Vien ilgesni mokslo metai lygio nepakels

Vien il­ges­ni moks­lo me­tai ly­gio ne­pa­kels

Šie­met Lie­tu­vos mo­ki­niams pail­gė­jo moks­lo me­tai. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, kad kil­tų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai, nes esą la­bai at­si­lie­ka­me nuo ki­tų Eu­ro­pos ša­lių. Tik ar už­ten­ka pail­gin­tų moks­lo me­tų? Kal­bin­ti Šiau­lių mies­to mo­kyk­lų va­do­vai sa­ko, kad dar rei­kia ir lė­šų, kad pa­mo­kos tap­tų įdo­mes­nės, taip pat rei­kė­tų keis­ti ug­dy­mo tu­ri­nį.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Il­ges­ni moks­lo me­tai – ne nau­jie­na

Šie­met moks­lo me­tai pail­gė­jo ir pra­di­nu­kams. Nors jie va­sa­ros ato­sto­gų išeis pa­si­bai­gus ge­gu­žei, ta­čiau vi­du­ry­je moks­lo me­tų ato­sto­ga­vo ma­žiau, ne­tu­rė­jo pa­pil­do­mų ato­sto­gų. 5–11 kla­sių mo­ki­niai moks­lo me­tus šie­met baigs bir­že­lio 15 die­ną.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus lai­ki­na­sis ve­dė­jas Ri­mas Mar­cin­kus sa­ko, kad il­ges­ni moks­lo me­tai nė­ra nau­jie­na, moks­lo me­tai baig­da­vo­si ir bir­že­lio 18 die­ną.

Jie bu­vo su­trum­pin­ti 2008 me­tais, nes truk­dė bran­dos eg­za­mi­nams: rei­kė­da­vo pa­tal­pų, mo­ky­to­jai ne­ga­lė­da­vo ves­ti pa­mo­kų, nes vyk­dy­da­vo eg­za­mi­nus.

Kai eg­za­mi­nai pra­dė­ti vyk­dy­ti šeš­ta­die­niais, nu­spręs­ta grįž­ti prie anks­tes­nės tvar­kos.

Tai, kad moks­lo me­tai vėl il­gi­na­mi, pro­ble­mos ne­ma­to ir Lie­po­rių gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Si­gi­ta Ma­li­naus­kie­nė. Mo­kyk­los va­do­vė ne­se­niai grį­žo iš Vo­kie­ti­jos, ten moks­lo me­tai bai­gia­si lie­pos vi­du­ry­je.

„Pas juos ir­gi šil­ta, kla­sė­se taip pat ne­tu­ri kon­di­cio­nie­rių, bet vyks­ta pa­mo­kos, ir vi­si į tai žiū­ri nor­ma­liai“, – pa­sa­ko­ja S. Ma­li­naus­kie­nė.

Tie­sa, pas vo­kie­čius moks­lo me­tai pra­si­de­da rug­sė­jo vi­du­ry­je, be to, jie tu­ri dau­giau ato­sto­gų per moks­lo me­tus.

Vik­to­ras Va­ra­na­vi­čius, Dai­nų pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, ma­no, kad į va­sa­rą nu­tęs­ti moks­lo me­tai daug nau­dos ne­duos.

„Ar pa­ge­rės mo­ky­mo­si ko­ky­bė, kai už lan­go šil­tas oras? Pa­va­sa­ris lie­ka pa­va­sa­riu, vi­siems yra ūpas išei­ti į lau­ką, ir mo­ky­ma­sis pa­si­da­ro ne­be toks svar­bus. Vai­kai ki­taip pra­de­da gy­ven­ti, kai su­šy­la oras“, – sa­ko V. Va­ra­na­vi­čius, va­do­vau­jan­tis mo­kyk­lai jau 35 me­tus.

Di­rek­to­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, pail­gin­ti moks­lo me­tai la­biau­siai nau­din­gi tė­vams, nes vai­kai bus užim­ti.

„Užim­ti vai­kus ga­li­ma įvai­riai. Jei­gu yra lė­šų, ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti sto­vyk­las. Da­bar gi nuei­na­ma leng­viau­siu ke­liu – mo­ky­to­jams vis tiek at­ly­gi­ni­mas bir­že­lį yra mo­ka­mas“, – sa­ko V. Va­ra­na­vi­čius.

Kad mo­ki­niams pa­mo­kos at­ši­lus orams ne­tap­tų kan­čia, lau­ke, mo­kyk­los te­ri­to­ri­jo­je, įreng­tos vie­na mo­bi­li ir trys sta­cio­na­rios kla­sės. Bū­na die­nų, kai vi­sos lau­ko kla­sės užim­tos, o no­rin­čių­jų dirb­ti lau­ke yra ir dau­giau.

Erd­vių lau­ke ves­ti pa­mo­kas tu­ri ir Lie­po­rių pro­gim­na­zi­ja. Jos taip pat la­bai po­pu­lia­rios ge­gu­žę.

Bir­že­lį mo­kyk­lo­se vyks ne tik pa­mo­kos, bus die­nų, skir­tų pa­žin­ti­nei, kul­tū­ri­nei veik­lai, iš­vy­koms.

Paš­ne­ko­vai nea­be­jo­ja šių veik­lų nau­da, nes tai ga­li­my­bė vai­kams pra­ktiš­kai pri­tai­ky­ti kla­sė­se įgy­tas ži­nias, pa­ma­ty­ti kaž­ką nau­jo, įdo­maus, ty­ri­nė­ti, pra­plės­ti aki­ra­tį.

Rei­kia ir ki­tų per­mai­nų

Vi­si kal­bin­ti va­do­vai pri­ta­ria, kad vien pail­gi­nus moks­lo me­tus mo­ky­mo­si ko­ky­bė ir re­zul­ta­tai ne­pa­ge­rės, rei­kia ir ki­tų da­ly­kų.

„Mes kal­ba­me apie ug­dy­mo tu­ri­nio ma­ži­ni­mą, apie priei­na­mu­mą, įdo­mu­mą, bet taip nė­ra. Pats esu fi­zi­kas, kai pa­si­žiū­riu į fi­zi­kos pro­gra­mą, gė­da. Sa­ko, lie­tu­vių kal­bos pro­gra­mą pa­kei­tė, bet dau­giau­siai tik au­to­riai pa­si­kei­tė. Ne­si­kei­čia ir ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mos apim­tis, o šian­dien mo­ki­nį tur­būt rei­kė­tų mo­ky­ti elg­tis su pi­ni­gais, kaip juos pa­nau­do­ti, kaip iš­gy­ven­ti.

Ne­li­ko eg­za­mi­nuo­se žo­di­nio at­sa­ki­nė­ji­mo, iš­sky­rus ang­lų kal­bą, vis­kas bu­vo su­ves­ta į stan­dar­ti­nį tes­ti­nį at­sa­ky­mą, to­dėl šian­dien mo­ki­niai pra­stai ra­šo, ne­mo­ka dės­ty­ti min­čių. Kiek kei­čia­si po­li­ti­kų, mi­nist­rų, nie­kas ne­drįs­ta pa­ju­din­ti ši­tos sri­ties. Šian­dien vis dar į ži­nias orien­tuo­ja­mės. Ži­no­ma, jų rei­kia, bet rei­kė­tų kiek įma­no­ma dau­giau dė­me­sio kreip­ti ir į įgū­džius“, – sa­ko V. Va­ra­na­vi­čius.

Prak­ti­nio ži­nių pri­tai­ky­mo pa­mo­ko­se pa­si­gen­da ir S. Ma­li­naus­kie­nė, ta­čiau ma­no, kad pa­ma­žu vis­kas ju­da į ge­ra. Daug ke­liau­jan­ti po ki­tų ša­lių mo­kyk­las, di­rek­to­rė ti­ki­na, kad Lie­tu­vos švie­ti­mas nė­ra pra­stes­nis.

„Tik­rai esa­me pa­žen­gę to­li, kai ku­rio­se sri­ty­se ga­li­me di­džiuo­tis sa­vi­mi. Aš ne­su­tik­čiau su tuo, kad mes esa­me že­miau Eu­ro­pos ly­gio, tik la­bai mėgs­ta­me sa­ve plak­ti. Gal kaž­ka­da bu­vom la­biau lin­kę į teo­ri­ją, bet da­bar ei­nam link pra­kti­kos spar­čiais žings­niais. Kai va­ži­nė­ji, ma­tai, ga­li pa­ly­gin­ti, ne­drįs­čiau teig­ti, kad esa­me pra­stes­ni“, – sa­ko S. Ma­li­naus­kie­nė.

Pa­sak R. Mar­cin­kaus, kad ug­dy­mo re­zul­ta­tai ge­rė­tų, pir­miau­sia tu­rė­tu­me ma­ty­ti kiek­vie­ną vai­ką ir ma­tuo­ti kiek­vie­no vai­ko pa­žan­gą, ne tik da­ly­ki­nių ži­nių ir kom­pe­ten­ci­jų, bet ir bend­rai vai­ko ūg­tį, įsi­trau­ki­mą į po­mė­gius.

„Pa­čios pro­gra­mos nė­ra la­bai griež­tos. Jo­se yra nu­ro­dy­ta, ko­kių ži­nių vai­kas tu­ri įgy­ti, ko­kius ge­bė­ji­mus tu­ri iš­siug­dy­ti. La­bai pri­klau­so nuo mo­ky­to­jo. Jei mo­ky­to­jas la­biau lin­kęs į aka­de­mi­nį ug­dy­mą, aiš­ku, tam dau­giau dė­me­sio skirs. Ki­tas la­biau kreips dė­me­sį į bend­ruo­sius vai­ko ge­bė­ji­mus ir jo kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą. Pa­sa­ky­ti, kad pro­gra­ma yra ne­ge­ra, tik­rai ne­ga­lė­čiau. Tie­siog la­bai pri­klau­so, kaip ta pro­gra­ma rea­li­zuo­ja­ma“, – sa­ko R. Mar­cin­kus.

Kad pa­mo­kos tap­tų įdo­mes­nės ir aug­tų mo­ki­nių mo­ty­va­ci­ja, V. Va­ra­na­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, rei­kė­tų dau­giau lė­šų skir­ti nau­jau­sioms tech­no­lo­gi­joms, ta­čiau ne vi­sos mo­kyk­los iš­ga­li sau tai leis­ti.

Gal mo­ky­mo­si ko­ky­bė ir re­zul­ta­tai la­biau­siai pri­klau­so nuo mo­ky­to­jų?

„Ne­ti­kiu, kad Šiau­liuo­se pra­sti mo­ky­to­jai. Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie tes­tų, eg­za­mi­nų, olim­pia­dų re­zul­ta­tai. Mo­ky­to­jų iš­si­la­vi­ni­mas yra pa­kan­ka­mai aukš­tas, bent jau Šiau­liuo­se. Mo­ky­to­jai ne­bi­jo iš­šū­kių, bet kad pa­mo­ka bū­tų įdo­mi, rei­kia kad į ją atei­tų nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos“, – sa­ko V. Va­ra­na­vi­čius.

Pa­sak R. Mar­cin­kaus, dau­giau pa­mo­kų ga­lė­tų vyk­ti už mo­kyk­los ri­bų, ta­čiau su­si­du­ria­ma su pro­ble­ma – per vie­ną pa­mo­ką neiš­si­ve­si vai­kų kaž­kur to­liau, jei­gu išei­na­ma vi­sai die­nai, nu­ken­čia ki­tų da­ly­kų pa­mo­kos.

„Rei­kė­tų, kad mo­ky­to­jai dau­giau tar­pu­sa­vy bend­ra­dar­biau­tų, kad vyk­tų da­ly­kų in­teg­ra­ci­ja. To­je sri­ty­je dar yra neiš­sem­ti aruo­dai“, – sa­ko R. Mar­cin­kus.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vik­to­ras Va­ra­na­vi­čius, Šiau­lių Dai­nų pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, įsi­ti­ki­nęs, kad ne moks­lo me­tus rei­kia il­gin­ti, o keis­ti ug­dy­mo tu­ri­nį, jį ma­žin­ti, da­ry­ti priei­na­mes­nį ir įdo­mes­nį.

Šiau­lių Lie­po­rių gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Si­gi­ta Ma­li­naus­kie­nė ne­ma­no, kad il­ges­ni moks­lo me­tai – blo­gy­bė, taip dir­ba dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių mo­kyk­los.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus lai­ki­na­sis ve­dė­jas Ri­mas Mar­cin­kus: „Kad ug­dy­mo re­zul­ta­tai ge­rė­tų, pir­miau­siai tu­rė­tu­me ma­ty­ti kiek­vie­ną vai­ką ir ma­tuo­ti kiek­vie­no vai­ko pa­žan­gą.“