
Naujausios
Kas laukia ataušus galvoms?
Rinkimų rezultatai kelia politines aistras – nuo dešiniųjų euforijos dėl į antrą turą išėjusių kandidatų iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderių ambicingų pareiškimų trauktis iš valdžios. Tiesa, pastarasis grasinimas vakar kiek prislopo, akcentuojamas dar vienas „jeigu“ – „valstiečiai“ gal liks valdžioje, jei laimės Europos Parlamento rinkimus.
Apie tai, kaip vertina rinkimų rezultatus, kurį kandidatą palaikys antrajame ture, ką mano apie „valstiečių“ grasinimus trauktis iš Vyriausybės ir valdančiosios daugumos, paklausėme politikų.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Beveik 20 procentų – tai ne 4
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė rinkimus vertina, kaip nemenką žmonių pasitikėjimą, ir nėra linkusi visiškai pritarti partijos lyderių ketinimams trauktis iš šalies valdymo.
„Tokia žmonių valia ir ją priimame, kaip rinkėjų pasirinkimą. Iš Premjero pozicijos kandidatuoti į Prezidentus yra sudėtinga. Aš ne kartą susitikimuose su gyventojais girdėjau, kad S. Skvernelis – puikus Premjeras, tegul dirba toliau, tęsia pradėtus darbus, juo pasitiki.
Žiūrint rinkimų rezultatų skaičius, 19,7 procento S. Skvernelio balsų, o sumine išraiška 278 tūkstančiai Lietuvos žmonių – didžiulis pasitikėjimas. Daugiau nei 4 000 didesnis, nei visa partija buvo gavusi 2016 metų Seimo rinkimuose. Tai rodo didžiulį pasitikėjimą Premjeru“, – mano R. Baškienė.
Ji siūlo netapatinti visų rinkimų ir atskirti Premjero, Prezidento ir Europos Parlamento pozicijas.
„Mūsų rinkėjai yra išmintingi. Jie mąsto apie kiekvieną personaliją atskirai. Aš šitų rinkimų nevertinčiau kaip nesėkmės“, – sakė Seimo vicepirmininkė.
Apie ketinimą „valstiečiams“ trauktis į opoziciją, R. Baškienė kalbėjo: „Tai pažadas, žodžiai, išsakyti mūsų partijos pirmininko“. Ji priminė, kad prieš rinkimus frakcija svarstė tokį siūlymą, neturėdama rinkimų rezultatų, daug buvo balsavime nedalyvavusių. Šiandien politikė akcentuoja, kad beveik 20 procentų rinkėjų balsų – tai ne keturi procentai.
„Tai yra atsakomybės klausimas. Žmonės mums po pasakytų pirmininko žodžių sakė, kad mes privalome dirbti ir tęsti pradėtus darbus. Aišku, buvo ir tokių, kurie sakė: eikite. Gerbtinos yra visos pozicijos, – aiškino R. Baškienė. – Negaliu pasakyti, kad nebėra noro dirbti. Yra atsakomybė ir įsipareigojimas. Mane ketvirtą kartą Šiaulių krašto žmonės išrenka į Seimą vienmandatėje apygardoje ir tai vertinu kaip didžiulį įpareigojimą dirbti. Mes, vienmandatininkai, nesame partijos statytiniai. Nėra taip, kad mes pagal partijos sąrašą atėjome. Vienmandatė apygarda uždeda dar didesnę atsakomybę.“
Ji siūlė sulaukti tolimesnių diskusijų, liepos 12 dieną vyksiančios naujojo Prezidento priesaikos. Tada Premjeras grąžins įgaliojimus ir bus aiškiau, kas toliau.
Seimo vicepirmininkė įsitikinusi, kad „valstiečių“ pasitraukimas į opoziciją krizės nesukeltų, tačiau Seimo ir Vyriausybės darbą sustabdytų. Užtruktų laiko surasti kandidatus į naujos Vyriausybės narius, tektų performuoti Seimo komitetus. Seimas susitvarkytų, nėra krizės pavojaus, sprendimų keliai būtų surasti. Nerimą kelia tai, kad visa tai vyktų 2020 metų valstybės biudžeto rengimo fone.
„Manau, kad atsakomybė prieš žmones yra svarbiausias dalykas ir tikiu, kad kolegos ne emocijas iškels aukčiau visko, o racionalų mąstymą. Rinkimai visada įneša tam tikrų emocijų – aštresnių pasisakymų, žodžių. Bet pasibaigus rinkimams, sulauksim ir blaivesnio mąstymo, kaip veikti toliau“, – vylėsi R. Baškienė.
Kuriam iš dviejų kandidatų į Prezidentus „valstiečiai“ nukreips savo rinkėjų balsus?
„Rinkėjui nelabai svarbu, kas ką pasako. Jis turi savo nuomonę. Nėra taip, kad perdėjau balsus iš vienos kišenės į kitą“, – pareiškė politikė.
Neįvertino darbų, rinkosi perspektyvą
Lietuvos Respublikos Seimo narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas šiaulietis Arūnas Gumuliauskas apgailestavo, kad rinkėjai neįvertino Vyriausybės nuveiktų darbų, o rinkosi ateities vizijas.
„Rinkimų rezultatus vertinu normaliai. Pirmiausia, tai yra Prezidento rinkimai, čia daugiau vertinamos asmenybės, ne tiek nuveikti darbai, kiek žiūrima į perspektyvą. Nuveikti darbai tapo antraeiliais. Dėl to buvo tokie rezultatai.
Gaila, kad rinkėjai neįvertino dabartinės Vyriausybės veiksmų. Iš rezultatų matosi, kad rinkėjai neišreiškė tokio pasitikėjimo „valstiečiais“, koks buvo anksčiau“, – apgailestavo A. Gumuliauskas.
Politikas priminė, kad Prezidento institucija yra labai svarbi ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje. Kai kiekvienas kandidatas, turi konkrečios politinės jėgos palaikymą, galima prognozuoti, kas bus ateityje.
„Už I. Šimonytės stovi konservatoriai. Už S. Skvernelio – „valstiečiai“. Kas stovi už G. Nausėdos, nėra labai aišku. Tai ateityje gali atsiliepti. Pažiūrėjus Prezidento rinkimų istoriją, matyti, kad niekas nestovėjo už Valdo Adamkaus, todėl buvo neaiški politinė opinija. Gali pasikartoti tas pats periodas, kai vidaus politikoje toliau žais politinės partijos, o Prezidento balsas nebus toks ryškus, kokio norėtųsi“, – spėjo A. Gumuliauskas.
Seimo narys ką palaikyti antrame rinkimų ture, su partija dar nesitarė. Tam turi dvi savaites. Jis mano, jog tie palaikymai nėra labai efektyvūs – merai deklaravo, kad palaiko vieną arba kitą, bet rinkėjai „balsuoja taip, kaip balsuoja“.
Ar tikrai „valstiečia“ trauksis iš valdančiosios koalicijos?
„Laukiame Europos Parlamento rinkimų. Jei Prezidento rinkimuose buvo balsuojama už asmenybę, tai Europos Parlamento rinkimuose bus aiškiai balsuojama už politinę jėgą. Tada žiūrėsime, ar dar turime kokį palaikymą, ar ne. Jei tavęs neberemia, pradedame galvoti, kad gal tai, ką mes darėme, rinkėjams nepatinka. Laukia didelė diskusija partijos ir frakcijos viduje. Nors daug kas sako, kad gali būti vienasmeniai sprendimai, bet partijoje yra demokratinė dvasia ir viskas bus sprendžiama balsavimu“, – įsitikinęs A. Gumuliauskas.
Politikas mano, kad neteisingai daug kas suveda „valstiečių“ sprendimus į „kažkokias ambicijas“.
„Dvejus su puse metų buvo dirbama labai intensyviai, negailint savęs. Kai rezultatai pagal rinkimų rezultatus netenkina žmonių, „valstiečiams“ reikia daryti išvadas“, – įsitikinęs Seimo narys.
Visi trys kandidatai buvo geri
Seimo narį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovą Kęstutį Masiulį sekmadienį vykusių Prezidento rinkimų rezultatai džiugina.
„Gal anksčiau ir negalėjau taip kalbėti, tačiau kadangi esu ir politologas, galiu šiandien pasakyti, kad visi trys kandidatai (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis) buvo geri. Tuo šie rinkimai ir buvo ypatingi. Nebūtų buvę blogai, jei būtų toliau patekęs ir Saulius Skvernelis. Jis yra geresnis kandidatas už Ramūną Karbauskį. Būtų išlikusi ta pati tarptautinės politikos kryptis.
Džiugina tai, kad į rinkimus atėjo nauja aktyvi karta jaunų žmonių, miestai stipriai prisidėjo. Abu į antrą turą išėję kandidatai yra dešinieji. Puiku, kad žmonės pasisakė už pažangą“, – sakė K. Masiulis.
Politikas mano, kad R. Karbauskiui nereikėjo šantažuoti rinkėjų: jei nerinksite, mes pasitrauksime.
„Pritariu, kad Prezidento rinkimuose žmonės labiau vertina asmenybes, o ne partijas. Mes, konservatoriai, šių rinkimų metu buvome atsitolinę nuo I. Šimonytės, kaip ir ji nuo partijos. Jei valstiečiai tikėjosi turėti „savo“ Prezidentą, tai noriu pasakyti, kad ir Saulius Skvernelis nebūtų galėjęs būti partijos įkaitu. Prezidentas turi būti laisvas savo sprendimais“, – komentavo Seimo narys.
Jis įsitikinęs, kad žadėdamas trauktis nuo valstybės valdymo R. Karbauskis dirbtinai kelia šalyje politinę krizę.
„Ką tai reiškia: truputį pavaldėme ir dabar sprunkame? Saulius Skvernelis dabar kalba kaip įsižeidęs žmogus. Ant ko įsižeisti, ant rinkėjų? Rinkėjai dažniausiai nepalaiko tų, kurie tuo metu yra valdžioje, čia nieko naujo“, – sakė K. Masiulis.
Politikas aiškino, kad konservatoriai negali perimti Vyriausybės, nes ją formuoja daugumą turinti partija. Formuoti mažumos Vyriausybę? Tokia yra buvusi, kai vadovavo premjeras Gediminas Kirkilas, tačiau tada konservatoriai buvo pažadėję jai palaikymą. Jei Vyriausybės ministrai neturės Seime politinio pritarimo, tai jų sprendimų Seimas nelaimins.
„Šiandien aš matau galimybę dirbti technokratinei Vyriausybei, kai ministrais Seimo partijos skiria nepartinius žmones.
Na, nebent patys „valstiečiai“ imtų skaldytis ir formuoti naują valdančiąją daugumą, tuomet konservatoriai galėtų dalyvauti ją formuojant. Bet „valstiečiams“ sprukti nuo atsakomybės likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų yra nesolidu“, – vertino K. Masiulis.
Kvietė mokytis iš Šiaulių
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atvirai reiškė palaikymą premjerui Sauliui Skverneliui. Jam neišėjus į antrąjį turą, meras rinkimų rezultatus vertino „kaip žmonių valią“.
„Šis dalykas buvo prognozuotas. Vertino politologai, vyko apklausos. Viskas rodė labai panašų rezultatą. Gal pirmą kartą apklausos taip tiksliai atitiko.“
Meras patvirtino, kad dabar klausimas „numeris vienas“, ar pasitrauks S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė.
„Ataušus galvoms reikia priimti racionaliausius sprendimus. Šiaulių perspektyvą vertinu per didžiųjų šalies miestų situaciją. Vyksta didžiuliai URBAN projektai. Nereikalingos jokios pertraukos, jokie netikėtumai. Šiauliams oro uosto problematika būtų labiau apsunkinta. Dabartinė valdžia jau yra susigaudžiusi, supratusi ir ateina sprendimų metas. Procesai prasidėtų iš naujo. Ar to reikia? Mano nuomone, tikria nereikia. Iki Seimo rinkimų tiek beliko. Tai neracionalu“, – mano meras.
A. Visockas situaciją lygina su buvusia Šiauliuose, kai gruodžio 13 dieną, iki rinkimų likus 3 mėnesiams, buvo pradėta interpeliacija merui, atleistas vicemeras ir Administracijos direktorius. Meras kvietė politikus pasižiūrėti į Šiaulius, kaip nereikia daryti.
Paklaustas, kurį kandidatą į Prezidentus palaikys antrajame ture, meras atsakė: „Jei pastebėjote, mano kabinete buvo du kandidatai – Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda. Aš atsakiau“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seimo pirminininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė akcentavo, kad Premjeras Prezidento rinkimuose gavo didesnį šalies žmonių palaikymą, nei 2016 metų Seimo rinkimuose visa „valstiečių“ partija.
Seimo narys šiaulietis Arūnas Gumuliauskas apgailestavo, kad žmonės neįvertino dabartinės Vyriausybės nuveiktų darbų.
Šiaulių merui Artūrui Visockui nerimą kelia galimas Vyriausybės pasikeitimas.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo narys Kęstutis Masiulis džiaugėsi, kad į rinkimus atėjo nauja rinkėjų karta, aktyvesni tapo miestai.