Naujausios
Dėl kaštonų skauda galvą, o širdį?
Šiaulių miesto savivaldybė davė leidimą balandžio 2 dieną organizuoti mitingą, kuriuo bus siekiama išsaugoti Kaštonų alėjos medžius. Vakar akcijos iniciatyvinė grupė Savivaldybėje susitiko su vicemeru Domu Griškevičiumi ir Administracijos direktoriaus pavaduotoju Marijumi Velička. Savivaldybės atstovai siūlo pakartotinai ištirti medžius. Ar tai padės išgelbėti 86 kaštonus ir klevus?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nutrauks kartų ryšį
Kaštonų alėjos rekonstrukcijos metu numatoma nupjauti 86 medžius – daugiausiai kaštonus ir keletą klevų. Šiauliečiai sujudo ir antrąją Velykų dieną planuoja mitingą Kaštonų alėjoje. Norima išsaugoti senuosius kaštonus.
Pasak mitingo pagrindinio organizatoriaus juvelyro, Vilniaus dailės akademijos lektoriaus Alfredo Dauliaus, Šiaulių miesto savivaldybės ar rekonstrukcijos darbus atliksiančios bendrovės samdyti medžių būklės specialistai kaštonų būklę įvertino 2–3 balais (10-balėje sistemoje), kai tuo tarpu šią savaitę Šiauliuose viešėjęs Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis – ne mažiau kaip 8 balais.
„Specialistas sakė, kad medžiai apleisti, bet tvirti. Jiems reikalinga priežiūra, bet tikrai galima išsaugoti“, – vakar sakė A. Daulys, kartu su arboristu apžiūrėjęs medžius.
Pasak akcijos organizatoriaus, klevų sunaikinimas – tai ryšių tarp kartų nutraukimas, nes medžius sodiname ne sau, o kad galėtų džiaugtis vaikai ir anūkai.
Paguoda – keturi kaštonai tikrai liks
M. Velička teigė, kad kaštonas nėra lietuviškas medis, natūraliai Lietuvos miškuose kaštonai neauga, tai atvežtinis medis. Kaštonų alėjos pradžioje, prie Vilniaus gatvės, pagal projektą numatoma išsaugoti keturis kaštonus, kurie bus tarsi vartai į alėją.
Pačioje alėjoje planuojama pasodinti 48 rausvažiedžius kaštonus 25–30 centimetrų storio kamienais ir maždaug 4 metrų aukščio. Būtų sodinami didesni medžiai, nes pasimokyta iš Dvaro gatvės rekonstrukcijos klaidų, kuomet buvo pasodinti pigesni, gerokai jaunesni medžiai.
„Žinoma, vaizdas pasikeis. Bet mes nesunaikiname alėjos, o ją atjauniname“, – tikino M. Velička.
D. Griškevičius miestiečius ragino nesivadovauti vien emocijomis, o pasikliauti specialistų išvadomis.
Lina Žutautė, vaikiškų knygų rašytoja ir iliustruotoja, stebėjosi, kodėl keturis kaštonus galima išsaugoti, o kitų ne?
Kaštonų alėjos rekonstrukciją vykdančios bendrovės „Kelprojektas“ atstovė sakė, kad tai – architektūrinis sprendimas, be to, jie auga tokioje vietoje, kur ateityje bus galima pakeisti kitais medžiais, jeigu to reikės.
Paveldosaugos objektas
Susitikime dalyvavusi Vilija Ulinskytė-Balzienė, Šiaulių „Aušros“ Fotografijos muziejaus vadovė, sakė, kad Kaštonų alėjos želdinius pagal galimybes reikėtų išsaugoti todėl, kad tai yra Zubovų dvaro komplekso dalis, taigi ir paveldosaugos objektas.
Ji priminė, kad alėja buvo atsodinta tris kartus, pastarąjį kartą – po Antrojo pasaulinio karo.
„Jeigu tik įmanoma, želdinius reikia išsaugoti, o jeigu ne – pakeisti tokiais pat“, – akcentavo Fotografijos muziejaus direktorė.
Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius, pridūrė, kad medžių vertinimą turėjo atlikti ne šiaip dendrologas, o samdomas parkų paveldosaugininkas.
M. Velička „Aušros“ muziejaus atstovams tvirtino, kad Zubovų dvaro teritorija yra apibrėžta ir Kaštonų alėja į ją neįeina. Jis taip pat patikino, kad dendrologas, atlikęs medžių vertinimą, turi ir paveldosaugos atestatą.
Siūlo dar vieną „nepriklausomą dendrologą“
„Atsodinti tokiais pat medžiais gal ir būtų logiška, bet mums siūlo tokią kaštonų rūšį, kuri yra prisitaikiusi augti mieste, kuri nereikalauja didelės priežiūros“, – sakė M. Velička.
Menininkė Edita Sudžiūtė įsitikinusi, kad ir dabartiniai kaštonai yra pakankamai prisitaikę miesto sąlygoms, tačiau buvo prastai prižiūrėti.
Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ tarybos narys, ataskaitoje apie Kaštonų alėjos medžius pasigedo detalios analizės ir įvertinimo, kodėl tokiu ar kitokiu balu buvo įvertinti kaštonai.
M. Velička pasiūlė kompromisą – pasamdyti nepriklausomą dendrologą, kuris pakartotinai atliktų medžių būklės tyrimą. Taip pat siūlė pasikviesti specialistą, kuris prieš tai atliko tyrimą, kad pateiktų išsamias išvadas apie medžius.
Medžių gynėjai kaip alternatyvą siūlė keisti medžius palaipsniui.
„Bet kaip atrodys alėja, jeigu vienoje pusėje išpjausime iš eilės kelis medžius, tada kažkur dar kelis, atsodinsime jaunais medeliais, visiškai nebus alėjos vaizdo. Kalbu kaip šiaulietis, kaip miesto gyventojas, kuriam rūpi“, – į diskusiją įsitraukė D. Griškevičius.
Šiaulių universiteto Botanikos sodo dendrologas Vaidas Juknevičius laipsniškai keičiant medžius įžvelgia ir kitą problemą – po dideliais medžiais pasodinti jauni medeliai bus stelbiami, jiems truks ir saulės, ir maisto medžiagų, viršūnes žalos senųjų medžių šakos. Esą kyla ir ligų grėsmė, jeigu toje vietoje augo ligotas medis.
„Lietuvis labai verkia, kai medis žūsta, bet nieko nedaro, kad jis būtų sveikas, – nuskambėjo balsas iš salės. – Šituos iškirsim, pasodinsim kitus ir vėl nesirūpinsim.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekto schemą ekrane demonstravo Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje Kaštonų alėjos medžių gynėjai dėstė argumentus, kodėl reikia išsaugoti senuosius kaštonus.
Balandžio 2 dienos mitingo Kaštonų alėjoje organizatorius juvelyras Alfredas Daulius su Lietuvos arboristikos centro vadovu apžiūrėjo kaštonus. Arboristas juos įvertinęs aštuonetu iš dešimties – medžiai esą stiprūs.
