
Naujausios
Gyvybę gelbės implantuotas modernus aparatas
Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre atlikta pirmoji elektrostimuliatoriaus su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija (IKD) implantacija. Ji atlikta 41 metų šiauliečiui.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Infarktą sukėlė negydyta hipertenzija
Keturiasdešimtmetį policijos pareigūną klinikinė mirtis ištiko gruodžio pradžioje, rytą. Laimei, vyras buvo darbe ir kolegos nedelsdami puolė jį gaivinti. Darė tai, kol atvyko greitoji. Gaivinimas truko apie 40 minučių.
Pasak dr. Noros Kupstytės-Krištaponės, Širdies ir kraujagyslių centro vadovės, į ligoninę šiaulietis buvo atvežtas jau atgaivintas. Jam diagnozuotas miokardo infarktas, atlikta operacija. Jos metu paaiškėjo, kad paciento infarktas yra embolinės kilmės, tai yra dėl užsikimšusios kraujagyslės.
„Pasirodo, pacientas ilgą laiką ignoravo padidėjusį kraujospūdį, nesigydė, nes jokių simptomų nejuto. Viena iš negydomos hipertenzijos pasekmių – prieširdžių virpėjimas. Aritmijos ir dažno pulso pacientas taip pat kaip simptomų nejautė, dėl to nesikreipė į šeimos gydytoją ir kraują skystinančių vaistų nevartojo, dėl to susiformavo trombas, kuris pateko į vainikinę arteriją ir sukėlė miokardo infarktą“, – pasakojo N. Kupstytė-Krištaponė.
Vėliau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose pacientui atlikus širdies magnetinio rezonanso tyrimą nustatyta sumažėjusi širdies kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija su randiniais pokyčiais po įvykusio miokardo infarkto.
„Tokių ligonių rizika patirti pakartotinius gyvybei pavojingus sutrikimus yra labai didelė, o paciento amžius jaunas. Antiaritminiai vaistai, kuriuos šiuo metu galime skirti tokiems pacientams, turi daugybę pašalinių reiškinių, o turėtų būti vartojami ilgą laiką. Todėl šis pacientas, įvertinus jo ligos eigą ir tyrimo duomenis, idealiai tiko elektrostimuliatoriaus su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija implantacijai“, – sakė Širdies ir kraujagyslių centro vadovė.
Operacijai pasirinko Šiaulius
Operaciją atliko penkerius metus Šiaulių širdies ir kraujagyslių centre dirbantis intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas. Pasak gydytojo, be šios implantacijos žmogus būtų gyvenęs tarsi ant parako statinės.
Po vasario mėnesį atliktos operacijos praėjus dviem dienoms pacientas išleistas namo, o po savaitės grįžo į įprastinį, visavertį gyvenimą ir nuo šiol gali jaustis saugiai.
Operacijos metu buvo atliktas maždaug 2 centimetrų pjūvis, pro kurį įdėtas į širdies stimuliatorių panašus, tik šiek tiek storesnis (maždaug degtukų dėžutės dydžio) IKD. Prietaisą sudaro trys dalys: impulsų generatorius, elektrodai ir programavimo sistema. Impulsų generatorius veikia kaip mažas kompiuteris. Visą dieną jis priima iš elektrodų, pritvirtintų prie širdies raumens, informaciją apie širdies ritmą: per greitas, per lėtas, ar širdis plaka ritmiškai, ar neritmiškai.
Aparatas ne tik koreguoja širdies ritmą. Jei registruojamas gyvybei pavojingas ritmo sutrikimas, IKD jį nutraukia intensyviu elektros srovės impulsu (vadinamu elektrošoku) tiesiai į širdies raumenį. Likus porai sekundžių iki elektros srovės impulso, prietaisas ima vibruoti ar skleisti garsinį signalą, kad žmogus spėtų prisėsti ar sustoti, jei vairuoja automobilį, kitaip pasiruošti, nes elektrošokas nėra malonus. Impulso metu nereikėtų liestis prie žmogaus, nes srovė gali nupurtyti ir jį.
Po kiekvieno elektrošoko epizodo pacientui vertėtų pasirodyti kardiologui.
Pasak V. Tamakausko, gamintojai prietaisui suteikia ne mažesnę kaip 5 metų garantiją. Jeigu elektros srovės impulsai reti, prietaisas gali tarnauti iki 12 metų. Pasibaigus galiojimo laikui, prietaisas keičiamas.
IKD yra vienas iš brangiausių (apie 4500 eurų) ir sudėtingiausių šiuo metu pasaulyje implantuojamų prietaisų. Pasak V. Tamakausko, vien įstatyti IKD į krūtinės ląstą neužtenka, jį reikia užprogramuoti, kad tinkamai veiktų. Tai reikalauja ne mažiau žinių, negu pati operacija.
Žingsnis į priekį
Širdies stimuliatoriai Šiaulių ligoninėje pradėti implantuoti nuo 2015 metų vasario. Per trejus metus implantuota daugiau kaip 460 stimuliatorių. Jauniausias pacientas – 40 metų vyras, vyriausia – 101 metų moteris.
V. Tamakauskas sako, kad dabar žengtas dar vienas didelis žingsnis į priekį – pradėtos IKD implantacijos.
Gydytojas, ruošdamasis šiai implantacijai, stažavosi Kauno klinikose, vėliau – Vokietijoje ir Šveicarijoje, IKD gamintojų mokymo bazėje.
Pasak gydytojo, sergamumas išemine širdies liga auga ir pacientų, kuriems gyvybę padėtų išgelbėti IKD implantacija, atsiranda nuolat (10–15 žmonių per metus). Anksčiau tokie pacientai operacijai turėdavo vykti į Kauną, o nuo šiol tai galima atlikti Šiauliuose.
Prietaisai yra užsakomi prieš operaciją ir atkeliauja į ligoninę per keturias dienas.
Šiaulių ligoninėje per metus planuojama atlikti apie 10 IKD implantacijų.
Pasak V. Tamakausko, elektrostimuliatorius padeda išgelbėti gyvybę, tačiau taip pat svarbu vartoti kardiologo paskirtus vaistus, gyventi sveikai, judėti ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, ir intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas sako, kad elektrostimuliatorius su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija pacientui suteikia saugumo jausmą ir reguliuoja širdies ritmą.
Elektrostimuliatorius su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija už šiuos įprastus širdies stimuliatorius yra dvigubai storesnis.
Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas savo iniciatyva stažavosi Kauno klinikose, Vokietijoje ir Šveicarijoje, kad Šiaulių ligoninėje galėtų atlikti vieno iš brangiausių ir sudėtingiausių šiuo metu pasaulyje prietaisų implantacijas.