Dangvietų kaimo kraštovaizdžio ypatybės

Pa­sak L. Gied­ri­mo, Dang­vie­tų kai­mas yra vos už dvie­jų ki­lo­met­rų į šiau­rę nuo Už­ven­čio. Kai­mas yra geog­ra­fiš­kai įdo­mio­je vie­to­je. Va­ka­ri­nė Dang­vie­tų da­lis yra kal­vo­ta, o ry­ti­nė­je kai­mo da­ly­je ply­ti ly­gu­mos.

Įdo­mu tai, kad as­fal­tuo­tas ke­lias yra ta ri­ba, ku­ri ski­ria kal­vo­tą va­ka­ri­nę kai­mo da­lį nuo ly­gu­mų.

Prie šio ke­lio ry­ti­nio pa­kraš­čio ga­lu į jį sto­vi trys se­no­viš­kos so­dy­bos, ku­rios liu­di­ja ka­dai­se Dang­vie­tus bu­vus gat­vi­niu-rė­ži­niu kai­mu. Ži­no­ma, be tų tri­jų so­dy­bų, prie ke­lio Dang­vie­tuo­se yra ir ge­ro­kai dau­giau na­mų, ta­čiau ne­ma­ža da­lis jų bu­vo sta­ty­ti jau so­vie­ti­niais me­tais, o tie trys mi­nė­tie­ji na­mai, spė­ja­ma, yra vie­ni se­niau­sių kai­me.

Ti­kė­ti­na, kad Dang­vie­tų kai­mas prie ke­lio su­si­for­ma­vo po gar­sio­sios, 1557 me­tais įvy­ku­sios Va­la­kų re­for­mos. Ta­čiau tiks­li kai­mo įkū­ri­mo da­ta, de­ja, nė­ra ži­no­ma. Dang­vie­tų kai­mas 1789 me­tais yra mi­ni­mas Už­ven­čio dva­ro in­ven­to­riu­je. Tad bū­tent tos trys, ga­lu į ke­lią sto­vin­čios so­dy­bos ro­do, kad Dang­vie­tai bu­vo gat­vi­nis-rė­ži­nis kai­mas, ir kad ta vie­ta, kur šian­dien drie­kia­si Šat­ri­jos gat­vė, yra se­niau­sia kai­mo da­lis. Tuo tar­pu so­dy­bos, esan­čios va­ka­ri­nė­je kal­vo­to­je kai­mo da­ly­je, bu­vo įkur­tos maž­daug XX a. tre­čią­jį – ket­vir­tą­jį de­šimt­me­tį, įgy­ven­di­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kai­mų iš­skirs­ty­mo į vien­kie­mius pro­jek­tą.

Be­je, tuo me­tu so­dy­bų bu­vo pri­kur­ta ne tik kal­vo­to­je va­ka­ri­nė­je kai­mo da­ly­je, bet ir ry­ti­nė­je da­ly­je ply­tin­čio­se ly­gu­mo­se. Se­nes­nie­ji vie­ti­niai dang­vie­tiš­kiai ry­ti­nė­je kai­mo da­ly­je bu­vu­sias so­dy­bas dar pui­kiai at­si­me­na. Ta­čiau ry­ti­nė­je kai­mo da­ly­je bu­vu­sios so­dy­bos su­nai­kin­tos so­viet­me­čiu vyk­do­mų me­lio­ra­ci­jos dar­bų me­tu.

Me­lio­ra­ci­ja la­bai pa­kei­tė Dang­vie­tų kai­mo kraš­to­vaiz­dį. Jos me­tu bu­vo su­nai­kin­ta daug ne­di­de­lių upe­lių, ku­rių lie­ka­nų Dang­vie­tuo­se dar ir šian­dien ga­li­ma ap­tik­ti. Vie­nas toks upe­lis bu­vo va­di­na­mas Prū­du­piu. Jis pra­si­dė­jo kal­vo­to­je šiau­rės va­ka­ri­nė­je Dang­vie­tų kai­mo da­ly­je ir te­kė­jo į va­ka­rus, kol tarp Dang­vie­tų ir Že­be­rių esan­čio­je vie­to­vė­je kir­tęs da­bar jau as­fal­tuo­tą ke­lią, su­ko pie­tų kryp­ti­mi. Spė­ja­ma, te­kė­jęs į ry­tus nuo prie ke­lio esan­čių Dang­vie­tų kai­mo so­dy­bų ir te­kė­jęs per kai­mą iki pat jo pa­bai­gos. Da­bar tai kark­lais ir įvai­rio­mis žo­lė­mis pri­žė­lęs me­lio­ra­ci­jos grio­vys. Tiks­lią bu­vu­sio upe­lio va­gą pa­vyk­tų at­sek­ti tu­rint de­ta­lių se­nų­jų Dang­vie­tų kai­mo pla­nų, ta­čiau da­bar ga­li­ma ban­dy­ti spė­ti, kad Prū­du­pio upe­lis bu­vo mi­nė­to­jo me­lio­ra­ci­jos grio­vio vie­to­je...

Baig­da­mas pa­sa­ko­ji­mą Lau­ry­nas tei­gė, jog dar daug bū­tų ga­li­ma daug kal­bė­ti apie Dang­vie­tų kai­mo kraš­to­vaiz­dį, ta­čiau pa­bai­gai no­ri­si pa­mi­nė­ti tik tiek, kad kai­mo apy­lin­kės pui­kiai ma­to­si nuo da­bar jau aria­mo Var­šu­vos kal­no, ku­ris, nors ir kviet­ru­giais ap­sė­tas, ir dar­žais ap­so­din­tas, pui­kiai paį­vai­ri­na Dang­vie­tų kai­mo kraš­to­vaiz­dį...

Pa­sik­lau­sy­ti pra­ne­ši­mo at­vy­ko gau­sus bū­rys bib­lio­te­kos skai­ty­to­jų. Li­te­ra­tė Eu­ge­ni­ja Či­čins­kie­nė ren­gi­nį paį­vai­ri­no sa­vo kur­to­mis ei­lė­mis apie Lie­tu­vą. Gir­ni­kų kai­mo gy­ven­to­jas Al­gir­das Rim­kus pa­si­da­li­no sa­vo pri­si­mi­ni­mais apie Dang­vie­tų kai­me gy­ve­nu­sius žmo­nes, kai­mo is­to­ri­ją. Pra­ne­ši­mo ir pa­ro­dos pri­sta­ty­me da­ly­va­vo ir pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­li­jo Lio­lių so­cia­li­nės glo­bos na­mų Už­ven­čio pa­da­li­nio gy­ven­to­jai, kar­tu su užim­tu­mo spe­cia­lis­te Si­gi­ta Šat­kaus­kai­te.