Naujausios
Gatvėje kaimyniškai sugyvena žmonės ir kryžiai
Šiauliuose, Šimšės rajone, kalvotoje K. Kalinausko gatvėje yra išlikę net du senoviniai paminklai su kryžiais. Nors gatvė — prestižinė, statomi nauji prabangūs namai, bet kaimynystės su kryžiais neišsižada nei senieji gatvės gyventojai, nei naujakuriai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pakartuvių gatvės kryžiai
Į susitikimą su gatvės kryžiais lydi ilgametė šios gatvės gyventoja Irena Vasiliauskienė. Vienas kryžius, statytas dar 1901 metais, yra prie jos jau amžinybėn iškeliavusios mamos namelio, kuriame dabar niekas nebegyvena. Ponia Irena spėja, kad ir jos mamos namelis, į kurį ji atsikėlė apie 1970 metus, statytas panašiai tais pačiais metais, kaip ir kryžius.
Prieš II pasaulinį karą, I. Vasiliauskienės teigimu, K. Kalinausko gatvė vadinosi Pakartuvių gatve.
„Žmonės, norėdami palaiminimo ir Dievo užuovėjos savo namams ir gatvei, kurioje pagal buvusį pavadinimą galima spėti, kad vyko nelabai gražūs dalykai — žmonės būdavo skriaudžiami, ir pastatė tą kryželį“, — pasakojo I. Vasiliauskienė.
Kitas kryžius — gatvės gale. Jis statytas 1941 metais už gatvės gyventojų sudėtas aukas. „Viešpatie Jėzau, saugok mūsų Tėvynę nuo priešų“, — iškaltas maldavimas ant kryžiaus.
Abu kryželiai apsodinti gėlėmis, gatvės gyventojų prižiūrimi. Prie 1941 metais statyto kryžiaus — nauja, dar neužbaigta statyba. Kol kas nesutvarkyta kiemo aplinka, tai ir kryželiui skirta kiek mažiau dėmesio — nenušienauta, bet gėlės vis tiek jį visada puošia.
„Susigyveno gatvė su tais kryžiais ir niekas niekada neišdrįs paliesti, nors čia ir statosi žmonės naujus prabangius namus“, — tiki I. Vasiliauskienė.
Nukelia kepures ir praeiviai
1901 metais statytas kryželis yra kelis kartus šventintas.
Prie mamos namelio pastatytą kryžių I. Vasiliauskienė beveik kasmet perdažo, sodina gėles su anūkais, taip saugodama savo gatvės istorinę atmintį.
„Ne kartą esu mačiusi, kaip pro šalį eidami žmonės nukelia prie kryželio kepurę ir persižegnoja“, — sakė trisdešimt metų K. Kalinausko gatvėje gyvenanti ponia Irena.
Poniai Irenai atmintin įstrigo, kaip prie kryželio ėjo moteris, pasiremdama dviem lazdomis, sunkiai lipdama į kalną su gėlių puokšte rankoje pasakiusi: „Einu kryžiuko aplankyti“. Galbūt ji buvo viena iš tų, kurie aukojo 1941 metais pastatytam gatvės kryžiui.
Seniau, kai dar buvo gyvi senieji gatvės gyventojai, prie 1941 metais statyto kryžiaus po senais klevais susirinkdavo švęsti švenčių.
„Senoji Šimkevičienė, Norkevičienė, Kontautienė, dar kelios moterys ateidavo prie kryžiaus pasėdėti ant suolelio. Kas pyragą išsikepdavo, mano mama braškių turėdavo, paskaninto vandens. Susėsdavo prie kryžiaus ant suolelio ir kalbėdavosi apie gyvenimą. Gražus kaimynų sutarimas yra labai didelis dalykas“, — prisiminusi senus laikus pasakojo I. Vasiliauskienė.
CITATA
„Žmonės, norėdami palaiminimo ir Dievo užuovėjos savo namams ir Pakartuvių gatvei pastatė kryželius
ATMINTIS: Ilgametė K. Kalinausko gatvės gyventoja Irena Vasiliauskienė mena, kad anksčiau kaimynai rinkdavosi prie kryželių kaimyniškai pabūti.
AUKA: Už buvusios Pakartuvių gatvės gyventojų aukas buvo pastatytas kryžius prašantis Dievo saugoti jų Tėvynę.
AMŽIUS: Kryžius prie K. Kalinausko 51 namo mena 1901 metus. Jis pastatytas kaip gatvės ir sodybos saugotojas.
Jono TAMULIO nuotr.