo vėliavos stiebo brėžianti liniją link katedros).
Skveras ir toliau išliks žaliausia aikštės dalimi. Bus išpjauti tik sunykę medžiai ir tie, kurie labiausiai trukdo darniai urbanistinei struktūrai. Bus pasodinta naujų medžių, krūmų ir kitų dekoratyvinių augalų.
Bus daug nepatenkintų
V. Rudokas neabejoja, kad rekonstruojant aikštę ir pasibaigus rekonstrukcijai bus daug nepatenkintų, tik konstruktyvios kritikos esą kaip visada bus maža.
Daug triukšmo, tikėtina kils dėl kertamų medžių. Pasak architekto, prieš kelerius metus Šiauliuose apsilankę ir miesto centrinėje dalyje medžius vertinę dendrologai iš Latvijos pasakė, kad apie 80 procentų medžių yra sergantys ar sunykę dėl prastos priežiūros.
Medžių priežiūra mieste visada buvo kone paskutinėje vietoje. Pasak V. Rudoko, jie sodinami bet kur ir bet kaip, genimi kaip pakliūva.
Išbaigto aikštės vaizdo nebus ir dėl lėšų trūkumo.
„Su tuo, ką mes turime, rezultato nepasieksime. Čia tik pirmas etapas. Kai atsiras akcentai, ten, kur numatyta, kai užsistatys pastatai ten, kur jie turi būti istoriškai, atsiras erdvės išbaigtumas ir jaukumas. Neseniai suvokiau vieną dalyką ir nusiraminau. Mes nevertiname, mes tik išsakome savo nuomonę, vertina laikas“, – įsitikinęs urbanistas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Prieš Valstybinės Šiaulių kolegijos pastatą bus formuojamas skveras su žaliomis kalvomis ir medžiais, kad kolegijos kiemas įgautų jaukumo, privatumo. Palei Aušros alėją bus įrengta 28 vietų automobilių aikštelė su įvažiavimu iš Varpo gatvės. Prie Varpo gatvės – 20 vietų automobilių ir turistinių autobusų stovėjimo aikštelė su moduliniu viešuoju tualetu.
Skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės neliks dabar čia esančio požeminio viešojo tualeto. Antžeminė jo dalis virs skvero terasa, o rūsys – pagalbinėmis patalpomis (pasidėti švaros, aplinkos priežiūros priemonėms). Prie buvusio tualeto bus pastatytas modulinis tualetas.
Reprezentacinė zona – skveras prieš Savivaldybę – keisis bene mažiausiai. Iš jo bus iškeltas fontanas, centrinė dalis bus išgrįsta bazalto trinkelėmis, skvero gale numatoma paminklo Tautos laisvei vieta.
Architektas Vytenis Rudokas sako, kad iš dabar Prisikėlimo akštėje augančių medžių liks tik keturi paminkliniai ąžuolai palei Tilžės gatvę ir du seni klevai palei Varpo gatvę. Visa aikštė bus išgrįsta trinkelėmis ir bus skirta renginiams, mugėms, kilnojamoms lauko kavinėms, lauko kino teatrui ir kitiems sumanymams.
Skulptūra „Senelis su anūkais“ išliks toje pačioje vietoje.
„Aš neatvesiu miestiečių į aikštę, aš galiu sukurti tik prielaidas, pagrindą jiems ateiti čia ir daryti, ką nori. Kurkime tradicijas! Darykime kokias nors fabriko dienas, kur savo produkciją galėtų pristatyti įvairios šiaulietiškos įmonės“, – sako Prisikėlimo aikštės projektuotojas, architektas Vytenis Rudokas.
Vytenio RUDOKO projekto vizualizacija
Taip po rekonstrukcijos turėtų atrodyti Prisikėlimo aikštės renginių erdvė.
Katedros bokštas, 16 metrų aukščio vėliavos stiebas renginių aikštėje ir paminklas Tautos laisvei skvere – tai pagrindiniai aikštės akcentai – dominantės.