Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Ir be pinigų, ir be turto
Keli kantrūs šiauliškės bendrovės „Pramoninės konstrukcijos“ darbuotojai pusę metų dirba be atlyginimo. Dauguma darbuotojų spjovė ir savo noru paliko darbovietę dar rudenį. Ir vieni, ir kiti nebesitiki, kad skolos už darbą kada nors bus išmokėtos. Specialistai pataria darbuotojams kuo anksčiau kreiptis į teismą ir patiems inicijuoti bankroto bylą įmonei, kol dar esama turto ir jį galima parduoti.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Pusę metų — be atlyginimų
Šiaulietis Vladimiras Melnikovas save vadina kvailiu, daugiau kaip pusę metų dirbančiu už dyką. Vyras atėjo į redakciją, norėdamas papasakoti istoriją, tipišką daugeliui atvejų, vykstančių šiuolaikinėje darbo rinkoje.
V. Melnikovas dirba šiauliškėje bendrovėje „Pramoninės kontrukcijos“ šaltkalviu. Sakė, jog atlyginimo nebegauna nuo gegužės mėnesio. Tiesa, didesnę ar mažesnę sumą kartkartėmis įmonė “patrupindavusi“: “Šimtą kitą litų“.
„Aš vienas toks durnelis. Didžioji dalis darbuotojų, kurių buvo apie trisdešimt, nieko nebesitikėdami, rudenį išėjo savo noru,“ — pasakojo vyriškis. Jis rodė pažymą, kurioje pažymėta, jog bendrovė jam skolinga per 5000 litų. Vyras moja ranka — nebesitiki, kad įsiskolinimas bus išmokėtas.
Nesulaukdami algų, įmonės darbuotojai kreipėsi į Valstybinę Šiaulių apskrities darbo inspekciją. Realios pagalbos nesulaukė: inspekcijoje pasiūlyta kreiptis į teismą. Bet teismų, anot Vladimiro, paprasti žmonės privengia.
„Ką vargšas žmogus laimėsi? Sukavos, išsiparduos brangiausią turtą, tada paskelbs bankrotą ir paaiškės, kad žalos išsireikalauti nėra iš ko“, — redakcijoje kalbėjo V. Melnikovas.
Bus skelbiamas bankrotas
„Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su Jonu Butautu, uždarosios akcinės bendrovės “Pramoninės konstrukcijos“, užsiimančios metalo konstrukcijų gamyba, konstravimo darbais, statybos darbų vadovu. Pasak J. Butauto, įmonė sėkmingai gyvavo septynerius metus. Sunkumų užgriuvo praėjusį pavasarį.
„Veiklos nebevykdome, šiomis dienomis laukiame teismo: bus skelbiamas įmonės bankrotas. Skolų turime daugiau nei galime atsiskaityti su darbuotojais. Šiuo metu darbe likome trys administracijos darbuotojai ir du darbininkai. Kiti savo noru išėjo spalio pabaigoje“, — sakė J. Butautas.
Priklauso išeitinės kompensacijos
Bankroto administratorius pasirodo įmonėje tada, kai įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą. Pasak Ritos Valkiūnienės, bendrovės „Restrus“, teikiančios bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas, skaičiuojami įsiskolinimai už prastovas, nepanaudotas atostogas — apskritai visos įmonės skolos.
Įstatymai numato, sakė R. Valkiūnienė, jog bankrutavusioje įmonėje dirbantys darbuotojai nepriklausomai nuo to, ar jie serga, ar atostogauja, po teismo nutarties įsiteisėjimo privalo būti per tris dienas įspėti ir per penkiolika darbo dienų atleisti iš darbo. Atleistiems darbuotojams, išskyrus įmonės direktorių, priklauso dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos.
„Viskas, kas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymui, Darbo kodeksui, galioja ir po bankroto. Darbuotojai taip pat yra kreditoriai, ir jeigu jie mato, kad delsiama mokėti skolas, įmonės turtas išparduodamas, turėtų ne laukti, o, ieškinyje įvardiję visas priežastis, kreiptis į vietos apygardos teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, — sakė R. Valkiūnienė. — Daugiausiai per tris dienas įmonės turtas areštuojamas.“
Registrų centro duomenimis, bankrutuojančių įmonių statusą Šiaulių apskrityje praėjusiais metais įgijo 126 įmonės, o Šiaulių mieste — 80.
Išeiti savo iniciatyva — nenaudinga
Kuo gali padėti darbuotojams Garantinis fondas? Į „Šiaulių krašto“ klausimus atsakė Liudvika Trasykytė, Garantinio fondo direktorė:
— Kas yra Garantinis fondas ir kam jis skirtas?
— Garantinis fondas yra pinigų fondas, kurio lėšos skiriamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.
— Kaip elgtis įmonės darbuotojams, jeigu atlyginimai vėluoja mėnesį ir daugiau?
— Reikėtų žinoti tikslesnę įmonės padėtį. Normaliomis sąlygomis būtų galima kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o jeigu įmonė nemoki, būtų galima inicijuoti bankroto bylą įmonei.
Jeigu darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, darbuotojas neturėtų nutraukti darbo sutarties darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 127 straipsnis 1 dalis) ar šalių susitarimu (Darbo kodekso 125 straipsnis). Darbo sutartis turėtų būti nutraukiama tokiu pagrindu, kuris konstatuotų, kad darbo santykiai buvo nutraukti dėl to, kad darbdavys neįvykdė savo įsipareigojimų darbuotojui (Darbo kodekso 128 straipsnis, 127 straipsnis 2 dalis).
Jeigu darbuotojas išeina iš darbo savo iniciatyva ar šalių susitarimu, jis praranda teisę į išeitinę išmoką, kuri mokama iš Garantinio fondo.
— Kam ir kada reikia kreiptis į Garantinio fondo lėšų administratorių? Ar įmonė turi būti paskelbusi bankrotą oficialiai?
— Turi kreiptis įmonės bankroto administratorius. Taip, pagal Garantinio fondo įstatymą, įmonei turi būti iškelta bankroto byla, kad būtų galima kreiptis dėl išmokų skyrimo iš Garantinio fondo.
— Kokie šansai yra atgauti įmonės nesumokėtą skolą?
— Garantinis fondas neapmoka skolų 100 procentų. Skolos apmokamos iki tam tikros įstatymo numatytos ribos. Jeigu dalis skolų lieka neapmokėta po to, kai lėšas skyrė Garantinis fondas, ta dalis lieka įmonės skola darbuotojams iki bankroto bylos pabaigos. Jų apmokėjimas jau priklauso nuo to, kiek ir kokio turto turi įmonė, kiek įmanoma tą turtą realizuoti.
2009 metais vidutinė Garantinio fondo išmoka, tenkanti vienam darbuotojui, sudarė 3432 litus. 2009 metais Šiaulių apskrities 38 įmonių 535 darbuotojai gavo per 1 milijoną 469 tūkstančio litų išmokų iš Garantinio fondo lėšų.
KOMENTARAS
Laukti neverta
Olegas ŠČIOGOLEVAS, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus vyresnysis darbo inspektorius darbo teisei, pataria patiems darbuotojams paskubinti nemokios įmonės bankrotą:
— Bankrotą Įmonių bankroto įstatymas apibūdina kaip nemokios įmonės būseną, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tada tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą.
Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir darbuotojams laiku nemokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais.
Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.
Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl paskolų ir taip toliau.
Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Kartais neskubama kreiptis į teismą, tikintis, kad pagelbės Garantinis fondas. Tačiau iš Garantinio fondo darbuotojams mokama ne didesnė kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, suma. Jeigu įmonė turto neturi, belieka kreiptis į Garantinį fondą dėl išeitinių kompensacijų išmokėjimo.
Taigi — ar verta laukti, kol bus paskelbtas bankrotas? Reikia pradėti atsikovoti savo pinigus, kol dar yra darbdavys, o įmonės turtas neišparceliuotas.
SKOLOS: Vladimiras Melnikovas atsinešė pažymą, kurioje surašyta, kiek įmonė jam skolinga, bet neišmokėtų pinigų nebesitiki atgauti.
DELSIMAS: Olegas Ščiogolevas, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus vyresnysis darbo inspektorius darbo teisei: „Nereikėtų laukti, nes neretai darbdaviai žada neva atsilygins, o iš tiesų mulkina. Paskui parduoda turtą ir gaudyk vėją laukuose.“
KANTRYBĖ: Daugiau kaip pusę metų kantriai atlyginimo laukusiam šiauliečiui Vladimirui Melnikovui bankrutuojanti įmonė skolinga per 5000 litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
