Naujausios
Namams šildyti praverstų ir kelmai
Šiaulių miškų urėdijoje aptarta galimybė po darbų miške likusias šakas, net kelmus panaudoti gaminant kurą.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Bandoma pereiti prie biokuro
Šalies Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidento Remigijaus Lapinsko manymu, tikėtis, kad dujos pigs, neverta, todėl šilumai ir elektrai gaminti reikėtų labiau naudoti biomasę.
Dabar kombinuotosios šilumos ir elektros gamybos — kogeneracines — elektrines šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, bet jau užsimenama, kad 2020-aisiais kogeneraciniu būdu iš biomasės ir atliekų, tarp jų ir komunalinių, būtų galima pagaminti 360 megavatų elektros per valandą.
R. Lapinsko nuomone, tik centralizuoti šilumos tinklai turi galimybę greitai ir dideliu mastu pereiti prie alternatyvaus kuro — biokuro naudojimo. Šalyje yra katilinių, kurios gali naudoti įvairų kurą — tokį, koks tuo metu yra pigiausias.
Pernai Lietuvoje tik 19 procentų šilumos buvo pagaminta iš biokuro, o, pavyzdžiui, Švedijoje — du trečdaliai. Užtat naudojant dujas pas mus — 77 procentai, Švedijoje — 3 procentai. Manoma, kad šiemet pradėjus veikti naujai Radviliškio biokuro katilinei, modernizavus kai kuriuos šilumos tinklus, biomasės dalis centralizuotos šilumos gamyboje pasieks 20— 21 procentą. 2012 metais pradėjus eksploatuoti Šiaulių kogeneracinę jėgainę, įgyvendinus kai kuriuose kitus projektus, tikėtina, kad ši dalis pasieks 25-27 proc.
Apie 70 procentų namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotų šilumos tinklų, naudoja biomasę malkų pavidalu. Ji panaudojama neefektyviai, nes pas vienus dar stovi katilas iš tarybinių laikų, pas kitus — krosnys, todėl didesnioji šilumos dalis išlekia pro kaminą.
Praverčia kirtimų atliekos
Šiaulių miškų urėdija kasmet parduoda vidutiniškai po 10— 12 tūkstančių kubinių metrų malkų. Brangstant dujoms, malkinės medienos paklausa didėja ir urėdija jau nebepajėgi visų gyventojų norų patenkinti. Kertant miškus susidaro nemažai atliekų — smulkių stiebų, šakų, viršūnių, kelmų, didesnė dalis jų galėtų būti panaudota kurui.
Kuro gamyboje dar ypač nepakankamai panaudojami kelmai. Jų paruošimas smulkinti yra nepigus. Šiaulių urėdija, žemės plotą ruošdama medelynui, išrovė ir patalpino į sandėlius apie 550 kubinių metrų kelmų. Kubinį metrą jų paruošti susmulkinimui kainavo apie 60 litų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno nuomone, reikia numatyti vietas, kuriose būtų galima kaupti kelmus. Įmonės jose galėtų paruošti kūrenti tinkantį produktą. Tokiomis vietomis galėtų tapti buvusios fermos, sandėliai, dirbtuvės, prie kurių lengva privažiuoti.
Po pasitarimo Vainagių girininkijoje stebėta, kaip smulkinami kelmai ir šakos.
LIKUTIS: Kelmai kraunami į smulkintuvą.
DARBAS: Į Vainagių girininkijos tarpumiškį iš 17 hektarų suvežti kelmai, šakos smulkinami, skiedros kraunamos į vilkikus.
ATLIEKOS: Šakos taip pat virsta skiedromis.
KURAS: Skiedros iš smulkintuvo byra į krautuvo kaušą.
Autoriaus nuotr.