
Naujausios
Daktarų vaikai čia nesimoko
Artėja pietų pertrauka. Kelmės profesinio rengimo centro moksleiviai būriais traukia į miestą arba į atnaujintos valgyklos salę. Dalis devintųjų–dešimtųjų klasių moksleivių, besimokančių akredituotos vidurinio ugdymo gimnazijos klasėse, gauna nemokamą maitinimą.
Kai kurie dar baiginėja darbus. Tadas Rimša kartu su meistru Ignu Bernotu remontuoja koridorių. Vidaus patalpos atnaujinamos savo jėgomis – po truputį, po gabalėlį. Žiūrėk ir atšvinta.
Restauratorių grupės mokiniai su profesijos mokytoju Vytautu Mažuliu darbuojasi įrenginėjamoje multimedijos klasėje.
Tarp jų ir geriausias profesinio rengimo centro mokinys Tautvydas Šepetys, jo pažangumo vidurkis 8,9. Vaikinas augo Vijurkų globos namuose. Elvyravos pagrindinėje mokykloje baigė aštuonias klases. Nuo devintosios atėjo į profesinio rengimo centro gimnaziją. Šiemet dvyliktokas. Baigs vidurinę mokyklą. Gaus brandos atestatą. Dar metus pasimokys profesijos. Pasiims diplomą ir eis tarnauti į kariuomenę.
Ten kaip profesionalus karys jau tarnauja vyriausias jo brolis Stanislovas. Brolis Paulius tarnauja kaip savanoris. Tautvydas norėtų pasekti brolio Stanislovo pavyzdžiu. Anksti miręs trijų brolių tėvas buvo karininkas. Matyt, tai įkvėpė ir sūnus. Visi jie baigė Kelmės profesinio rengimo centrą. Po to pasekė tėvo pėdomis.
Į mokinių tarybos posėdį skuba tarybos pirmininkė Dija Sabutytė. Ji dešimtokė. Mokosi gimnazijos klasėje. Profesijos dar nepasirinko. Tai galės padaryti, kai baigs pagrindinę mokyklą. Puikiai besimokanti mergaitė į profesinio rengimo centrą atėjo, nes čia virėjos ir prekybos vadybininkės profesijų mokėsi jos mama Jurgita. Dabar ji dirba užsienyje. Dukrą patikėjo profesinio rengimo centrui.
"Gydytojų vaikai pas mus nesimoko. Dažno paauglio istorija komplikuota arba skaudi, paženklinta praradimų, nepriteklių, – pasakoja direktoriaus funkcijas atliekanti pavaduotoja ugdymui Saulutė Jakšienė. – Kartais vos sulaukę aštuoniolikos, mokiniai išvyksta į užsienį. Nebaigia mokyklos. Nelaiko egzaminų. Nori greičiau užsidirbti pinigų. Nori automobilio. Gaila, bet nėra kaip jų, tapusių pilnamečiais, sulaikyti. Paskui daugelis grįžta. Klausia, kaip pabaigti mokyklą ir gauti diplomą. Kad Lietuvoje ar užsienyje būtų pripažinti kvalifikuota darbo jėga, ne pastumdėliai."
Beje, neseniai atsirado naujovė – metus trunkanti tęstinio mokymo programa. Pavyzdžiui, jaunuolis, baigęs Šiaulių universitetą, nori įgyti dar ir praktišką specialybę. Jeigu tai antroji profesija, mokslas – nemokamas. Yra keletas vakarykščių studentų, kurie mokosi multimedijos paslaugų ir kitų profesijų.
Jaunimas dabar praktiškesnis. Anksčiau dažniau rinkdavosi padavėjo profesiją, dabar paklausesnė – virėjo. Įvertina, jog padavėjo kvalifikaciją gali įgyti ir kursuose. Virėjui mokytis reikia ilgiau. Be to, tai visoms amžiaus grupėms tinkanti profesija.
Galimybių spektras – platus
Kelmės profesinio rengimo centras tiesiogiai pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai. Jo dalininkai yra ir Kelmės rajono savivaldybė bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Kaip prisimena centro darbuotojai, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai centras įsikūrė, čia mokydavosi iki tūkstančio jaunuolių ir merginų. Nors profesijų pasirinkimas buvo minimalus: viskas susiję su statybomis.
Šiandien profesinio rengimo centro Kelmės skyriuje galima išmokti pastatų restauratoriaus, apdailininko, staliaus, virėjo, padavėjo – barmeno, konditerio, multimedijos paslaugų teikėjo, Tytuvėnų skyriuje – automobilių mechaniko, technikos priežiūros specialisto, kaimo turizmo organizatoriaus, floristo, konditerio profesijų. Nuo rugsėjo Kelmėje bus pradedama mokyti ir šiuo metu labai paklausios suvirintojo profesijos. Deja, mokinių Kelmės ir Tytuvėnų skyriuose – tik 468. Lietuvoje mažėja vaikų, mokyklose – mokinių.
Bendrabučiai stovi pustuščiai, nes daugelis važinėja iš namų. Jeigu atstumas nuo namų ne didesnis kaip 40 kilometrų, už kelionę apmoka savivaldybė.
Gyvenantys bendrabutyje už mėnesį moka tik 2,90 euro. Už šiuos pinigus gauna ne tik lovą, bet ir patalynę. Gali naudotis bendrabučio skalbyklėmis, dušais ir kitais patogumais. Jeigu moksleivis iš socialiai remtinos šeimos, iš viso nereikia mokėti.
58 gerai besimokantys ir gerai lankantys pamokas mokiniai porą kartų per metus gauna 56 eurų skatinamąją stipendiją. Visi kiti, priklausomai nuo rezultatų, gauna nuo 15 iki 28 eurų kas mėnesį. Ministerijoje svarstoma stipendijas padidinti iki 70 eurų.
"Kartais paskleidžiami gandai, jog Kelmės profesinio rengimo centras užsidarys, – sako S. Jakšienė. – Bet jie visiškai nepagrįsti. Gali būti tik vienintelis pokytis: Tytuvėnų skyrius perkeltas į Kelmę. Tačiau kol kas šis skyrius puikiai išsilaiko. Jam priklausančiame 70 hektarų žemės plote augina grūdines kultūras, parduoda derlių, gauna tiesiogines išmokas."
Kelmės skyrius taip pat uždirba lėšų bendradarbiaudamas su Užimtumo tarnyba ir rengdamas kursus apdailininkams, konditeriams bei kitų profesijų darbininkams. "Tai subrendę, motyvuoti, atsakingi ir profesijos, kuri garantuotų darbo vietą, norintys išmokti žmonės"– pasakoja popietę Užimtumo tarnybos atsiųstų būsimųjų konditerių laukianti profesijos mokytoja Dalia Pranaitienė.
Pagrindinis ramstis – komanda
Jau treji metai profesinio rengimo centro direktoriaus funkcijas atliekanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui Saulutė Jakšienė sako, jog sėkmingam darbui svarbiausia tvari, vieninga komanda:
"Branduolys likęs iš anų laikų, kai pradėjome dirbti naujai įkurtoje statybininkų mokykloje. Tačiau mums jau po 50–60 metų. O mokomės kartu su mokiniais. Prisitaikome prie naujų profesijų. Laikas dairytis į jaunimą. Tuos, kurie mus pakeis. Džiaugiuosi, jog tokių žmonių – ne vienas. Kai kuriuos, atėjusius be patirties, patys išsiauginome, išsiugdėme. Mindaugas Čerkauskas sėkmingai vadovauja Tytuvėnų skyriui. Vaida Gricienė – Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja. Jauni žmonės – drąsesni, ryžtingesni, veiklesni. Jų apsukos – greitesnės. Tuoj pat sumoja, kaip išspręsti problemą."
Ramsčiais S. Jakšienė vadina ir patikimus, laiko išbandytus darbuotojus. Kaip fizikos mokytoja centre pradėjusi dirbti Skaistė Valutienė, persikvalifikavo į informatikos specialistes. Dabar tapo multimedijos specialiste. Bėgantis laikas verčia keistis. Dalia Griškevičienė vykdo plačią neformaliąją veiklą.
Viena pati, atlikdama ir direktorės, ir pavaduotojos ugdymui pareigas, nesuspėtų visko sužiūrėti. Ypač šiuo metu, kai vyksta pastatų apšiltinimo darbai. Profesinio rengimo centras – vienas iš pirmųjų Lietuvoje dalyvauja projekte, kurį finansuoja Energijos efektyvumo fondas. Jo vertė daugiau kaip milijonas eurų. Baigiamas apšiltinti pagrindinis pastatas ir keli profesijos mokymo pastatai.
Čia labai praverčia direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai Rimo Tenio kaip inžinieriaus patirtis ir Profesinio mokymo skyriaus vedėjo Jono Valučio patirtis bei vyriška logika.
"Už pastatų šildymą profesinio rengimo centras mokėdavo po 10 tūkstančių eurų per mėnesį. Šildomas plotas sudaro 10 tūkstančių kvadratinių metrų", – įspūdingus skaičius vardija R. Tenys. – Apšiltinę pastatus kas mėnesį mokėsime beveik perpus mažiau."
Netrukus centre bus atnaujinta ir mokymo bazė virėjo, padavėjo – barmeno, konditerio bei inžinerinių automobilių mechaniko ir technikos priežiūros verslo darbuotojo programoms. Bus nupirkta moderni virtuvės įranga, naujas traktorius, mikroautobusas ir automobilis.
Įstaiga dalyvavo ES finansuojamoje programoje "Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas". Paskirta beveik pusė milijono eurų infrastruktūros plėtrai.
Ant sienų mokytojų ir mokinių rankomis sukurti paveikslai. Valgykloje, ant stalelių padėtos skoningos vazelės su gėlėmis, rūpestingai parengti stendai, nugirsti mokytojų pokalbiai su mokiniais – viskas liudija šioje ugdymo įstaigoje vyraujančią pagarbą mokiniui ir mokytojui, paslaugas atliekantiems darbuotojams, profesijos meistrui ir svečiui.
Tokį materialųjį ir emocinį ugdymo įstaigos bagažą S. Jakšienė norėtų perduoti naujam vadovui, kuris, kaip ji tikisi, nuo kitų mokslo metų ateis. Mirus buvusiam profesinio rengimo centro direktoriui Sigitui Šlickui, Švietimo ir mokslo ministerija skelbė konkursą, tačiau neatrinko nė vieno iš dalyvavusių kandidatų. Saulutė Jakšienė konkurse nedalyvavo.
